Apžvalga

Tomas S.
  • 2 Komentarai

Airija gaus 85 mlrd eurų paramos iš Tarptautinio Valiutos Fondo ir kitų Eurozonos narių. Brangiai kainuoja keletas kvailų pamąstymų. Jau minėjau, kad būtent Angela Merkel eilinį kartą pradėjo „garsiai“ galvoti, kai nereikia. Esmė tame, jog Vokietijos kanclerė teigia, jog būsimieji investuotojai, kurie nuspręs investuoti į Eurozonos šalių obligacijas turės prisiimti riziką. Viskas lyg ir normalu, tačiau pasakyta tada, kai tiek Airija, tiek Portugalija, Ispanija susiduria su likvidumo problemomis. Šie žodžiai tik įpila deguto į jau liepsnojantį laužą. Turbūt kiekvienas skaitote apie dabartinę situciją „periferinėse“ Eurozonos valstybėse. The Economist jau antrą savaitę iš eilės skiria gana daug dėmesio šiai „krizei“. Ir pats keletą kartų apie šią „krizę“ jau šnekėjau, todėl norėčiau į tai pasižiūrėti truputį iš kitos pusės, hedge fund pusės.

Kaip kažkada minėjau, hedge fondai – patys racionaliausi ekonominiai agentai finansų rinkose. Kolkas politikai nelabai jų supranta, jie bando kažkaip juos pažaboti, neleisti veikti, daugiau reguliuoti. Bet kaip tu gali kažką reguliuoti, jeigu nelabai supranti ką reguliuoji? Su reguliacija viskas tvarkoje, jos tikrai reikia, kad nebūtų dabartinių „insider trading“, kur keletas hedge fondų yra tiriami dėl tokio prekiavimo vertybiniais popieriais.

Kodėl aš sakau, kad politikai nesupranta, ką jie reguliuoja? Pirmiausia, dabartinis Angelos Merkel pavyzdys, žmogus nusprendė išreikšti savo nuomonę, kas yra akivaizdu – investuotojai privalo prisiimti investavimo riziką, apie tai net nereikia šnekėti. Kam tada „periferinės krizės“ metu paaštrinti problemą. Gal norima, kad Airiją taptų tokia „beviltiška“ ir taip sumažintų korporacijų mokesčius, tai yra pelno mokestį, kurį moka verlsai, kuris dabar yra 12.5% ir tai turbūt vienas iš žemiausių Europoj. (Tiksliai nežinau, reikės pasidomėt, bet mokestis tikrai žemas). Kiek teko stebėti Airijos valdžią, tai jie nedidins šitų mokesčių ir labai teisingai padarys. Nežinau, kas iš to Vokietijai, kuri ir taip yra vienintelis „lokomotyvas“ Europoj, kuris už „pakarpos“ traukia likusios Europos ekonomiką. To rezultatas – hedge fondai neturi laiko bandyti atsisijoti informaciją apie „periferines“ Eurozonos valstybės ir paprasčiausiai parduoda visus investicinius vienetus, kurie yra susiję su periferija. Automatiškai didelė pasiūla, nesant paklausai, tik pagreitina skolinimosi kaštų didėjimą Airijai, Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai. Parduodamų investicinių vienetų vertė krenta. Sakysit, o kam parduoti šiuos vertybinius popierius? Na visų pirma kiekvienas investuotojas turi investicinį portfelį, kuriame yra įvairiuaisių investicinių vienetų, tiek kompanijų akcijų, obligacijų, valstybinių obligacijų, investicinių vienetų susijusių su auksu ir kitomis žaliavomis. Hedge fondai ypatingai daug perka ir parduoda “ on margin“. Tai yra jie stengiasi kiek įmanoma daugiau pasiskolinti ir investuoti į tam tikrą investicinį vienetą. Be to, hedge fondai, turi palaikyti kažkokią „maržą“ arba užstatą, kad jeigu kažkas atsitiks, kitas investuotojas, kuris paskolino hedge fondui galės atgauti kažkokį užstatą. Kaip tik šią savaitę vienas „clearing house“, kurio pagalba prekiaujama investiciniais vienetais, net nežinau, kaip tai išversti į lietuvių kalbą, bet būtent „clearing house“ prašo, kad investuotojai paliktų savo sąskaitoj kažkokią maržą. Šią savaitę vienas iš „clearing house“ keletą kartų padidino reikalavimus, tai yra pakėlė maržas tiems investuotojams, kurie prekiauja Airijos vertybiniais popieriais. Tas tikrai prisidėjo prie Airijos obligacijų vertės kritimo, kadangi didesnė marža padidina prekiavimo kainą, todėl patys vertybiniai popieriai gali tapti mažiau likvidžiais, o jų vertė kristi tik greičiau. Be to, jeigu hedge fondas yra maksimaliai prisiskolinęs (levered) tada maržos pakėlimas automatiškai priverčia hedge fondų likviduoti tam tikras pozicijas, tai gali būti ne tik akcijos, bet ir tie patys popieriai susieti su auksu. Problema tik paaštrėja, nes daugelis dabartinių hedge fondų prekiauja pasiremdami matematiniais logoritmais bei naujausiais prietaisais, kurie įvykdo sandorius milisekundžių trukmėje.

Tokiame „fone“, kai finansų rinkose kiekviena minutė yra svarbi, kai ne taip pasakytas sakinys ar frazė gali kainuoti labai daug, politikai leidžia sau „garsiai“ galvoti. Nepateisinama. Ar tokios kalbos gali turėti kažkokios įtakos kitoms šalims ir jų ekonomikoms? Aišku ir jeigu toliau bus laisvai šnekama ir diskutuojama – tikrai turės. Kaip ir minėjau anksčiau, daugelis hedge fondų maksimaliai prsisiskolina ir labai koncentruoja savo investicijas. Kaip pavyzdys: kažkada G. Sorosas paklausė kito investuotojo, kokia jo pozicija tam tikroje investicinių vienetų rinkoje. Investuotoja atsakė, kad jo poziciją apie 1 mlrd dolerių. G. Sorosas į tai atsakė: „Ar tu tai vadini pozicija?“. Patikėkite, šitie žmonės, kurie „judina“ rinkas, dažniausiai sukoncentruoja savo investicijas taip, jog grąža būtų maksimali. Būtent G.Sorosas privertė Didžiają Britaniją devalvuoti svarą. Dabar tiek G. Sorosas, tiek kiti per krizę išgarsėję hedge fondų vadovai suinvestavo labai didelias sumas į investicinius vienetus, susijusius su auksu. To pasekoje, atsirado daug „visažinių“, kurie taip pat suinvestavo ir kviečia investuoti į auksą. Didžiųjų hedge fondų vadovai dažniausiai žino, kodėl investuoja į auksą, o ar visi žino, kodėl investuoja į auksą? Ar tai tik bandos instinktas? Juk tarkim akcijų rinkoje nebūtina rasti geriausią ir pelningiausią kompaniją ir į ją investuoti, reikia investuoti ten, kur investuoja „banda“, tada akcijų kainą augs daug greičiau. Tai kaip grožio konkursas, kur nugalėtoja nebūtinai būna pati gražiausia mergina, tai ta mergina, kuri vidutiniškai buvo pati gražiausia. Apie tai investuotojams reikia labai įdėmiai pagalvoti, ypatingai nepatyrusiems, kurie teigia, kad auksas negali krist. Mitas, kad būsto kainos negali kristi – jau paneigtas. Kas toliau?

Airija, auksas??? Ką tai turi bendro? Airijoj aukso turbūt nėra? Taip dažniausiai galvoja politikai, nes jie nelabai įsivaizduoja kaip veikia finansų rinkos. Jos reaguoja greičiau į besikeičiančią aplinką nei politikas suspėja pasikrapštyti nosį. Tokie žmonės vėliau sprendžia, kas yra „gerai“ ir kas yra „blogai“. Pasakysiu tiek, kad bet kurio iš hedge fondų, kurie turi dideles pozicijas aukse, tų pozicijų likvidavimas gali sukelti pakankamai didelę paniką aukso rinkoje. Kodėl tarkim, kai kurie hedge fondų vadovai šneka labai atsargiai? Kodėl G. Sorosas šneka vieną, o daro kitą? Tas pats G. Sorosas oficialiai nevertina aukso, paprasčiausiai visi investuoja, investuoju ir aš. Tokia jo oficiali pozicija buvo prieš gerus metus. Hedge fondų vadovai žino, kad kiekvienas jų ištartas žodis bus yra vertas daugelio milijonų, juk „banda“ galvoja, kad jie mesijai. Ar jie ištikrųjų mesijai nuspręs kiekvienas atskirai, bet, jie supranta, kad kalbėti reikia atsargiai ir kiekvienas žodis kainuoja :).

Dabar tokia situacija – vienas iš hedge fondų, kuris yra didžiąją dalį kapitalo suinvestavęs į auksą, taip pat yra suinvestavęs į „periferinių“ valstybių obligacijas. Paprasčiausiai fondas nusprendė, jog šių obligacijų kaina labai patraukli ir galima labai didelė grąža lyginant riziką ir pelną. Dažniausiai šios obligacijos yra naudojamos kaip užstatas skolinantis arba investuojant į kitas pozicijas. Po dabartinių kreditų reitingų agentūrų reitingų sumažinimo, turbūt tų obligacijų kai kur kaip užstato nepriimtų, bet tikrai atsiras investicinių kompanijų, kurios skolins. O ką žino kreditų reigingų agentūros? Po paskutinės krizės, manau jų „kreditų reitingai“ turi tik simbolinę reikšmę. Anyway, fondas užstato šias obligacijas ir padidina savo pozicijas aukse. Tada vieną dieną Angela Merkel, ar kitas politikierius pradeda šnekėti apie tai, kaip investuotojai turi prisiimti riziką, niekas nelaukia prasideda greitas investicinių vienetų, susijusių su periferinėm šalim išpardavimas, jų vertė mažėja, skolintojai pradeda prašyti, kad hedge fondas padidintų užstatą, bet kaip jis padidins užstatą, jeigu visi resursai suinvestuoti? Hedge fondas pradeda pardavinėti investicinius vienetus, kurie yra susieti su auksu. Tada koks žurnalistas „pasigauna“ šią temą ir parašo, kad gal auksas nėra pati geriausia investicija. Gerai, kai tarkim didieji rinkos žaidėjai žino su kokiom problemom susidūrė tas hedge fondas, tada jie paprasčiausiai nepanikuoja ir aukso neparduoda, bet jeigu jie nežino? O jeigu į auksą investavęs esate jūs? O jeigu hedge fondas, kuris pardavinėja auksą yra G. Soroso fondas? Tai gali privesti prie labai didelių nemalonumų finansų rinkose :)))

Esu jau rašęs apie investicijas į auksą. Negalvokite, kad agituoju neinvestuoti į auksą, tikrai ne, investuoti reikia, tačiau investuokite tik tada, kai žinote kur investuojate ir kodėl investuojate. Jeigu tokių dalykų nežinote, geriau neinvestuokite :).

Šnekėkime ir investuokime atsargiai…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Tikrai juokingas :))))

  • A

    clearing house pagal LR teises aktus yra tarpuskaitos namai 🙂 dar vienas juokingas vertimas