Apie laisvę ir nelygybę

Tomas S.

Nesenai perskaičiau labai įdomią bei trumpą istoriko Will Durant knygą The Lessons of History”. Šis istorikas šioje knygoje (tik 128 puslapiai) bando apžvelgti žmogaus įtaką ir būtį istorinėje perspektyvoje. Nagrinėjami tokie klausimai kaip evoliucija, socialinės ir ekonominės santvarkos, geopolitinė politika ir t.t. Knyga tikrai labai gera ir įdomi, todėl ją rekomenduoju perskaityti kiekvienam.

Will Durant viename iš skyrių apžvelgia laisvės ir nelygybės sąryšį istoriniame kontekste. Šių dienų politikai ir ekonomistai dažnai šneka apie tai, jog žmonės turi tūrėti laisves (spaudos laisvė, religinė, seksualinė lasivės ir t.t.) bei auganti pasaulio ekonomika turėtų sumažinti pasaulyje vyraujančią ir augančią ekonominę nelygybę. Apie ekonominę nelygybę jau esu rašęs čia ir čia.

Autorius savo knygoje rašo, jog istoriniame kontekste pasiekti laisvės ir lygybės nepavyksta pasiekti, tai paprasčiausiai nėra įmanoma. Kodėl?

Jeigu laisvę siesime su kapitalizmu (daugelis iš mūsų šią ekonominę santvarką sieja su laisve), tai pastebėsime, jog šioje ekonomikos sistemoje lygybė paprasčiausiai negalima. Kapitalistinėje sistemoje kapitalas, žmonės, resursai ir t.t. juda laisvai. Dažniausiai šių resursų alokaciją bei panaudojimą lemia paklausa ir pasiūla. Taigi, riboti resursai dažnai kainuoja daugiau nei neriboti resursai. Visada susidarys situacija kai už ribotus resursus bus galima gauti vis daugiau kapitalo, ir taip tų resursų tūrėtojai pajamų atžvilgiu atitrūks nuo vidurkio.

Turbūt vienas iš ekstrmaliausių pavyzdžių šiuolaikiniame pasaulyje – sporto žvaigždžių atlyginimai. Jeigu pažiūrėsite į tai kiek uždirbdavo sporto žvaigždės sovietiniu laiku, tai pastebėsite, jog jų atlygis nebuvo daug didesnis nei vidutinio gyventojo, tačiau toje ekonominėje (planinėje) sistemoje žmonės neturėdavo laisvių. Tuo tarpu, ypatingai Anglijos futbole, kai kurie žaidėjai per savaitę uždirba tiek, kiek paprastam lietuviui reikėtų dirbti 20 metų, jeigu ne daugiau. Kodėl?

Kapitalistinėje sistemoje, tie žmonės, kurie turi neeilinių sugebėjimų, kurie yra paklausus, visada sugebės uždirbti daugiau nei vidutinis gyventojas. Turint vis daugiau kapitalo galima ji investuoti į investicinius instrumentus ar projektus, kurie vėlgi paprastam mirtingajam nėra priieinami, taip vėlgi nelygybė tik didėja. Atirandame užburtame rate. Tą patvirtina ir Will Durant istorinė apžvalga.

Daugelis sutinka, jog kapitalistinė sistema yra geresnė nei planinė. Su tuo sutinku ir aš. Ar galima tada kapitalistinėje sistemoje mažinti nelygybę?

Manau, kad lygybės siekti nereikėtų, reikėtų siekti minimalaus gyvenimo lygio, kuris leistų žmonėms oriai gyventi. Tai valstybės daro mokestiniu pavidalu. Bandoma didesnius mokesčius taikyti didesnes pajamas uždirbantiems ir atvirkščiai. Manau, jog mokestinę politiką reikėtų taikyti dar “gudriau”: nežiūrėti į pajamas tik šiais metais, bet pasižiūrėti į bendrą asmens pajamų lygį ir praeitį per paskutinius 20 metų, tai yra personalizuoti mokesčius.

Kodėl tas, kuris pradėjo nuo nulio turėtų mokėti didesnius mokesčius nei tas kurio šeima buvo labai turtinga ir šiuo metu renka tam tikrą rentą?

Kiekvienas apie mokesčius turime savo požiūrį, todėl į ilgas diskusijas nesivelsiu. Svarbiausia suprasti, jog kapitalistinėje sistemoje, jeigu ją jau pasirinkome, pajamų/ekonominė nelygybė buvo ir bus, todėl nesiorientuokime į juos mažinimą, bet galvokime kaip pagerinti gerbuvį tiems, kuriems gyvenime pasisekė mažiau.

Tomas

#Ekonominė nelygybė #ekonominė sistema #istorija #kapitalizmas #planinė ekonomika

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai