Apie politiką, ekonomiką ir nepriklausomybę nuo valstybės

Tomas S.
  • 1 Komentarai

Praėję metai buvo pilni įvairių politinių įvykių: Rusijoje prezidentu vėl buvo perrinktas Vladimiras Putinas, JAV prezidentu – Barakas Obama, o Lietuvoje taip pat pasikeitė valdžios. Tiek Rusijoje, tiek JAV ekonominė, politinė ir visos kitos politikos turbūt išliks panašios, o Lietuvos laukia geresnės ar blogesnės permainos.

Prieš pradėdamas reikšti savo nuomonę, norėčiau atsakyti į keletą klausimų:

Ar aš palaikau Lietuvos Socialdemokratų partiją?
Atsakymas: Ne, tačiau kai kurios kairiųjų (nebūtinai Lietuvos Socialdemokratų) įdėjos man yra įdomios ir priimtinos.

Ar aš palaikau Lietuvos Konservatorių partiją?
Atsakymas: Ne, tačiau man visada buvo priimtinesnės dešiniųjų įdėjos.

Galiausiai, į klausimą, ar aš palaikau vieną ar kitą politinę jėgą, aš atsakau, kad kažką palaikyti politikoje yra labai kvaila, nebent jūs esate taip arti valdžios, kad galite įtakoti sprendimus. Tada tai jums suteikia galimybę gerinti savo gerbūvį, pasinaudojant politine jėga. Juk kas yra partija? Tai grupė žmonių, turinčių bendrų interesų. Dažnai politinės partijos siekia susikurti įvaizdį, jog jos narius vienija ne bendri interesai, bet bendra ideologija. Taip, sutinku, jog politinės partijos turi skirtingas ideologijas, bet tos ideologijos susikuria ne todėl, jog partijų nariai mąsto skirtingai (Turbūt galima manyti, jog seniau pirmiausiai atsirado kažkokios ir vėliau jų pagrindų susikūrė politinės partijos), o todėl, kad partijoms reikia kažkaip vienoms nuo kitų skirtis tam, kad rinkėjai turėtų pasirinkimą balsuojant. Juk skirtingų partijų nariai turi skirtingus interesus, todėl jie ir priklauso skirtingoms partijoms. Tai turbūt vienas iš didžiausių demokratijos ir kapitalizmo privalumų, jog atsiranda galimybė skirtingoms interesų grupėms įtakoti gyvenimą šalyje, o ne vienai interesų grupei, kaip kad buvo Tarybų Sajungoje ar dabartinėje Kinijoje, kur viena politinė jėga – Komunistų partija, turi galimybę valdyti šalį.

Taigi jeigu sutiksite su manimi, jog politinė partija yra eilinė bendrų interesų siekianti žmonių grupė, tai politinės partijos nesiskiria nuo kitų organizacijų: nusikalstamo pasaulio grupuočių, šunų ir drugelių apsaugos organizacijų. Visos šios organizacijos neturi kažkokios ideologijos, kurią siekia įgyvendint, tačiau bendrus pasiekti savo tikslus. Jeigu tikėsime, jog politinė partija ištikrųjų reprezentuoja tam tikrą ideologiją ir jos nariai siekia įtakoti gyvenimą šalyje, bandydami įteisinti ideologines idėjas, tai artimiausios organizacijos politinei partijai yra religinės organizacijas arba religija. Aišku, mus bandoma įtikinti, kad religinės organizacijos arba religija, tai tam tikra ideologija, tačiau religinės organizacijos arba religinės grupuotės yra taip pat bendrų interesų turinčių žmonių susibūrimas, gyvavęs jau ilgą laiką ir sugebėjęs sukurti tą didelę propagandos sistemą, kuri net XXI priverčia žmonės tikėti jų geraisiais tikslais.

Su nusikalstomomis grupuotis taip pat nesuklydau lygindamas, kadangi nusikalstomos grupuotės dažniausiai klesti šalyse, kuriose nėra susikūrusių politinių partijų, nėra valdžios institucijų, o tiksliau – valdžios. Lietuva taip pat pergyveno tą etapą, kai nusikalstamojo pasaulio grupuotės turėjo didelę įtaką Lietuvos žmonių gyvenimui. Buvo įvestos nerašytos ‘gatvės’ taisyklės bei supratimai.

Kodėl aš kalbu apie šią ‘sausą’ ir visiems žinomą informaciją? Todėl, jog noriu, kad kiekvienas suprastų, kad politikai ir jų atstovaujamos politinės partijos neturi jokio intereso padėti ‘paprastiems’ mirtingiesiems, jų racionalus požiūris – padėti sau patiems. Ar tai smerktina? Taip, bet kiekvienas turėtų savęs paklausti, ar jis turėdamas tokią galimybę pasielgtų kitaip? Turiu nuomonę, jog šalies politikai ir politika parodo tos šalies žmonių išprusimą,mentalitetą bei kultūrą. Taigi, turėjom muzikantus, dabar išsirinkom politinę jėgą, kuri pravalgė Lietuvą. Ir kokia trumpa ta mūsų racionalioji atmintis.

Nevadinsiu naujojo premjeru, taip kaip jį pavadino vienas iš Lietuvos šou pasaulio atstovų (Vėlgi prisiminkime mano šalies valdžios ir mentaliteto bei kultūros sąsają). Pasakymas, jog kompanijos, kurios nesugeba vykdyti veiklos bei mokėti darbuotojams tam tikro dydžio atlyginimus, neturėtų veikti, man nėra toks juokingas ar netgi neteisingas. Juk tai ko nesumoka šita kompanija algų ir mokesčių pavidalu, sumoka valstybė per visokias papildomas lengvatas (šildymo ir t.t.) perskirtydama kitų žmonių mokesčius, todėl ir kyla natūralus klausimas ar tokios kompanijos reikalingos? Kyla ir antras klausimas – ar dabartinė minimali alga Lietuvoje leidžia vidutiniam Lietuvos gyventojui minimaliai pragyventi? Galbūt būtų galima taikyti skirtingas minimalias algas skirtingiems Lietuvos miestams ir regionams, taip, kaip yra Didžiojoje Britanijoje, kur Londone minimali alga yra aukštesnė nei minimali alga kitose regionuose dėl brangesnio pragyvenimo lygio. Nepsakysiu geriausio varianto, todėl, kad jo paprasčiausiai nežinau, tačiau kai pamatau nelogiškus skaičius (Lietuvišką minimalią algą) ir pragyvenimo kainą Lietuvoje, galiu pasakyti, jog kažkas šioje šalyje negerai bei kažkam tai yra labai naudinga. Į klausimą kam, pabandykite atsakyti kiekvienas sau.

Taigi, eidamas tiesiai per aplinkui, noriu pasakyti, jog vidutinis Lietuvos žmogus, o ir pasaulio žmogus neturėtų dėti daug vilčių, jog pasikeitus politinei valdžiai ateis stebuklingoji fėja ir jų gyvenimas pasikeis. Taip tikrai nebus. Vienintelis būdas, kaip nepriklausyti nuo tos stebuklingosios fėjos ar iliuzijų, yra atsistoti nuo tos patogios sofos ir pradėti kažką daryti: mokytis įdomius dalykus (nebūtinai eiti į universitetą), spręsti problemas ir stengtis susikurti nuo valstybės gerovės nepriklausomą pragyvenimo šaltinį – gauti darbą privačiame sektoriuje, o geriausia – įkurti savo verslą. Taip žinau, jog nieko naujo nepasakiau, tačiau mane stebina kai kurių žmonių naivumas.

Tai kaip tapti nepriklausomu?

Kaip jau minėjau verslo įkūrimas padėtų kiekvienam. Galiu pasakyti, kas tikrai nepadėtų:

  • dirbti darbą, kuris gali būti mechanizuotas/robotizuotas (tarkime dirbti gamykloje prie konvejerio)
  • dirbti darbą paslaugų sferoje, kuris nereikalauja kažkokių specifinių žinių (padavėjai ir panašus darbas) Visada atsiras žmonių, kurie sutiks dirbti tokį darbą už mažesnė kainą. Pagalvokite kiek pasaulyje yra žmonių gyvenančių skurdesnėse šalyse, kurie su mielu noru atsidurtų jūsų ‘beviltiškoje’ padėtyje
  • Mokintis universitete tik tam, kad gauti diplomą. Universitete mokinantis reikia įgauti žinių, ir kaip pasakė vienas investuotojas, kurios turi inžinerijos daktaro laipsnį, – išmokti mokintis. Mes esame bombarduojami vis didėjančiais informacijos kiekiais, ir nepasakyčiau kad daugiau informacijos yra geriau, tuo labiau, kad tai ne informacija, o tam tikri papildomi trikdžiai, papildomos nuomonės, kurios kažkokios pridėtinės vertės jūsų pasaulio suvokimui neprideda. Manau, kad mokėjimas ir žinojimas kaip atsirinkti reikalingą informaciją, kaip ją apdoroti ir kaip ją panaudoti, yra vienas iš svarbiausių įgūdžių lemiantis žmogaus gyvenimo sėkmę
  • Nesitikėti, kad ateis geroji fėja ir išspręs visas jūsų problemas ir kalbu ne tik apie valstybė. Jeigu jums kažkas pateikė pasiūlymą, kuris jūsų manymų yra „too good to be true“, tai dažniausiai ir yra toks pasiūlymas
  • Taigi sekanti savybė, kurios reiktų atsikratyti – patiklumas. Netikėkite tuo, ką skelbia žiniasklaida, ką rašo knyguose ir ką jums sako jūsų profesoriai bei šis blogas. Stenkitės tobulinti savo kritinį mąstymą, stenkitės žiūrėti į problemas iš skirtingų pozicijų, ir tada ateis laikas, kai pradėsite patys manyti kodėl viena ar kita teorija yra gera/bloga, kodėl vienas ar kitas poelgis yra geras/blogas, o neturėsite manymą bei mąstymą jums primestą žiniasklaidos bei dabartinės politinės sistemos
  • Esant tokiai konkurencijai dėl limituotų darbo vietų, stenkitės įgyti tokius įgūdžius, kurių negalima greitai pakeisti, kuriuos išugdyti reikia laiko. Seniau rašiau įrašą apie tai, kaip žmonės tampa ekspertais, tai užtrunka mažiausiai dešimt tukstančių valandų nuolatinio darbo, o ne nosies krapštymo. Taigi noras dirbti ir suprasti – būtinas

Tai turbūt pagrindiniai aspektai, kurių reiktų vengti, o kiti – kuriuos reikia išsiugdyti. Nesakysiu, kad tikrai žinau, ką ir kaip reikia daryti. Tikrai nežinau, tačiau dalinuosi savo patirtimi ir tuo, kas veikia mano gyvenime. Nesitikėkite, kad kažkas kažką duos ar padarys, tą laiką geriau skirkite sau ir tapkite tuo , kuo norite ir galite tapti. (Skamba praktiškai kaip reklaminis šūkis 🙂 ).

Sėkmės!
Tomas

#Politinė partija #valdžia #žiniasklaida

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Mindaugas

    Super. Ačiū.