Apie riziką I

Tomas S.

Šiandien nusprendžiau pasidalinti savo mintimis apie riziką ir rizikos valdymą kiekvieno gyvenime.

Kas yra rizika?

Kažkodėl daugelis apie riziką susimąsto tada, kai kalba eina apie investavimą. Galbūt dėl to, jog investavime rizika ir grąžą yra du neatsiejami dalykai. Finansinė/ekonominė teorija yra pagrįsta grąžos ir rizikos sąveika: norėdami gauti didesnę grąžą, turite daugiau rizikuoti, bent jau taip rašoma finansų/ekonomikos vadovėliuose.

Bet riziką reikia valdyti arba apie ją galvoti ne tik investavime. Riziką kiekvienas iš mūsų valdo kiekvieną dieną apie tai net negalvodami. Kai kalbame apie rizikos pavyzdžius dažnai aptariame apsidraudimo galimybes nuo tam tikrų atvejų. Bet juk ir atsikėlimas kiekvieną rytą anksčiau nei optimalus laikas, padeda jums nepavėluoti į susitikimą (rizikos valdymas). Pasirinkimas eiti studijuoti ir gauti mokslinį laipsnį taip pat yra rizikos valdymas. Jūs sau suteikiate didesnę galimybę gauti darbą bei užsigarantuoti tam tikras pajamas pragyvenimui.

Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, apie riziką dažniausiai pagalvojame tik tada, kai kalba eina apie investavimą. Ir tai nebūtinai turi būti investavimas finansų rinkose. Sprendimas dėl nuosavo verslo pradėjimo vs nuolatinis darbas, taip pat priklauso nuo to kaip jūs suvokiate riziką ir jos valdymą.

Kaip jau ne kartą minėjau savo bloge, aš labai mėgstu skaityti, tuo pačiu kviečiu ir visus skaitytojus pamėgti skaityti.

Per paskutinį mėnesį nusprendžiau perskaityti keletą knygų būtent apie riziką bei nežinią (uncertainty).

Tie kurie, visdar skaito populiariąją spaudą, kiekvieną dieną susiduria su įvairiausiomis prognozėmis. Atsitiks vienas ar kitas dalykas, rinkos augs/kris, šios kompanijos akcijos kaina akcijų rinkoje nėra teisinga remiantis vienu ir kitu modeliu ir t.t. Su įvairiais spėjimais ir prognozėmis susiduriame kiekvieną dieną.

Pasidalinsiu savo patirtimi bei supratimu: jau ne kartą minėjau, jog prognozuojant tam tikrą rezultatą, daug kas priklauso nuo to kokį jūs modelį naudojate ir kokiomis prielaidomis remiatės. Dažnai daugiau prielaidų priveda prie netikslesnių rezultatų. Sudėtingesni modeliai ne visada duoda geresnį rezultatą nei paprasti modeliai. Tiesa pasakius, kad ir kokį modelį jūs naudosite, dažniausiai jis bus paremtas praeities duomenimis. Ar pasiremdami praeitimi galime nuspėti ateitį? Mano manymu, labai retai ir tik tam tikrose situacijose.

Jeigu negalime nuspėti ateities, ką turėtume daryti?

Kitas būdas, padėsiantis jums ne tik investavime, bet ir gyvenime, yra rizikos valdymas. Nešvaistykite marias laiko tam, jog nuspėtumėte tam tikros akcijos kainą ar mokesčių pakėlimo įtaką vidaus gamintojams, nes didelė tikimybė, kad to padaryti tiksliai nesugebėsite. Ne dėl to, jog jūs kažką blogai darote, bet dėl to, kad niekas to padaryti negali.

Mano patarimas, galvokite ir valdykite riziką. Taip, pasaulyje yra daug įvykių, kurie nuo mūsų nepriklauso, todėl ir visos rizikos suvaldyti nesugebėsite, tačiau visada galite paklausti savęs vieno klausimo: kas blogiausia, kas galėtų nutikti? Jeigu tai nutiktų, ar aš bučiau tam pasiruošęs?

Paprastas pavyzdys: dažnai žiniasklaidoje pasirodo straipsniai apie Microsoft ir Facebook įkūrėjus, kur teigiama, jog jie nebaigė universiteto ir vistiek sugebėjo sukurti tokias kompanijas. Moralas: studijuoti nėra būtina, nes ir be studijų galima pasiekti daug. Su moralu nesutinku, nors tikrai yra atvejų kai žmonės, kurie neturi aukštojo išsilavinimo pasiekia daug daugiau nei tie, kurie turi, tačiau priimti vieną ar kitą sprendimą, pasiremiant šiuo moralu negalima. Kodėl?

Kaip „Fooled by Randomness“ ir „The Black Swan“ autorius Nassim Nicholas Taleb teigia, norint ištikrųjų išsiaiškinti ar šis moralas yra teisingas, jūs turite sužinoti visą populiaciją žmonių, kurie nebaigė mokslų, pradėjo savo verslus ir kaip jiems sekėsi. Visada bus keletas tų, kuriems pasisekė, bet kiek yra tų kuriems nepasisekė? Tik sužinoję, kiek iš visų metusių mokslus žmonių tapo sėkmingais ir palyginę šį skaičių su tais kurie baigė mokslus ir tapo sėkmingais, galite nuspręsti ar moralas yra teisingas.

Pateiktame pavyzdyje, Nassim Nicholas Taleb šneka apie savo „alternative histories“ problemą. Dažnai istorijoje parodomi tik tie generolai ar valdovai, kurie nugalėjo. Ir dažnai viskas ką jie padarė tam, jog pasiektų pergalę tampa rekomenduotinomis priemonėmis sėkmės siekimui mūsų gyvenime. Tačiau, kaip ir praeitame pavyzdyje, norėdami nuspręsti ar priimti sprendimai yra ištikrųjų teisingiausi, mes turime surinkti pavyzdžius visų žmonių, kurie elgėsi taip pat kaip ir nugalėtojai ir juos palyginti.

Kaip turbūt jau supratote, tam, jog valdyti riziką, reikalingas geras statistinis mąstymas. Taip jis reikalingas, bet nėra būtinas.

Tarkime, nežinau ar esate girdėję, bet yra tokia formulė, vadinama „Kelly criterion“, kuria naudojasi lošėjai tam, jog žinotų kiek pinigų statyti vienu ar kitu atveju. „Kelly criterion“ leidžia jums paskaičiuoti optimalų kiekį kiek jūs turėtumėte statyti, jeigu žinote kokia yra jūsų tikimybė laimėti prieš varžovą, tam, jog ilguoju laikotarpiu galėtumėte padidinti savo kapitalą. Teko skaityti/klausyti ką rekomanduoja tiek investuotojai, tiek lošėjai: norėdami valdyti riziką, nebūtinai turite sekti „Kelly criteria“ patarimu. Galite naudoti 3/4 ar 1/2 „Kelly Criterion“ vertės, jeigu norite sumažinti savo riziką.

Taigi, statistiškai mąstyti yra gerai, tačiau paprastos taisyklės, tokios kaip: jeigu jūsų modelis jums sako investuoti x, jūs galite investuoti x/2, jeigu norite suvaldyti savo riziką. Viename savo įraše rašiau apie „Value“ investuotoją Seth Klarman ir jo knygą bei konceptą „Margin of Safety“. Jo manymu, taip pat, jeigu manote, jog tą ką jums sako jūsų modelis yra per daug agresyvų, investuokite mažiau, arba investuokite tada, kai tam tikro finansiniu instrumento kaina yra žemesnė x% negu kaina, kurią jums nurodo jūsų modelis.

Galvojau, jog išeis savo mintimis pasidalinti viename įraše, bet šiektiek išsiplėčiau. Tikiuosi, jog pagrindinės mintys, kuriomis norėjau pasidalinti yra aiškios: neinvestuokite per daug laiko į savo analizę, didelė tikimybė, kad ji yra neteisinga, todėl valdykite riziką. Tam, jog valdyti riziką, reikia suprasti tokius dalykus kaip „alternative histories“, į problemas žiūrėti statistiškai arba naudokite paprastas rizikos kontrolės problemas: rizikuokite mažesne savo kapitalo dalimi. Kaip jums pasakys ne vienas investuotojas ir ne viena investavimo knyga: svarbiausia ne tai kokią grąžą gaunate kiekvienas metais, svarbiausia, kad jūsų kapitalas nemažėtų!

P.S. apie „Kelly criterion“ galite sužinoti perskaitę knygą: „Fortune’s Formula: The Untold Story of the Scientific Betting System That Beat The Casinos and Wall Street“. Prisipažinsiu, jog knygą esu įsigijęs, bet jos dar neperskaičiau.

Kitame įraše šnekėsiu apie rizikos istoriją, kaip rizika yra matuojama finansų teorijoje, ir problemas su standartiniu rizikos matavimu. Be to, pasidalinsiu knygų sąrašu eiliškumo tvarka, kuris padės jums praplėsti savo rizikos supratimą.

#akcijos #investavimas #Rizika #rizikos valdymas #Taleb

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai