Ar norint ekonominės gerovės šalyje reikia daugiau skundikų visuomenėje?

Tomas S.

Kartas nuo karto tenka susimąstyti, kodėl vienos šalys ekonomiškai auga greičiau nei kitos. Kokios priežastys lemia, ypatingai kokios reformos skatina „teisingesnę“ ekonominę sistemą valstybėje ir kaip tos reformos padeda šalims augti ekonomiškai greičiau nei kaimynams. Pats jau 4 metus gyvenu Didžiojoje Britanijoje ir pastebėjau, kad žmonės čia labiau laikosi įstatymų arba bando imituoti, kad jie jų laikosi, yra pilietiškai ir ekonomiškai labiau išprusę ir … jie skundžia kaimynus ir bendradarbius dažniau. Dažnai turbūt dėl sau naudingų paskatų net nesuprasdami kokią paslaugą būtent jie daro visuomenei. Skundimas pasirodo yra geras reiškinys.

Pats užaugau aplinkoje kur skųsti – visiškai negarbinga. Vėlgi čia toks egzistencinis klausimas į kurį kiekvienas turės savo atsakymą, į jį turiu atsakymą ir aš, bet įdomu būtų pastudijuoti, emocijas paliekant nuošaly, kokią naudą/žalą visuomenei daro skundimas. Mano nuomone, skundimas ir skundikų būvimas visuomenėje – padeda šalių ekonomikoms įgyvendinti ir išlaikyti teisingesnę ekonominę sistemą ( Aš galiu ir klysti, gal kažkokių svarbių momentų nepastebiu, todėl visada malonu, kai kasnors į juos nukreipia :)).

Jeigu stebėsime kaip pati visuomenė susikūrė iš pavienių individų į gentis ir vėliau į didesnes visuomenes ir t.t. ( Čia šitų procesų neanalizuosiu, bet yra tikrai puiki Paul Seabright knyga: „The Company of Strangers: A Natural History of Economic Life“) Taigi tam, kad visuomenės susikurtų, o jos susikūrė turbūt dėl to, kad gyvenant didesnėje grupėje dažnai išgyventi buvo galima lengviau ( Vėlgi gal netiksliai išsireiškiu, bet mūsų analizei kažkokie labai tikslūs istoriniai faktai nėra „labai“ reikalingi). Tam, kad didesnėje grupėje būtų tvarka reikalingos kažkokios taisyklės, nes kam kadanors teko kažką organizuoti ar vadovauti žino, kaip sunku sukontroliuoti grupę žmonių, kurie nesilaiko taisyklių. Vėlgi atsirasdavo turbūt stipriausias grupės individas, kuris prisiimdavo lyderio atsakomybę ir kažkokias taisykles įvesdavo, kurių kiti grupės nariai privalėdavo laikytis. Nesilaikantiems – atitinkamos bausmės ar išgynimas iš genties. Principas – taisyklės reikalingos tam, kad gentyje/visuomenėje būtų palaikyta tam tikra tvarka, priklausomai nuo tos genties vadovo valios. Šių laikų atveju nuo šalies visuomenės valios.

Kaip jau minėjau, kai grupėje yra daug įvairių individų, tai norint kažkokios tvarkos reikėtų, kad iš anksto būtų sutartos kažkokios elgesio taisyklės ir dažnai jas nustatydavo stipriausias grupės narys. (Būtų labai puiku, jeigu visuomenėje nebūtų taisyklių arba tiksliau, kad niekas niekam neaiškintų kaip reikia ar nereikia elgtis, bet vėlgi kiek iš mūsų tokių „pilietiškų“ ir nesavanaudžių, kurie elgtųsi turėdami omenyje ne tik savo, bet ir kitų gerovę). Vėliau galite stebėti kaip tarkim Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje, kol stiprios valstybinės tvarkos nėra, įstatymų laikymąsis nepopuliarus ir t.t. atsiranda kitokia valdžia, kuri įveda savas žaidimo taisykles – nusikalstamos grupuotės, kurios pradeda dalintis kažkokias teritorijas ir „įvedinėti tvarką“ savoje teritorijoje, kadangi kitu atveju šalyje visiškas chaosas. Tas pats atsitiko ir Rusijoje ir daugelyje kitų šalių. Teko stebėti vieną laidą apie Pakistaną, kur buvo rodomas paprasto greitosios pagalbos vairuotojo gyvenimas. Jam važiuojant Islamabado (Pakistano sostinė) gatvėmis, jis tiesiog rodė ir komentavo, kuris kvartalas kokiai grupuotėj priklauso. Turbūt ne paslaptis, kad Pakistane valstybinė tvarka arba valstybės įtaka jai labai menka, todėl atsiranda grupuotės, kurios vienokią ar kitokią tvarką įveda.

Vėliau, kaip atsitiko ir Lietuvoje, žmonės apsipranta prie naujos aplinkos, dažnai tampa labiau pilietiški, valstybė taip pat kažkiek subręsta ir įstatymų laikymąsis ir tų įstatymų laikymosi prižiūrėjimas tampa aršesnis ir jis pakeičia nusikalstamų grupuočių taisykles. Ar tai gerai? Turbūt, kad taip, nes ypatingai demokratinėse valstybėse valdžia išrenkama pačių žmonių, kai tuo tarpu, nusikalstamos grupuotės ateina pačios ir įveda tokias žaidimo taisyklės, kokios naudingos joms.

Taigi, žmonės patys išsirenka tokią valdžią ir tokias vertybes, kurias vėliau norėtų, kad jų išrinkti kandidatai vykdytų. Tam, kad tas vykdymas būtų efektingesnis vien tik valstybinės rankos ir akies nepakanka, dažnai reikia, kad ir pati visuomenė prie tos tvarkos prisidėtų. Turbūt anekdotinis atvejis iš to pačio Pakistano patirties, kai oficialūs politikai teigia, kad jie kovoja prieš terorizmą (dažnai dėl to, kad gauna tam lėšų iš Jav ir iš kitų vakarų šalių), bet pagrindinis teroristas – Osama Bin Laden gyveno praktiškai nesislėpdamas tame pačiame Pakistane netoliese įvairių valstybinio saugumo aparato klerkų. Vėlgi visuomenės akys, o turbūt tiksliau, valstybinio aparato klerkų akys buvo užmerktos – tai dar didesnė problema.

Praeitą savaitę teko skaityti puikų straipsnį apie šešėlinę ekonomiką Europoje,kurį rasite čia – Financial Times svetainėje. Kas yra šešėlinė ekonomika? Na tai tokia ekonomikos rūšis arba tiksliau toks sektorius, kuris nemoka mokesčių ir dažnai nesilaiko kitų priimtų standartų ir taisyklių visuomenėje. Šiame straipsnyje – analizėje yra labai puiki lentelė su pasaulio šalimis ir jų įvertintomis šešėlinėmis ekonomikomis. Vėlgi kaip teisingai ir tiksliai įvertinti ekonomikoje esantį šešėlį yra diskusijų klausimas, bet viena iš galimybių turbūt susidaryti bent kažkokį reikšmingesnį paveikslą apie šalies šešėlinę ekonomiką galime pasižiūrėję į skirtingai skaičiuojamas BVP metodikas arba tiksliau tarkim per pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą šalyje. Tarkime, verslai nemoka jokių mokesčių – pelno ir t.t., bet žmonės dirbantys šalyje uždirba ir vartoja ir dažnai tie nesurinkti mokesčiai iš šešėlio dalimis gali grįžti per pridėtines vertės mokesčius ir t.t. Tas pats privalomas sveikatos draudimas, jeigu oficialiai žmogus nedirba, galėtų kažkiek sąlygoti šešėlio dydį ekonomikoje. Turbūt metodikų yra įvairių su savais trūkumais ir privalumais, bet sakykime, kad mokslininkai gali bent kažkiek pabandyti ir pasakyti koks apytiksliai tas šešėlis gali būti. Pagal tos lentelės duomenis šalys, kurios yra daugeliui pavyzdys – Jav, Šveicarija, Didžioji Britanija, Olandija, Austrija, Australija ir t.t. turi pakankamai žemą šešėlinės ekonomikos lygį. Šalys, kurios dabar krizėje – Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija – pakankamai didelį pagal 2011 metų duomenis. Vėlgi nepuolu daryti labai toli siekiančių išvadų, kadangi tikrai didelė tikimybė, kad ekonominei krizei atėjus – išsiplečia ir šešėlis, todėl šalyse, kur ekonominė krizės „sunkiausia“ – šešėlis logiškai galėtų būti ir didesnis, tačiau kaip pažymi mokslininkai (ekonomistai), kurie tyrė šešėlinę ekonomiką, tai šalys su aukštu šešėliu ekonomikoje turėjo aukštesnį šešėlį ir tuo metu, kai jų ekonomikos buvo ekonominiame pakilime, kas sąlygotų, kad yra kiti faktoriai, kurie lemia šešėlio atsiradimą ekonomikoje ne tik ekonominis nuosmukis. Ir tie faktoriai manyčiau labai aiškūs – korupcijos lygis šalyje, žiniasklaidos nepriklausomumas, industrijų struktūros (kažkur daugiau monopolijų/oligopolijų), šalies darbo rinkos įstatymai ir taisyklės (outsider/insider problema), pilietinės laisvės ir t.t. (turbūt tų rodiklių, kurie turėtų sąlygoti „teisingesnę“ ekonominę sistemą yra ir daugiau). Kaip ne keista tokios šalys kaip Italija, Portugalija, Graikija ir Ispanija, Bulgarija, Rumunija ir Turkija turi pakankamai daug ekonominės sistemos ir sąlygų panašumų, kurie gali sąlygoti aukštesnį šešėlį ekonomikoje. Jeigu paanalizuosite ekonomines struktūras šių šalių (to aš čia nedarau), tai rasite tikrai daug panašumų, kas sąlygoja, kad faktoriai, kurie lemia laisvesnę, mažiau korumpuotą visuomenę prisideda prie mažesnio ekonominio šešėlio, bent jau mano manymu.

Tai prie ko tas skundimas? Na mano nuomone, ekonominis šešėlis ir skundimas yra pakankamai artimi reiškiniai. Būtų logiška manyti, kad visuomenėje, kurioje žmonės „prižiūri“ tvarka ir įspėja tuos, kurie elgiasi ne pagal taisykles (įstatymus) ekonominis šešėlis ir „žala“ ekonomikai turėtų būti žemesnė. Kodėl žala ekonomikoje kabutėse? Na šešėlis yra blogai, bet kartais be ekonominio šešėlio atsirastų žmonių, kurie nesugebėtų kitaip pragyventi, todėl susiduriame su mano jau minėta problema praeitame įraše – pelno maksimizavimas (pes surinktus mokesčius) vs socialinis teisingumas (daugiau žmonių dirbančių ir sugebančių pragyventi). Dažnai Lietuvoje pasigirsta „mesijų“, kurie teigia, kad šešėlio mažinimas – gerai, didinimas – blogai. Vėlgi tai turbūt egzistencinis klausimas ir kiekvienas visuomenė į tai atsako savaip. Nors ta pati Italija ir Ispanija turi aukšta ekonominį šešėlį, bet jie vistiek yra pasiekę pakankamai aukšta ekonomikos išsivystymo lygį, kas vėlgi leidžia susidaryti nuomonę, kad nėra vienos „teisingos“ sistemtos ir taisyklių – kiekviena šalis ir visuomenė pasirenka jas tokias, kokios jai yra priimtinos. Be to, jeigu teiginiai, kad Kinija dažnai dempinguoja kainas ir kontraktoriai, kurie varžosi dėl užsakymų vakaruose dažnai sugeba pasiūlyti atlikti darbus už daug mažesnę kainą, kadangi gauna subsidijas iš valstybės, kuri vėlgi dažnai nėra suinteresuota pelno arba pridėtinės vertės maksimizavimo kaip, kad vakarų šalyse, bet ekonominio užimtumo maksimizavimu, kas yra visiškai nepanašios sąvokos, tai šešėlio atsiradimas kartais netgi yra gerai, kadangi tos bendrovės sugeba konkuruoti, o žmonės, kurie kitu atveju neturėtų darbo – dirbti. Vėlgi visur yra pliusai ir minusai.

Jeigu mąstysime paprastai ir manysime, kad visuomenei ir tuo pačiu valstybei svarbus mokesčių surinkimo maksimizavimas – tai šešėlinė ekonomika – neigiamas reiškinys. Jeigu sutiksite su mano nuomone, kad šešėlinės ekonomikos dydis priklauso arba turi sąsajų su visuomenės skundimo lygiu (labai juokingai skamba, bet kitaip nemoku pavadinti, kadangi apie tokį indeksą ar panašias studijas nesu girdėjęs), tai galime teigti, kad mokesčių surinkimas yra įtakotas skundimo ir aukštesnis skundimo lygis visuomenėje sąlygotų aukštesnį mokesčių surinkimą – galbūt geresnią ir teisingesnę ekonominę sistemą. Dažnai mūsų kaimynui elgiantis ne pagal įstatymus, ypatingai ekonominius, nomojame ranka, kadangi manome, kad tai mūsų tiesiogiai neįtakoja, tačiau tai dažnai įtakoja mus netiesiogiai per žemesnius valstybinius mokesčius – kas vėliau persiduoda mažesnėm socialinėm išmokom ir aukštesniems ateities mokesčiams.

P.S. vėlgi parodau, kaip į problemą galima žiūrėti ir modeliuoti skirtingai. Tikrai neturiu ir turbūt teisingos nuomonės neįmanoma turėti, todėl ir turime demokratines visuomenes ir politines sistemas, kurios atsižvelgia į vienas ar kitas vertybės ir vienokie ar kitokie įstatymai yra priimami ir vienokia ar kitokia sistema įsigalioja. 🙂

#ekonominis augimas #skundikai #skundikai visuomenėje #skundimas

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Raimis

    Tomai,

    ekonomika nėra dar vienas egzistencinis klausimas, į kurį kiekviena visuomenė turi skirtingus atsakymus. Ekonomika yra super tikslus mokslas ir kur prasideda egzistenciniai klausimai, ten prasideda ne ekonomika, o politika.
    O kaip tai susiję su tavo tema apie skundimus? Grįžkim į Sovietų Sąjunga. Ko gero, geriausiai vieta paskūsti kaimyną ir gauti premiją už tai ir buvo SSRS. Su visais įstatymais ir taisyklėm, kurios raguliavo kiekvieno individo gyvenimą, SSRS turėjo tapti labai klestinčia valstybe. Bet netapo. Kitas pavyzdys – vakarų Europos šalys ir JAV. Visur žmonės gyvena pagal taisykles (vienur daugiau, kitur mažiau), bet tik kelios iš šių šalių yra turtingos ir perspektyvios šalys. Imkim pvz. JAV – american dream. Šalis, kuri eina link bankroto, šalis, kurioje „rules“ yra pirmoj vietoj (pats gyvenau JAV ilgai tad patyriau asmeniškai) ir šalis, kurioje prieš 100% skųsti niekam nieko nereikėjo. Po to eina Anglija, Airija, Prancūzija, Ispanija ir t.t. Beveik visos išvardintos šalys, ypatingai Anglija ir PIGS yra prasiskolinusios iki kaklo ir ekonominis augimas tiesiogiai susijęs su infliacija (kas yra tik nominalus pinigų kiekio didėjimas) ir gyventojų skaičiaus augimu. Vienintelė vakarų Europos šalis, kuri iš tikrųjų turi ateitį, yra Vokietija. Kodėl? Tikrai ne dėl skundimo, bet dėl pramonės ir produktyvmo. Kitaip sakant, Vokietija pagamina daugiau, nei suvartoja, o perteklių eksportuoja.
    Buvo toks straipsnis prieš 4mėn, kai amerikos prezidentas (beje, ta tema kurį laiką buvo pastoviai eskaluojama) skundėsi Kinija, kad ta per daug ir per pigiai gamina, jog atima darbo vietas iš amerikonų…skundžiasi amerika, kad nebeturi produktyvumo, bet Kinijos neverta kaltingi, kai amerikos kompanijos pačios pabėgo iš JAV.
    Realiai negali būti ryšio su skundimu ir ekonominiu augimu. Jei šalis užtikrina palankias sąlygas verslui vystyti ir kaip galima mažiaus reguliuoja verslo santykius, tai galu gale ta šalis ir labiau klesti. Tai buvo JAV prie 100 metų, kur galiausiai metai po metų valdžią pradėjo reguliuosti viską ir privedė to, jog JAV suvartoja daugiau nei pagamina. O kam gaminti, jei neapsimoka?!

    Kitas svarbus momentas, kuo šalis labiau socialistinė, tuo žmonės labiau mėgsta vieni kitus skųsti. O vakarų Europoj socializmas labai išbujojęs…dėja.

    Beje, mano nuomone, skundžia tik tiek, kurie tingi dirbti, o tie, kas užsiėmę, neturi laiko sekti, ką kiti aplinkui daro.

    Bet šiaip smagu pamąstyti apie įvairius gyvenimo aspektus.
    Dėkui!

  • admin

    Religija tikrai paveikia šalies ekonominį lygį. Galima pasižiūrėti visas musulmonų šalis. Bet vėlgi, ten religija ir politinė sistema turbūt lemia dabartinį ekonomikų lygį. Kadangi, kaip taisyklė musulmonų šalys turi ir autoritarinę valdžią, kas vėliau lemia mažą moterų dalyvavimą darbo rinkoje, finansinės rinkos neišsivystymą dėl religinių aspektų (nors vakaruose jau pakankamai paplitę finansiniai produktai musulmonams, kadangi jų religija jiems draudžia gauti palūkanas 🙂 ).
    O valstybė šiuo atveju arba tiksliau valstybinės institucijos atlieka policininko vaidmenį visuomenėje labiau išsivyščiusiose šalyse. Kandangi ekonominis šalies išsivystymas yra sietinas su „geresnėm“ valstybinėm institucijom, kuriomis turbūt ir labiau pasitikima, tai kaip tu minėjai skųsti nieko nekainuoja, todėl įvairios tvarkos įvedimas ir palaikymas šalyje yra arba teoriškai turėtų būti paprastesnis ir efektyvesnis, kas leidžia šalims maksimaliai išnaudoti kažkokios tvarkos norimą potencialą ir tai turbūt prisideda prie aukštesnio ekonominio šalies augimo.

  • Manau, kad skundikų kiekis pagrinde priklauso nuo:
    1) Šalies politinės sistemos ir
    2) Šalies ekonominės gerovės.
    Skundikų pamastymus dėlioju remdamasi prielaida, kad:
    1a) Visokiose sistemose valdžia nėra „meilės objektas“
    2a) Betkokioje sistemoje individui reikia pasireikšti.

    T.y. demokratinėse visuomenėse natūralūs individų norai išsiskirti (t.y. „pasiekti ko nors gyvenime“). Skundimas tokiose visuomenėse tam tikra „saviraiškos“ forma. Priešingų politinių sistemų atvejais(autoritariniai rėžimai), skundimas jau patampa ne saviraiškos, o hmmm… koloboravimo priemone(paaiškinimas teiginui 1).
    Kaip teisingai pastebi – skundimas susietinas su ekonomine gerove(esant prastam pragyvenimo lygiui / kai reikalinga daug taupyti/įdirbti, kad kažką pasiektum – skųstis „neapsimoka“. Kita vertus, kai ekonominio tikslo siekimas apima protingą laiką – skųstis iš esmės nieko nekainuoja, tad… ).

    P.S. Prisiminiau, kažkada skaičiau – o gal netyčia net pats padariau išvadą, – kad ekonominė šalies gyvenimo kokybė labai priklauso nuo vyraujančios šalies religijos 🙂