Ar Lietuvai reikia keisti PVM mokesčio dydį?

Tomas S.
  • 8 Komentarai

Šiandien Lietuvos internetinėje padangėje pasirodė žinia, jog Lietuva su artėjančia ekonomine recesija (pažymėsiu, kad Svedbank analitikai dar prieš gerą pusantro mėnesio recesijos neprognozavo) pasiruošusi kovoti aukštesniais mokesčiais. Planuojama keisti PVM mokesčio dydį.

Klausimas – ar nebūtų kažkokių subtilesnių ir „teisingesnių“ būdų kaip su ta recesija kovoti?

Mano manymu, jų tikrai nemažai, papraščiausiai tam tikros Lietuvos visuomenės grupės yra labiau saugomos nei kitos.

Taigi, dabar šiektiek apie PVM, o vėliau pasižiūrėsime, iš kur dar papildomų lėšų galėtume gauti.

PVM kaip mokestis, man labai patinka, kadangi jį labai paprasta surinkti, jis yra pakankamai „teisingas“ ta prasme, kad tokį pat mokestį moka visos visuomenės grupės. Ne viena šalis, tame tarpe ir Didžioji Britanija, su krize kovojo aukštesniais pridėtinės vertės mokesčiais – Didžiojoje Britanijoje jis buvo didinamas du kartus. Lietuvos problema ta, jog PVM mokestis jau ir taip yra aukštas, padidinus jį dar labiau, galimybė tuos mokesčius susirinkti yra labai abejotina. Žinant, kaip Lietuva kovojo su šešėline ekonomika krizės metu ir kokią įtaką PVM didinimas turėjo vidaus vartojimui – man labai keista, kad Lietuva pasirinko būtent PVM didinimą, kaip įrankį kovoti su recesija. Įdomu, ar buvo atlikta analizė, kaip Lietuvos prekės ir paslaugos sugebės konkuruoti su kaimyninių šalių prekėmis ir paslaugomis? Nes jeigu ir vėl nebuvo, tai turėsime tokį pat scenarijų, kai pusė Lietuvos važiuos prekintis Lenkijoje. Neigiamai įtakojus vartojimą, tą vartojimą reikėtų kažkaip kompensuoti, norint ekonomiką išlaikyti panašiame lygyje. To nepadarius – Lietuvoje ekonomikos augimas dar labiau sulėtės.

PVM mokesčio didinimas yra tikrai patogus įrankis kovoti su recesija dėl mokesčio paprastumo. Be to, recesijai įsibėgėjant atsiranda vadinamos delfliacinės jėgos (kainų mažėjimas), kurios mažina šalyje esančią infliaciją. Jeigu Lietuva yra komfortabili su dabar Lietuvoje esančia infliacija, tai esant recesijai, tam, kad infliacija šalyje nepakistų, PVM mokesčio didinimas prisidėtų prie infliacijos augimo ir neutralaus poveikio gyventojų realioms pajamoms. Tarkime, jeigu šalyje įsivyrauja defliacija ir kainos krenta, tai kitiems nežinomiesiems nekintant, gyventojų realiosios pajamos išauga ir namų ūkiai tampa turtingesni. Jeigu valstybė yra suinteresuota palikti namū ūkių pajamų lygį neutralų, tai neturėdama monetarinių instrumentų, su defliaciaja gali kovoti naudodama PVM mokesčio didinimą, kuris turės trumpuoju laikotarpiu įtaką Lietuvos infliacijai. Galiausiai, Lietuvos galėtų galėtų paskelbti, kad PVM mokestis didės laikinai ir pasaktyti datą, kada tas mokestis turėtų būti grąžintas į pradinį lygį – tai teoriškai galėtų tūrėti mažesnį neigiamą poveikį ekonomikai. Aišku, kad PVM mokesčiu didinimu, Lietuva vėlgi siekia trumpuoju laikotarpiu su recesija kovoti vidinės devalvacijos pagalba.

Kaip dar būtų galima kovoti su recesija trumpuoju laikotarpiu, kad PVM mokesčio didinti nereikėtų? Kaip jau sakiau, PVM mokestis yra pakankamai „teisingas“ ta prasme, kad tokį pat mokestį moka kiekvienas šalies gyventojas. Jeigu pasižiūrėsime, kaip kitos šalys kovojo ir kovoja su krize, tai aišku, kad uždirbantys daugiau prie bendros gerovės prisideda geriau – progresiniai mokesčiai. Lietuvoje progresinių mokesčių įdėja kažkaip tapo „palaidota“ ir galimybė tuos progresinius mokesčius įvesti – net nediskutuojama. Apie progresinius mokesčius aš jau rašiau, todėl čia nebesiplėsiu, tačiau viena iš galimybių, kaip su recesija kovoti – apmokęstinti tuos, kurie su ta recesija yra pasiruošę kovoti geriau.

Galima apmokęstinti ir kitą turtą, tarkim prabangų nekilnojamą turtą ir t.t., kas vėlgi leistų ekonominį šoką atlaikyti tų piliečių pagalba, kurie su tuo šoku yra pasiruošę kovoti geriau.

Dar viena įdomi galimybė, kaip prisitraukti papildomus mokesčius – apmokęstinti bankus didesniais mokesčiais. Jau rašiau apie indėlių draudimo įtaką/poreikį ekonomikai. Kaip minėjau, indėlių draudimas yra reikalingas tiek vartotojams, tiek bankams. Klausimas – kas už tą indėlių draudimą turėtų mokėti? Aš negirdėjau, kad Lietuvoje veikiantys bankai už šį jiems reikalingą draudimą mokėtų. (Ačiū komentatoriui Justui, kuris mano faktinę klaidą pataisė – Lietuvoje bankai į indėlių draudimo fondą mokesčius moka). Mokesčių mokėtojai jau ir dabar už jį moka, kadangi bet koks bankų bankrotas bus draustas mokesčių mokėtojų lėšomis – papildomų arba aukštesnių mokesčių pavidalu. Klausimas ar šis PVM didinimas nėra pirmas žingsnis visiems Lietuvos gyventojams „susimesti“, norint išspręsti banko Snoras bėdas.

Taip pat galima ir toliau karpyti vasltybines išlaidas – valdininkų ir žmonių dirbančių valstybiniame sektoriuje algas, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas pritaikyti 21 amžiaus ekonomikai, ne 20 ir t.t.

Galiausiai, Lietuva yra prisižadėjus sugrąžinti pensijas pensininkams į tam tikrą buvusį lygį. Klausimas, ar tik pensininkai turėtų mėgautis didesnėm pajamom – sudėtingas. Tai lyg ir būtų kažkoks fiskalinis stimulas ekonomikai, tačiau yra keletas „tačiau“:

  1. Jeigu pensijinio amžiaus žmonės prisitaikė prie gyvenimo sąlygų su mažesne pensija, yra tikimybė, kad papildomas priedas bus sutaupytas ir neturės jokios įtakos vidaus vartojimui.
  2. Vartojimas susideda iš importo ir vidaus rinkoje pagamintų prekių vartojimo. Tikėtina, kad dalis priedo bus panaudota importo prekių vartojimui skatinti, kas vėlgi nėra vyriausybės pageidautinas rezultatas.
  3. Pensijos padidinimas viena ranka duotų pensininkams papildomų pajamų, kita ranka PVM padidinimas tas pajamas susigrąžintų.

Fiskalinio stimulo papildomo kaip ir nereikėtų tikėtis, tačiau „pagrindiniams“ rinkėjams duoklė Lietuvos vyriausybė yra pasiruošusi atiduoti. (Kiekvienas blogo skaitytojas, kuris turi teisę balsuoti, apie tai turėtų susimąstyti)

Galiausiai, Lietuva gali bandyti skolintis iš finansų rinkų arba TVF. Iš finansų rinkų skolintis būtų labai brangu o iš TVF turėtų būti pigiau. Jau rašiau šiame bloge, kodėl Lietuva dėl politinių priežasčių iš TVF nesiskolins. Aišku, kad TVF (Tarptautinis Valiutos Fondas) pareikalautų aukštesnių mokesčių – nekilnojamojo turto ir t.t., galbūt neleistų didinti pensijų. Klausimas, ar tai blogai? Tai blogai vyriausybei, kadangi pagrindinės dvi grupės, kurios šiuo metu Lietuvoje „užsako muziką“ – stambus kapitalas (jame ir mūsų numylėti statybinių kompanijų vadovai su niekam nereikalingu, dulkes renkančiu nekilnojamu turtu, tokie pat bankai, su tuo pačiu nekilnojamu turtu) ir pensininkai – pagrindiniai rinkėjai, į kurių poreikius reikia įsiklausyti, norint išlikti valdžioje.

Mano pasiūlymas būtų labai paprastas – Lietuvai reikia pagerinti pajamų/išmokų perskirstymą ekonomikoje. Keletas pagrindinių taisyklių, kuriomis turėtų remtis vyriausybė:

  1. Dirbti turi apsimokėti. Kam toks minimalus darbo užmokestis, kai vasltybė turi kompensuoti darbuotojams išlaidas už šildymą?
  2. Mokintis turi apsimokėti. Kada nustosime „spausdinti“ diplomus ir pradėsime ruošti specialistus?
  3. Be turtingesnio mažesnes pajamas uždirbančio visuomenės sluoksnio nebus ir didesnio aukštesnes pajamas uždirbančio sluoksnio. (Namas yra statomas nuo pamatų)
  4. Kurti verslą turi apsimokėti. Lietuva turėtų sukurti lanksčiausią ir palankiausią mokestinę sistemą ir verslo aplinką mažam ir vidutiniam verslui. Pradėkime nuo to, kad naujos „mažos“ kompanijos pelno mokesčių išvis nemokėtų bent porą metų – tai vasltybei nieko nekainuoja.
  5. Su ekonomine krize geriausiai pasiruošę kovoti yra tie, kurie turi šiektiek „šiltesnius kailinius“.
  6. Nemokamų paslaugų nebūna – sveikatos apsauga, švietimas ir t.t., padarykime taip, kad tos paslaugos pradėtų nešti pridėtinę vertę.

Pabaigai, jeigu jūs nepriklausote vienai iš Lietuvoje saugomų grupių – stambiam kapitalui, kuris „užsako ekonominę muziką“ ir tuos užsakymus finansuoja arba nesate pensininkas, tai jūsų padėtis tikrai yra nepavydėtina. Norint, kad šioje dvipolinėje dinamikoje atsirastų trečiasis polis, reikia pradėti dalyvauti rinkimuose ir pagaliau atstovauti savo interesus. Kol jūs to nedarote patys, už jus tai padaro kiti 🙂

#ekonominė recesija #Lietuvos ekonomika #PVM mokestis

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Andrius

    kolega, tikslinu: maisote Gifeno paradoksa (apie kuri as parasiau) su Vebleno paradoksu (kuris taikomas prabangos prekems).

  • Andrius

    Noriu pasidziaugti, Jusu tinklapis yra idomus ir reikalingas.

    Tuo paciu jis kviecia diskutuoti.

    Del PVM padidinimo. Mano nuomone yra tokia:
    – PVM padidinimas buvo vienintelis teisingas „naktines reformos“ veiksmas, kuris rezultate dave didesni pajamu surinkima i biudzeta nei buvo planuota.
    – dalies Lietuvos zmoniu keliones i Lenkija apsipirkti yra klaidingai interpretuojamos. Zmones vaziavo ne del mazesnio PVM, o del zloto vertes kritimo.
    – PVM padidinimas teoriskai turetu sumazinti vartojima, taciau vartojimo sumazejimas nera naudingas prekybos centrams, kuriuose matome 30-40% nuolaidas, t.y. zenkliai didesnes nei tie keli procentai, kuriais keliamas PVM.
    – kalbant apie PVM, net galima pagalvoti apie Gifeno paradoksa (kylant kainoms, dideja butiniausiu produktu vartojimas), pagal nutylejima – vietos gamintoju (prekes/paslaugos).
    – PVM didinimas jei ir mazina vartojima, tai mazina prabangos/ buities technikos prekiu, kuriu Lietuva beveik negamina, t.y. maziau perkama importiniu prekiu, daugiau vartojama vietiniu, teigiamai atsiliepia BVP.

    Sprendimai ekonomikos gelbejimui, salia PVM didinimo, galetu buti:
    – PVM vietiniu gamintoju prekems sumazinimas;
    – progresiniai mokesciai (ne turto mokestis, kuris is esmes apmokestina santaupas ir yra naudingas bankams, siekiantiems isjudinti rinka)
    – visuotinis pajamu ir turto deklaravimas, neleisiantis prisidengti „bobuciu palikimais“ siekiant pateisinti ne pagal pajamas valdoma turta.

    Sekmes

    • Andriau,

      Ačiū už puikų komentarą.

      – Kas liečia Lenkiją ir lietuvaičius, tai tikrai sutinku, kad zloto kurso kritimas buvo pagrindinis elementas, kuris paskatino prekintis Lenkijoj, bet PVM didinimas tikrai neprisidėjo prie mažesnių pirkėjų srautų Lenkijoje. PVM didinimas veikia dar kaip ir psichologinis signalas, kuris gali turėti įtakos ateities lūkesčių formavimui.
      – Dėl prekybos centrų vėlgi labai ginčytina. Prekybos centrai turi vadinamą skalę, todėl iš visų prekybininkų didieji prekybos centrai gali pasiūlyti mažiausias kainas. Tos nuolaidos nieko apie PVM ir vartojimą nepasako. Nuolaidos gali būti tik „psichologinės“, kai prekės kaina nekinta, bet neva jai taikoma nuolaida. Be to, prekių antkainis gali būti toks aukštas, kad ir nuolaida didelią galimą padaryti ir t.t. Labai ginčytinas teiginys.
      – Giffeno paradoksas dažniausiai taikomas prabangos prekėms, kai prekės kainai kylant, prekės paklausa didėja. Pirkėjai tokiu būdu siekia pasirodyti arba pabrėžti savo statusą visuomenėje. Ar pabrangęs pienas/duona/kiausiniai padidins šių prekių paklausą? Manyčiau, atvirkščiai turėsime pakitimų vartotojų krepšeliuose, kai tarkim duona keis kruopos ir t.t.

      Del ekonominio stimulo:

      – PVM sumažinimas vietiniams gamintojams – labai įdomus ir sakyčiau kitomis aplinkybėmis siektinas tikslas, tačiau kitos šalys mūsų PVM mažinimą vietiniams gamintojams matys, kaip protekcionizmą ir teoriškai galėtų mūsų eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms įvesti tarifus. Pati idėja teisinga, tačiau nemanau, kad ją kasnors pasiryš išpildyti. Tokį „lengvą“ protekcionizmą galima bandyti daryti per geresnes sąlygos Lietuvos verslui Lietuvoje ir t.t. Šiaip pasigendu vyriausybės iniciatyvos už „Pirk prekę Lietuvišką“. Kažkaip seniau vyriausybės agituodavo, dabar to nebėra.

      Dėl viso kito sutinku.

      Jums taip pat sėkmės 🙂

  • Nerijus

    Pirma karta matau zmogu Lietuvoje, kuris supranta, kad reikalingas stiprus zemutinis sluoksnis.

    Vyteniui – deja tie, kurie nenori dirbt, tie niekur nenori.. as asmeniskai isvaziavau, nes norejau dirbt.

  • admin

    Justai,

    Ačiū už pataisimą dėl indėlių draudimo.

    Na Lietuvos su kitom ES šalim aš nelabai lyginčiau. Šis klausimas dėl ekonominio pyrago perskirtymo daugiau filosofinis arba ideologinis, tai nesiginčysiu, nes savo nuomonės primesti, kodėl vienas ar kitas mokestis yra gerai/blogai, nenoriu.

    Aš pragmatikas ir kažkokiai politinei grupuotei nepriklausau ir mėgstamų neturiu :). Man įdomu tik ekonominė politika, kurią propaguos viena ar kita partija. Kolkas iš visko, ką man teko matyti ir skaityt, mažiasiai blogo Lietuvai padarytų turbūt konservatoriai, tai už juos ir tektų balsuoti.

  • Nors ir man nepatinka PVM mokesčio didinimas, tačiau nesutinku, kad PVM mokestis Lietuvoje yra aukštas – kitose šalyse jis dar aukštesnis, o LT PVM nesiekia net EU vidurkio, kuris yra 23%.

    „Dar viena įdomi galimybė, kaip prisitraukti papildomus mokesčius – apmokęstinti bankus didesniais mokesčiais.“ – Iš vietinės ir pasaulinės praktikos žinome, kam tie mokesčiai padidėja – tau ir man, t.y. galutiniam vartotojui.

    „Klausimas – kas už tą indėlių draudimą turėtų mokėti? Aš negirdėjau, kad Lietuvoje veikiantys bankai už šį jiems reikalingą draudimą mokėtų.“ – O tai kaip manai, iš kur ten tie pinigai kaupiasi? INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=250149

    Tiesa, asmeninis klausimas iškilęs po šio įrašo, už kurią partiją pats balsuotum?

  • Aš dar visas lengvatas panaikinčiau. Kad nenorintys dirbti išvažiuotų, o kiti būtų priversti užsidirbti.

    • admin

      Vyteni,

      Daug šalių prie to modelio ir nori eiti, kad žmonės turėtų galimybę užsidirbti patys ir papildomų išmokų mokėti nereikėtų.