Ar pasaulio ekonomikai reikia daugiau monetarinio stimulo?

Tomas S.

Prisipažinsiu, ekonominiai rodikliai abejose Atlanto pusėse mane nuvylė. Nesakau, kad tikėjausi labai „didelio“ ar įspūdingo pasaulio ekonomikos augimo, tačiau tai ką turime dabar – tikrai nesuteikia daug optimizmo. Šiuo metu daugelis finansinių rinkų apžvalgininkų pradeda kelti klausimą – ką reikėtų daryti toliau? Lengviausias atsakymas į šį klausimą – papildomas monetarinis stimulas. Kodėl?

Todėl, kad monetarinė politika yra patogus įrankis bandyti paveikti ekonomikos augimą dabar, tai yra, centrinis bankas vienu ar kitu instrumentu gali bandyti paveikti ekonomiką greitai, kai tuo tarpu fiskalinės politikos pagalba arba tiksliau fiskalinio daugiklio (multiplier) efektui turėti kažkokią įtaką ekonomikai reikia laiko. Ar tai būtų teisingas pasirinkimas?

Na investiciniai bankai, o ir kiti finansinių rinkų žaidėjai visomis keturiomis „už“, todėl aš teigčiau, kad ši politika visiškos potencijos neturi – juokauju, nors tikrai manau, kad papildomas monetarinis stimulas šiuo metu nereikalingas ir tuoj paaiškinsiu kodėl.

Ekonomikos moksle yra tokia teorija, kuri taikoma šalies valiutos kurso nustatymui – realus šalies valiutos kursas (real-exchange rate). Pati teorija kažkokio išskirtinio pavadinimo neturi, bet realaus šalies valiutos kursas, pasiremiant šia teorija, susidaro iš dviejų dalių – monetarinės ir realios ekonomikos, kur reali ekonomika reiškia šalies prekių ir paslaugų paklausą visame pasaulyje. Na kas skaitote mano blogą, turbūt jau žinote, kad monetarinę valiutos kurso dalį paveikia monetariniai kintamieji. Dažniausiai modeliuose naudojami – šalies infliacijos lygis ir trumpalaikių palūkanų normos. Įdomesnė yra realios ekonomikos šalies valiutos kurso įtakojimo pusė – tai, kaip jau minėjau, šalies prekių ir paslaugų pasaulinė paklausa. (Aišku, svarbi ir pasiūla, bet mes supaprastinsime visą paaiškinimą, kadangi tai pačios esmės nelabai keičia).

Tai ką darė tiek Federalinis Rezervas, tiek Anglijos centrinis bankas?

Kaip žinome, krizės metu pasaulinė prekių ir pasalugų paklausa nukrito, ypatingai stipriai buvo paveiktos būtent Didžiosios Britanijos ir JAV ekonomikos. Kinija tuo tarpu, nelabai pajautė krizę, kadangi valstybė įsikišo ir „atsuko“ kredito kranelius, kurie padėjo palaikyti pakankamai įspūdingą Kinijos ekonomikos augimą. Be to, Kinija nėra ta šalis, kuri labai daug importuoja iš JAV ar Didžiosios Britanijos, todėl kiniškas stimulas tiesiogiai šių šalių nepaveikė (Netiesiogiai paveikė per finansinių rinkų didesnį stabilumą).

Po krizės tiek JAV, tiek Didžiosios Britanijos ekonomikos vėl buksuoja. Kodėl? Federalinis Rezervas jau spėjo įvykdyti dvi „quantitative easing“ programas, Didžioji Britanija – vieną, tačiau monetarinis stimulas šiuo atveju turėjo „nupirkti laiko“, kad tiek JAV, tiek Didžiosios Britanijos ekonomikos persitvarkytų. Ar tai įvyko? Tikrai ne. Žmonės atsakingi už šalių ekonomines politikas (imu šias dvi šalis, kadangi tai puikus atskaitos taškas kalbant apie visas labiau ekonomiškai išsivysčiusias šalis) turbūt supranta, kad šių šalių problema – pasaulinis šių šalių prekių ir paslaugų paklausos sumažėjimas, tai yra reali ekonomika pradėjo trauktis. Akivaizdu, kad vienas iš būdų kaip bandyti paveikti teigiamai ekonomiką – monetarinis stimulas, kuris teoriškai turėtų sumažinti šalies valiutos kursą ir taip atpiginti šalies eksportą ir pabranginti importą, tačiau tai tik trumpalaikė priemonė. Tiek Jav, tiek Didžiosios Britanijos ekonomikos yra pakankamai išsivysčiusios, todėl jos labiau priklausomos nuo paslaugų sektoriaus (dažniausios ekonomikos vystymosi stadijos – agrikultūra, industrializacija, paslaugos, klasikinis pavyzdys – Kinija.). Kaip turbūt žinote paslaugų sektorius yra įtakotas finansinio sektoriaus, kuris yra paslauga. Šiuo metu daugelis investicinių ir komercinių (retail) bankų praneša savo ketvirčių rezultatus, kurie tikrai nėra įspūdingi, o tiksliau – pakankamai tragiški. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad finansinių paslaugų sektorius kenčia stipriai, o ir nesant buvusiam bumui šis sektorius susitrauks ne tik trumpam laikui, bet ir pastoviam. Aišku, labai sunku įvertinti kiek finansinis sektorius susitrauks, tačiau nesant dar vienam nekilnojamojo turto pasauliniam bumui (tikiuosi visi jau pasimokė) finansinis sektorius turėtų susitraukti, to pasekoje ir kiti paslaugų sektoriai, kurie gyveno tikrai puikiai dirbdami su pelningu finansiniu sektorium. Be to, kaip jau minėjau tiek Kinija, tiek kitos mažiau išsivysčiusios šalys nėra ypatingos Jav ir Didžiosios Britanijos eksporto mėgėjos, turbūt vienintelė išimtis – Vokietija, kuri puikiai eksportuoja į mažiau ekonomiškai išsivysčiusias šalis. Tačiau ką eksportuoja Vokietija? (Ir tai manyčiau yra puikus pavyzdys) Ne tikrai ne finansines paslaugas, bet įvairias kokybiškas prekes, kai tuo tarpu tiek Jav, tiek Didžiosios Britanijos gamybos sektoriai per eilę metų prarado konkurencingumą, todėl vienintelis ekonominis stimulas, kurį dažniausiai pasirenka šios šalys – monetarinis.

Tai ką daryti? Turbūt jus jau tapo aišku, kad tiek Jav, tiek Didžiosios Britanijos problema nėra monetarinė, ji slypi realioje ekonomikoje, todėl bet koks monetarinis stimulas gali atgaivinti tik finansines rinkas, kurios leis investiciniams bankams ir kitiems rinkos žaidėjams užsidirbti, o paprasto piliečio nepalies. Per paskutinius du metus matome, kad monetarinis stimulas paprastų piliečių nepalietė, bet tai tikrai ne dėl to, kad valstybių vadovai to nenorėjo, bet todėl, kad kredito kanalai po krizės pradėjo nebeveikti, kadangi tų kanalų administratoriai – bankai, kurie po krizės stipriai nukentėjo, todėl jų skolinimosi kaštų sumažinimas nutekėjo į finansines rinkas, o ne į realią ekonomiką. Ben Bernanke, Jav Federalinio Rezervo vadovas, buvo lyg juokais pasakęs, kad monetarinio stimulo forma gali būti ir tokia – mesti gyventojams Jav dolerius tiesiai iš malunsparnių. Kai tik pradėjau studijuoti man tai atrodė juokinga, tačiau dabar, kai kredito kanalai nebeveikia ir pinigai, kurie turėtų pasiekti realią ekonomiką jos nepasiekia, šis pasiūlymas atrodo pakankamai realus ir logiškas. Praeitų dviejų metų monetariniai stimulai buvo popieriniai, todėl trečio nemanau, kad reikia.

Pasiūlymas ką daryti manau būtų labai paprastas – pereiti nuo pelno maksimizavimo prie nedarbo lygio minimizavimo. Kaip matome šiuo metu mikroekonominė kompanijų padėtis su makroekonomine šalių padėtimi visiškai nėra susijusios, o tai turėtų būti atvirkščiai, bent jau vadovėliuose 🙂

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kapitalistinė sistema duotuoju atveju nebeveikia.

#Anglijos centrinis bankas #ekonomikos augimas #JAV Federalinis Rezervas #monetarinė politika #monetarinis stimulas #Pasaulio ekonomika #quantitative easing

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai