Apie ekonomistų prognozes

Tomas S.
  • 0 Komentarai

FT.com Alphaville analizuoja Boston Globe straipsnį apie ekonomistus, kurie atspėja ar tiksliau pasiremia savo analize ir numato ateities įvykius. Dažnai manoma, kad tas ekonomistas, kuris atspėjo ar numatė tam tikrus įvykius yra „mesijas“. Televizijos, laikraščiai ir žurnalai kviečia tokius žmones pakomentuoti tam tikrus įvykius ir padaryti prognozes. Šiuo metu turbūt garsiausias toks ekonomistas – Nouriel Roubini. Manau, kad jo analizė ganėtinai rimta, bet, jeigu aš tiksliai žinau, tai jis pats buvo Citi investicinio banko patarėjas dar prieš krizę, o Citi investicinis bankas turėjo būti išgelbėtas valstybės, bet čia turbūt daugiau jo interesų konfliktas. Tyrėjai bandė nuspėti trendus, tai yra, kaip tokiems žmonėms, kurie atspėja tam tikrus įvykius sekasi spėti toliau. Rezultatas – jie pasirodo blogiau negu tie, kurie neatspėja tokių įvykių. Kodėl? Todėl, kad jie irgi žm0nės, o dabartinė žiniasklaida stengiasi aprašyti kiekvieną teisingą prognozę, o tą žmogų labai išaukštinti. Vėliau galima sukurti dar daugiau straipsnių tam tikra tema ir pastoviai prašyti komentarų iš tokių ekonomistų, kadangi jie daugiau žino (turbūt), nes nuspėjo įvykius.

Manau, kad žmonės ekonomiką įsivaizduoja kaip kažką nesuprantama – daug matematikos formulių ir įvairių sąveikų nuo kurių skauda galva. Žmonės galvoja, kad jie negali įtakoti ekonomikos ir sudaromos įvaizdis, kad mistinė rinka sutvarko viską. Profesorius Shiller, kuris analizuoja „behavioral economics“ daugelį įvykių vertina per žmonių psichologiją, tai yra, kad tarkim akcijų biržoje didelę reikšmę turi investuotojų psichologiją. George Sorosas taip pat teigia, jog investuotojai nesupranta, jog jie netik reaguoja į rinkos pokyčius, bet ir darydami veiksmus po rinkos pokyčių, taip pat paveikia pačią rinką. Juk jeigu visoje šalyje bus krizinės nuotaikos, tai šalis tikrai išgyvens krizę, kadangi žmonės bus susirūpinę dėl savo pajamų ir mažins vidinį vartojimą ir t.t. Ką tuo noriu pasakyti? Paprasčiausiai, kiekvienas prognozuotojas yra žmogus ir aišku, jog profesionalūs ekonomistai, tarkim profersoriai, turi daugiau žinių ir patirties, todėl gali bandyti atspėti ateities įvykius tiksliau, tačiau tai nereiškia, jog jie atspės ar numatys geriau nei paprastas pilietis, kuris neturi ekonominių žinių. Kai mes spėjame, mes dažnai elgiames, pasiremdami savo spėjimu, todėl ir padidiname mūsų spėjimo tikimybę bendrai ekonomikai. Jeigu taip pat spėjančių bus daugiau negu kitaip manančių, tada ekonomika „pasisuks“ į tą pusę, kur daugiau spėjančių. Ekonomistai, atlikdami empyrinius tyrimus, visada pasiremia vidurkiais, todėl vadinamieji „tail risks“ arba įvykiai, tokie kaip buvusi finansinė krizė, tyrimuose neatsispindi, todėl, kai gauname kažkokį rodiklį – tai dažniausia kažkoks vidurkis, tačiau tai nereiškia, jog įvykiai, kurie, pasiremiant vidurkiu – neįmanomi, neatsitiks. Tokius pat spėjimus arba sėkmes spėjant galime matyti ne tik tarp ekonomistų, tai ir įvairūs investuotojai, sporto treneriai ir t.t. Jeigu investuotojas ar sporto treneris laimi, atspėja geriau negu vidurkis – jis geras treneris arba ekonomistas, tačiau tai nereiškia, kad jis visada atspėja teisingai ir t.t.

Kodėl šneku apie vidurkius? Todėl, kad tarkim akademiniai ekonomistai teigia (ir teigia teisingai), kad ilguoju laikotarpiu visi spėjimai išsilygina. Tarkim, jeigu galvosime apie investavimą į akcijas, tai kažkokio indekso grąžą – yra vidutinė žmonių nuomonė arba vidurkis. Daug finansų ekonomistų empyriniais tyrimais parodo, jog ilguoju laikotarpiu daugelis profesionalių investuotojų nesugeba „nugalėti“ rinkos indekso arba vidurkio, reiškia žmogus, kuris ruošiasi investuoti, yra geresnėje situacijoje, kai investuoja pats į kažkokį akcijų indeksą, tarkim S&P 500, o ne prašo pagalbos iš profesionalių investuotojų, kuriems reikia mokėti komisinius, kadangi ilguoju laikotarpiu jie „nenugali“ indekso grąžos. Ką šitas pavyzdys pasako? Tai dar vienas įrodymas, kad susiklosčius tam tikros ypatingom sąlygom – galima „nugalėti“ indeksą arba padaryti teisingą sprendimą, tačiau ilguoju laikotarpiu mūsų spėjimai daugiau ar mažiau priartėja prie bendro vidurkio. Aišku, kaip ir visur reikia aiškiai žinoti kokiom sąlygom daromos tokios išvados, tai yra žinoti prielaidas.

P.S. mes matome, jog tarkim tokie žmonės kaip Warren Buffet ar George Soros „nugali“ rinką, tačiau jie neoperuoja tokiom pačiom sąlygom (apie jas bus galima pašnekėti vėliau). Aš tikiu, kad rinką galima nugalėti trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilguoju – vieni labiau, kiti mažiau priartėjame prie bendro vidurkio.

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai