Ar verta investuoti į auksą ?

Tomas S.

Nežinau kiek iš jūsų domisi investavimu, bet esu sutikęs daug žmonių, kurie dažniausiai netūrėdami jokių žinių puola investuoti savo santaupas į akcijas arba fondų investicinius vienetus. Dažniausiai tokie reiškiniai pasitaiko per „bulių“ rinkas, tai reiškia, jog investuotojai yra labai pozityvūs apie kompanijų ir valstybių ekonominę būklę ateityje. Dažniausiai kyla kainos rizikingesnių vertybinių popierių ar žaliavų, visi tampa dideliais investuotojais bei atsiranda daug investicijų guru. Mano patarimas, jeigu neturite ekonominių žinių, kurios jums padėtų susigaudyti rinkoje – neinvestuokite, nepasitikėkite net investicijų brokeriais, kurie dažniausiai nėra suinteresuoti jūsų investicine sėkme. Jie suinteresuoti jūsų komisiniais.

Šiuo metu rinkoje labai paklausus auksas, todėl daugelis vedami bandos instinkto į jį investuoja. Aš visada buvau skeptiškas aukso atžvilgiu. Šiuo metu investuotojai pozityviai vertina auksą, todėl, jog istoriškai auksas padėdavo investuotojams apsisaugoti nuo infliacijos. Minėjau, jog infliacija tai kainų didėjimas tam tikru laikotarpiu. Šiuo metu būtent inflacijos yra prisibijoma rinkose, kadangi tiek Jav Federalinis Rezervas, tiek Anglijos Centrinis Bankas bei Japonijos Centrinis bankas svarsto pratęsti QE – quantitative easing (ką tai reiškia, pasižiūrėkite mano blogo skyrelyje – žodynėlis). Investuotojai bijo, kad didelis kiekis papildomų pinigų ir likvidumo sudrebins rinka, taip sumažindamas popierinių pinigų vertę, sukeldamas infliaciją. Jeigu šnekame apie auksą, kaip priešnuodį prieš infliaciją, turime paminėti, jog aukso kaina yra matuojama doleriais. Tai reiškia, jeigu Federalinis Rezervas didina pinigų pasiūla per QE, dolerio kursas krenta (kadangi atsiranda dolerių perviršis rinkoje), automatiškai aukso kaina kyla, jeigu tikėsime, jog aukso istorinė savybe galioja (auksas yra priešnuodis prieš infliaciją). Kaip doleriui nukritus atsiranda infliacija? Paprasčiausiai importuojamos prekės į šalį yra brangesnės negu seniau, taip importuojama infliacija, kuri trumpuoju laikotarpiu kažkokio didelio poveikio vietinių gamintojų kainom neturi, tačiau vėliau, jeigu valiuta nesustiprėja, jos kursas nepadidėja, tada valstybė turi problemų su infliacija, nes ir vietiniai gamintojai pradeda kelti kainas. Jeigu tikėsime visais šiais istoriniais faktais ir paprasta ekonomikos teorija viskas atrodo lyg ir neblogai, į auksą šiuo metu investuoti galima.

Bet dažniausiai ne viskas atrodo taip, kaip ištikrųjų yra. Dabartinėje ekonominėje aplinkoje, kurioje yra atsidūręs pasaulis, akademikai bijo ne inflicijos, o defliacijos. Infliacija atsiranda dažniausiai tada, kai ekonomika veikia ties savo galimybių riba. Kokią situaciją mes turime šiuo metu ? Nedarbo lygiai pasaulyje, apart pietryčių Azijos ir Australijos, yra didžiuliai ir grėsmingi. Industrijos nedirba pilnu pajėgumu, namų ūkių vartojimas nekyla, kadangi jie yra prasiskolinę, privatus sektorius bijo investuoti, kadangi rinkose vyrauja nežinomybė apie ateitį. Ekonomistai tokį reiškinį kaip ekonomikos neveikimas neveikimas pilnu pajėgumu ar veikimas labai neaukštu užimtumu po krizės, vadina potencialaus ekonomikos augimo „skyle“ (output gap). Tai reiškia, jog ekonomika gali dirbti didesniu pajėgumu, bet dėl kažkokių tai priežasčių negali to padaryti. Centriniai bankai dažnai naudoja Tayloro taisyklę, kad sužinotų kokią trumpalaikių palūkanų normą nustatyti. Į šią taisyklę būtent įeina šalies infliacijos lygis ir jau minėtas output  gap. Ši taisyklė šiuo metu rodo, kad stipriosios ekonomikos gali kentėti nuo defliacijos, o ne nuo infliacijos. Kas yra defliacija ir kuo ji taip „baisi“? Defliacija yra kainų mažėjimas tam tikru laikotarpiu, atrodo visai neblogai iš pirkėjo perspektyvos, bet tuo pačiu metu defliacija padidina skolos naštą verslams ir namų ūkiams, taip mažindama visuotinę paklausą ekonomikoje. Japonijos ekonomika jau dvidešimt metų kenčia nuo šios problemos.

Apibendrinant, turime Centrinius bankus, kurie teigia, jog tikimybė, jog ekonomikos kentės nuo aukštos infliacijos yra maža, didesnė tikimybė, jog ekonomikos gali kentėti nuo defliacijos, jeigu Centriniai bankai nesiims kažkokių priemonių, kurios skatintų ekonomiką, tokių kaip QE. Auksas priešnuodis nuo infliacijos ? Kokios infliacijos ??? Be to, kažkokių fundamentalių priežasčių, kodėl kažkam reikėtų aukso gaminant prekes irgi nėra. Auksas yra labai populiarus Indijoje kaip juvelyrikos medžiaga, tačiau ir Indijoje aukso paklausa mažėja. Auksas nėra naudojamas kažkokių prekių ar paslaugų gamyboje, kurios artimiausiu metu turės didelę paklausą, ypatingai, kai namų ūkiai yra taip prasiskolinę. Be to, pagalvokite, ką jus norėtumėte turėti tarkim karo metu, aukso gabalą ar duonos kepalėlį? Tai kas paaiškina 30% aukso kainos šuolį ? Nežinau, turbūt spekuliacija ir bandos instinktai, jeigu visi investuoja į auksą, reikia ir man. Teko skaityti labai neprastą knygą apie Didžiąją Depresiją, kurioje buvo pasakojama kaip vienas geriausių investuotojų sėdėjo kėdėje, o berniukas jam vaksavo batus. Tas berniukas paklausė, o kurgi dirba ponas. Kai išgirdo atsakymą, kad yra susijęs su akcijų rinkomis, jis nustebo, kad berniukas pradėjo jam patarinėti į kokias akcijas reikėtų investuoti. Šitą išgirdęs ponas pagalvojo, kad jeigu net batų valytojai ir namų šeimininkės žino, kur investuoti, vadinasi kažkas su rinka negerai ir reikia pasitraukti, pasitraukti laiku jis nesugebėjo, nes prasidėjo kainų kritimo lavina, kuri paliko šį poną be nieko.

P.S. mano patarimas tiems, kurie ketina investuoti ar jau pradėjo investuoti, susimąstykite, kokios fundamentalios priežastys gali įtakoti tam tikrų investicinių instrumentų kainą. Fundamentalios priežastys – tai investicinio instrumento paklausa ir pasiūla. Pagalvokite, dėl kokių priežasčių instrumento paklausa ar pasiūla gali keistis, jeigu matote, jog instrumento kaina keičiasi dėl fundamentalių priežasčių tada jūs esate geroje padėtyje, jeigu kaina tik šiaip keičiasi, tada jūs turite reaguoti į tai, nes formuojasi burbulas. Dar viena priežastis dėl kurios reikia stengtis išvengti burbulų, tai dar nesuprasta finansinių rinkų dinamika. Yra tokie fondai – Hedge Funds, kurie, kai investuoja kažkur, tai dažniausiai investuoja labai dideles sumas į tam tikrą vieną poziciją ir naudoja savo maksimalias skolinimosi galimybes (leverage). Todėl tokios koncentruotos pozicijos netoleruoja net ir mažų kainų svyravimų. Jeigu toks fondas, kas dabar ir vyksta, yra suinvestavęs didelius pinigų kiekius į aukso kainos didėjimą, tai mažas aukso kainos kritimas, kuris yra už šio fondo toleruojamos ribos, sukels didelį vertybinių popierių, susietų su auksu, išpardavimą, nes fondas krentant aukso kainai turi sumokėti papildomus pinigus investuotojam, kurie tam fondui paskolino pinigų. Kuo daugiau kainą krenta, tuo daugiau papildomų pinigų reikia grąžinti investuotojams. Todėl, mano manymu, didelė aukso vertė yra tik bandos sugalvota tiesa ir į auksą būtent šiuo metu investuoti nepatartina, nes aukso kaina yra toli nuo savo fundamentaliosios kainos.

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Sutinku su ta mintimi, kad auksas yra spekuliacinis metalas. Jo kainos kilimų ir kritimų kreivė matomai sugeba padaryt įtakos „akliems“ investuotojams arba kaip autorius pavadino „sužadinti bandai“. O dėl duonos kepalėlio karo matu, tai gal ir verta truputį aukso turėt, nes už popierinius pinigus ar banko kortele tikrai jos niekas neduos. Buvo laikas, kai keičiantis pinigams laimėjo tie, kas turėjo aukso. Bet nereiškia kai toks modelis vėl padės apsisaugoti nuo valiutos žlugimo. Sekam autoriaus mintis toliau, gana įdomus blog’as. Sėkmes.

  • JosifF Jansen

    idomiai cia isdestyta, bet as i viska ziuriu visiskai is kitos puses. Pagrindines salys investuojancios i auksa yra Kinija ir Indija, nors Indijos investavimas i auksa dabar yra stipriai sumazejes bet vis tik jie vieni is pirmuju pasaulyje. Antra tai stipriai augancios ekonomikos. Trecia gyventoju skaicius tose salyse dideja taip pat milziniskais tempais. Dideja dazniausiai zemiausias pajamas gaunanciu zmoniu saskaita. Siai grupei zmoniu auksas suprantamas kaip kazkas nepaprasto, kaip stebuklas uz kuri galima isigyti ka nori (turi aukso tu jau gali save laikyti turtingu). Teko buti Indijoje ir tikrai aukso troskimas ten jau nuo senu senoves iauges i kiekvieno samone ir pasamone ir tai laikoma norma uz kiekviena papildoma rupija isigyti aukso. Todel si kart visiskai nesivadovauju ekonomine logika o labiau siedamas socialinius dalykus, zmoniu skaiciaus didejima, investicijas i sias salis. Remdamasis sia logika drisciau teigti, kad aukso kaina ateinančius 5 metus tik didės.

    JJ

  • Tautvis

    Nu tai paskaityk iki galo, aiskiai atsake ar inv estuoti ar ne su visais argumentais. Aisku kai kurie labai abstraktus ir gincytini, taciau cia jau kita tema gali but :d

  • ghhj

    Pilstei is tuscio i kiaura, o i antrastes klausima taip ir neatsakei.