Ar reikia baimintis Kinijos ekonomikos sulėtėjimo?

Tomas S.

Mano atsakymas į šį klausimą – tikrai ne. Kodėl?

Vakarų pasauliui kovojant su Eurozonos šalių krize, augančiu nedarbu ir skolom, buvo manyta, kad Kinija ir kitos Rytų Azijos šalys perims pasaulio ekonomikos augimo naštą. Būtent tokios šalys kaip Kinija, Indija, Brazilija, Rusija ir kitos turėtų augti ekonomiškai greičiau nei vakarų šalys ir taip kompensuoti vakarų šalių ekonominio pyrago pasaulinės ekonomikos kontekste stygių. Ar tai vyksta?

Dalinai taip. Mano minėtosios šalys ir toliau auga pakankamai įspūdingais greičiais, tačiau dabar jos susiduria su aukštesne infliacija, kas „teoriškai“ salygotų „emerging markets“ šalių centrinių bankų trumpalaikių palūkanų kėlimo stadiją, tai yra centriniai bankai turėtų su infliacija kovoti brangindami skolinimąsi ekonomikoje. Kolkas tik Kinija aktyviai naudoja kontraktinę monetarinę politiką ir stengiasi „užgęsinti“ infliacijos ugnį. Tarkim Brazilija, Indonezija, šalys kenčiančios nuo aukštos infliacijos, trumpalaikes palūkanas sumažino. Apie Brazilijos trumpalaikių palūkanų sumažinimą viename iš savo įrašų jau šnekėjau. Šių šalių monetarinė politika prieštarauja teorinei ekonominei logikai, tačiau sprendimas trumpalaikes palūkanas mažinti, esant aukštai infliacijai, yra paremtas tuo, kad pasaulinė ekonomika lėtėja, todėl tam, kad išgyventi šį sulėtėjimą reikalingos stimuliacinės priemonės vidaus ekonomikoje, ką būtent ir daro Brazilija, Indonezija ir dalinai Indija.

Vidurkiai dažnai paslėpia labai įdomius faktus apie įvairių problemų priežastis, todėl pasitikėti vidurkiais – negalima. Tarkim, ne viena pasaulinė ekonominė institucija teigia, kad pasaulinės ekonomikos normalus augimo greitis turėtų būti apie 4%. Kaip ir neblogai. Tačiau pasižiūrėjus, kad vienos šalys auga 1%, o kitos 8% ir daugiau, mums vidurkis visiškai nieko nepasako apie ekonominius disbalansus nuo kurių šiuo metu kenčia pasaulio ekonomika.

Jau anekdotais tampa istorijos apie Kinijos ekonominį augimo modelį. Šiandien Financial Times publikavo puikų straipsnį apie Kinijos dabartinio ekonominio modelio išlikimo perspektyvas. Jeigu kas nežino, tai Kinijos ekonomika yra paremta labai primityviu modeliu – gaminama pigiai ir pagaminta produkcija eksportuojama. Be to, ši „pigi“ gamyba yra subsidijuojama. Kaip? Praeitame savo įraše minėjau, kad ekonomikoje nebūna „free lunch“ situacijų, tai yra, kiekvienas veiksmas turi tiesioginį ar netiesioginį atoveiksmį. Kinijos ekonomika šiuo metu paremta kapitalo investicijomis į fizinį turtą, infrastruktūrą ir t.t. Tarkim, šiuo metu 50% generuojamo BVP ateina iš kapitalo investicijų. Tai yra beprotiškai aukštas skaičius. Kaip tokia investicijas pasiekti, kai kapitalo rinkos yra uždaros? Na paprasčiausiai subsidijuoti verslus per pigų skolinimąsi vidaus rinkoje. Ne paslaptis, kad indėlininkai Kinijoje „mėgaujasi“ neigiama investicine grąža, laikydami kapitalą Kinijos bankuose. Vėliau šis kapitalas, pigių paskolų pavidalu atsiduria įvairių valstybinių ir privačių kompanijų rankose, kurios vėliau jį investuoja į abejotinos grąžos fizinį kapitalą. Rinkoje esant netobulai konkurencijai arba tiksliau konkurencijai, kai rinkos žaidėjai nėra suinteresuoti investuoti į projektus pasiremdami „tikrąja“ kaštų/naudos analize, tai šitų projektų grąža tampa labai klaustina. Prie ko tai priveda? Tai priveda prie neoptimalaus išteklių panaudojimo.

Jeigu į rinkas žiūrėsime iš teorinės pusės, tai įvairių išteklių kainos turėtų atspindėti natūralias paklausos/pasiūlos problemas. Aišku, kiekvienoje rinkoje būna trumapalaikių kainos dislokacijų, tačiau vidutiniškai kainos turėtų atspindėti rinkoje vyraujančias paklausos/pasiūlos jėgas. Kai tokia šalis kaip Kinija žaliavas naudoja neoptimaliai, tai yra finansuojami projektai, kurių pozityvi grąžą abejotina, tai žaliavų rinkos nebeatspindi optimalių žaliavų kainų rinkoje. Rinkos kainos dislokuojasi.

Ekonomikos mokslas ir logika yra apibrėžta labai paprastu teiginiu, kad ekonominiai agentai nori optimaliai panaudoti ribotus išteklius, kitais žodžiais tariant, projektai, kurie turi pozytivų kaštų/naudos balansą yra atliekami, kadangi jie sukuria pridėtinę vertė, tie, kurie nesukuria pridėtinės vertės nėra atliekami.

Dar vienas ekonomikos dėsnis arba pastebėjimas – „diminishing returns“, tai yra investicijų grąžą turi ribas. Mes negalime vis daugiau investuodami į vieną industriją, produktą ir t.t. didinti to produkto nešamą grąžą tokiu pačiu lygiu, ta grąža mažės, didinant investicijas. Ateis metas, kai didinant investicijas į vieną ar kitą produktą/industriją, nebeatneš jokios naudos ekonomikai, o atvirkščiai, turės neigiamos įtakos, pvz. dėl to, kad produkto/industrijos skatinimas pigiomis paskolomis sumažins pigių paskolų pasiūlą kitiems produktams/industrijoms, kurios galėtų atnešti ekonomikai pozityvią pridėtinę vertę. Tarkim, Kinijos BVP augimas paskutinius 30 metų buvo apie 10% augimas per metus. 1990 metais Kinijos 25% Kinijos BVP buvo sudaryta iš mano minėtų kapitalo investicijų, tai jų dalis Kinijos ekonomikos pyrage. Šiuo metu Kinijos ekonomika auga panašiu greičiu kaip ir prieš 20 metų, tačiau kapitalo investicijos sudaro nebe 25% nuo BVP, bet 50% nuo BVP. Taigi „diminishing returns“ taisyklė tikrai veikia. Kinijos ekonomikai, norint išlaikyti panašų augimo greitį, reikia vis didesnių kapitalo investicijų, ką ir matome statistikoje.

Kinijos ekonomika privalo keistis ir turbūt netolimoje ateityje tai padarys, nes jau dabar matome kažkiek pozytivių postūmių. Tačiau, vakarų gyventojams įdomi ne ateitis, bet jų gerbūvis šiuo metu.  O šiuo metu, kaip jau minėjau, ekonominė situacija nėra tokia gera. Taigi, pasaulio ekonominės institucijos (Pasaulio bankas, TVF, OECD) bijo Kinijos ekonomikos sulėtėjimo, kadangi tai sumažins pasaulio ekonomikos greitį ir turės dar daugiau neigiamų pasekmių pasaulio gyventojų gerbūviui (Bent jau tokia logika). Tačiau, ar ekonominis modelis, kai resursai, o ir resursų kainos yra nenatūralios, turi ateitį? Ar tikrai tokio ekonominio augimo reikia pasauliui?

Manyčiau, kad tikrai ne. Kinijos ekonomikos sulėtėjimas prisidėtų prie sumažėjusios žaliavų paklausos, kas turėtų prielaidų žaliavų kainoms nukristi, jeigu pasiūla išliktų nepakitusi. Žinant, kad yra žaliavų rinkose yra kartelių, tokių kaip OPEC (nafta), tai pasiūla taip pat turėtų sumažėti, kas galėtų įtakoti žaliavų kainų kilimą. Tačiau, ne viename ekonominiame tyrime, o ir pats OPEC teigia, kad naftos kaina, kuri siekia 100 dolerių už barelį yra solidi, tai yra OPEC tokia kaina patenkinta, o ekonomistai teigia, kad didesnė kaina prisideda prie pasaulio ekonomikos augimo nuosmukio. Ir panašios situacijos yra ne tik naftos rinkose, bet ir metalų, tarkim vario, maisto produktų ir t.t. „Nereikalingos“ paklausos likvidavimas turėtų prielaidų žaliavų kainų augimo sulėtėjimui, o ir infliacijos realizacijos ateityje sumažėjimui. Taigi, namų ūkių perkamoji galia arba tiksliau pirkinių krepšelis turėtų tikimybę išaugti. Kompanijų pelnai dar labiau išaugti dėl sumažėjusių kaštų, kas vėlgi galėtų turėti pozytyvų poveikį darbo vietų kūrimui per papildomų paslaugų užsakymus ir ekspansiją in general. Be to, „barriers to entry“ kai kuriose industrijose sumažėtų dėl mažėjančių gamybos kaštų, kas vėlgi leistų susikurti naujiems verslams Tai būtų pakankamai natūralus pasaulio ekonomikos disbalansų sumažėjimas. Aišku, šis poveikis nebūtų gigantiškas, tačiau tikrai, mano manymu, turėtų pozityvų poveikį vakarų ekonomikų perspektyvoms.

Šiuo metu, pasaulio ekonomikos augimas, ypatingai vakarų pasaulio man primena kelione automobiliu kelyje su daug šviesoforų, kur šviesoforai turi tokią pat įtaką automobilio greičiui, kaip ir žaliavų kainos ekonomikoms. Trumpuoju laikotarpiu vakarų ekonomikos įsibėgėjant, finansų rinkos reaguoja į šį pozityvų poveikį pabrangindamos žaliavas, kurios veikia, kaip stabdys ekonomikų kelionėje. Išėmus viena iš pagrindinių žaidėjų žaliavų rinkoje arba sumažinus to žaidėjo žaliavų paklausa galėtų sudaryti vakarų ekonomikoms prielaidas kelionei su mažiau šviesoforų, taip leidžiant „užrakinti“ ekonomikas aukštesniame arba labiau pozytiviame optimaliame lygyje.

Aišku, mano pamąstymų išsipildymo tikimybė priklauso nuo daugelio prielaidų. Aišku viena – pasaulis turėtų skatinti Kinijos ekonomikos sulėtėjimą, norėdamas labiau balansuoto augimo visame pasaulyje, o ne tik kai kuriuose regionuose.

#ekonominis augimas #Eurozonos krizė #Kinijos ekonomika

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai