Apie Lietuvoje veikiančius bankus

Tomas S.

Blogo stengiuosi nenaudoti kaip skundimosi platformos. Bandau pasidalinti savo mintimis apie tai, kas man patinka ar nepatinka, apie tai kaip pritaikyti ekonominį mąstymą sprendžiant ne tik ekonomines, bet ir kasdienio gyvenimo problemas. Šiandien norėčiau pašneketi apie vieną iš tokių problemą su kuria visai nesenai susidūriau – Lietuvoje veikiančių bankų paslaugų kainas.

Visų paslaugų kainų nebandysiu aprėpti, bet pabandysiu pasidalinti savo pamąstymais apie tokias paslaugas kaip “sąskaitos tvarkymo mokestis”, mokestis už tai, jog gavai pinigus į savo sąskaitą, mano atveju pinigai buvo persiųsti iš užsienio į Lietuvą, bei mokestis už paprastus pinigų pavedimus Lietuvoje.

Aš pats gyvenu, mokiausi ir dirbu Didžiojoje Britanijoje. Teko padirbėti jau keliuose tarptautinėse kompanijose finansiniame sektoriuje, todėl šiek tiek apie tai, kaip veikia finansinė rinka ar kompanijos dalyvaujančios joje, nusimanau. Tikrai nevadinsiu savęs ekspertu, todėl, jeigu kažkuriuose pamąstymuose yra klaidų, tai jos visos mano!

Kodėl išsirinkau būtent šias paslaugas?

Pirmiausia, jos palietė mane, o dar svarbiau, manau, jog vartotojai bankams moka už “orą”. Apie antrąją priežastį ir padiskutuosime.

Nenoriu veltis į gilias diskusijas kaip veikia bankai, bet manau kiekvienam svarbu suprasti, jog bankai skolinasi pinigus ir vėliau juos perskolina. Taip, didieji bankai su daugeliu kitų funkcijų daro ne tik tai, bet jie atlieka ir kitas funkcijas, kadangi tai diversifikuoja jų veiklą ir leidžia uždirbti daugau. Taigi, “paprastas” nekomplikuotas bankas skolinasi ir bandau perskolinti brangiau nei skolinosi. Viskas aišku ir logiška. Lietuvoje nelogiška veikla – mokesčiai už orą, arba tiksliau nelogiška iš vartotojo pusės, nes bankams uždirbti iš paslaugų, kurios nereikalauja jokių papildomų resursų – tik geriau.

Kodėl vadinu šias paslaugas “mokesčiais už orą”?

Pirmiausia, pasižiūrėjus į vakarus, mano atveju, Didžiąją Britaniją, tai tokių mokesčių ten neegzistuoja. Bankai išmoko uždirbti kitomis priemonėmis. Už sąskaitos tvarkymą (ar ją ištikrųjų kažkas tvarko???) mokėti nereikia, už pinigu pervedimus mokėti taip nereikia, tas pats galioja ir pinigų gavimui iš užsienio (valiuta bus tiesiog konvertuota). Lietuvoje, tuo tarpu už šias paslaugas mokėti reikia.

Kažkada girdėjau labai juokingą Lietuvoje veikiančių bankų atstovų paaiškinimą, kodėl už tokias paslaugas reikia mokėti. Neva bankams kainavo įrengti IT sistemas ir t.t. Bet man vistiek iškyla klausimas ar IT sistemų įrengimas yra bankų “cost of business” arba verslo darymo kaina. Jas vistiek būtų reikėję įvesti vien tik dėl verslo klientų, kurie užsiima tarptautine prekyba ir t.t. Be to, tų sistemų įrengimas sumažina bankams reikalingų klerkų skaičių. Juk seniau klerkai turėdavo prižiūrėti visas bankines transakcijas, dabar tai daro IT sistema. Taigi, pasakymas, kad bankams tai kainavo, mano manymu, yra pigus triukas. Aišku, jeigu šis klausimas nėra svarbus nei vartotojams nei Lietuvoje veikiančioms institucijoms, tai bankai ir toliau plėš iš mūsų, kiek galės.

Kaip tokią problemą spręsti?

Nesu didelis valstybės didesnio įsikišimo ekonomikos šalininkas, bet šiuo atveju Lietuvoje turėtų atsirasti kažkokia oficiali institucija, kuri prižiūri Lietuvos bankų veiklą bei jų teikiama paslaugas. Didžiojoje Britanijoje mes turime FCA (Financial Conduct Authority), tai valstybinė organizacija, kuri prižiūri kompanijų, veikiančių finansų rinkoje veiklą, jų siūlomų paslaugų efektą vartotojams ir t.t. Karts nuo karto, FCA nuspręs, jog už tam tikras paslauga mokėti neturėtų reikėti ir todėl kompanijos privalo pakeisti savo kainodarą arba teikiamas paslaugas. Lietuvoje, kaip matau, tokio dalyko dar nėra.

Be to, patys vartotojai turbūt tūrėtų būti aktyvesni. Kodėl kiekieną mėnesį po kelis eurus turite atiduoti bankui, o neišleisti savo reikmėms? Šalyje, kurioje nėra jokių natūralių išteklių, kiekvienas euras turėtų būti svarbus ir vertinamas ne tik “paprasto” žmogaus, bet ir valstybės. Šiuo atveju, bankamas, kurie norėtų padidinti savo rinkos dalį pasiūlyti tokias paslaugas nemokamai, manau, būtų labai naudinga, tačiau mano patirtis rodo, jog kompanijos vertina savo paslaugų kainodarą bei paslaugas pagal tai, ką daro kiti, jeigu vartotojai nepareiškia savo nuomonės (daug vartotojų) dėl tam tikrų paslaugų. Taigi, jeigu vienas bankas siūlo mokamas paslaugas, tai ir kitas, tikėtina, pateiks mokamas. Todėl svarbu, jog vartotojai šiuo atveju būtų aktyvūs ir išreikštų savo nepasitenkinimą, taip paspausdami valstybė bei rinkos žaidėjus. O gal jūs visi esate patenkinti “mokėdami už orą”?

Galiausiai, finansų rinkoje veikiančios kompanijos, dažnai samdo daug labai sumanių žmonių, todėl visada sugalvos priežasčių, kodėl vienos ar kitas paslaugos kaina yra pagrįsta. Dar vienas jų argumentas gali būti toks: jie saugo žmonių pinigus, kadangi žmonėms nereikia jų laikyti namie, banke laikyti saugiau (Lietuvos patirtis rodo, jog ne visada), todėl viena būdas tai daryti – apmokęstinti kitas paslaugas.

Šiuo atveju sakyčiau, jog bankai turėtų aiškiai pasakyti kiek kainuoja sąskaitos turėjimo mokestis ir kiekvienas žinos kiek per mėnesį jis turi susimokėti. Jeigu tai 5 eurai, 60 eurų per metus, galbūt vertėtų atsidaryti sąskaitą užsienio banke? Yra alternatyvūs būdai kaip mokėti už paslaugas ir kaip laikyti savo santaupas. Galbūt geriau įsigyti seifą? Arba jeigu jūsų santaupos mažos – apsidrausti namus?

Kai kainodara yra neaiški, tai žmogui sunku susidaryti tikrą vaizdą, kiek ir už ką jis moka. Taip, bankai ir kompanijos jums duos pluošta mažu šriftu prirašytų dokumentų, kuriuos jūs turite perskaityti ir vėliau po trijų savaičių su teisininko pagalba, nuspręsite ar ištikrųjų verta įsigyti tą televizorių. Mano manymu, daug efektvyviau, valstybinėje organizacijoje turėti 10-15 darbuotojų (teisininkų), kurie prižiūrėtų kokias sutartis žmonės turi pasirašinėti ir rekomenduoti pataisas, kad tos sutartys būtų aiškesnės. Manau, kiekvienas sutaupytų nemažai laiko ir pinigų.

Tomas

#Lietuvos bankai #paslaugų kainodara #valstybinės institucijos #vartotojai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai