Ar viskas ištikrųjų taip paprasta?

Tomas S.
  • 2 Komentarai

Turbūt kiekvienas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad vienas procesas sukėlė kitą procesą, jog šalys turinčios tam tikrus požymius yra geresnės/blogesnės ir t.t. . Kartais paskaičius Lietuvišką, o dažnai ir užsienio spaudą galima susidaryti įspūdį, kad viskas labai paprasta – vienas procesas ištikrųjų sukelia kitą ir t.t. Bet ar taip ištikrųjų viskas paprasta?

Man teko garbė mokytis puikioje švietimo įstaigoje ir turbūt nuo pirmų dienų į galvą buvo kalama, kad ne viskas taip paprasta. Ypatingai baugu kaip apie „paprastus“ procesus pradeda šnekėti sprendimus priimantys žmonės. Žurnalistai dažnai daro šias klaidas.

Kai kam turbūt teko girdėti apie tokį mokslą kaip ekonometriją? Kai kam jis neįdomus ir ypatingai įdomu, kad jis neįdomus būna ekonomikos studentams, tačiau šis mokslas labai naudingas. Kodėl? Todėl, kad jis padeda iš daugelių įvairių procesų ir sąveikų atrasti tas, kurios įtakoja viena kitą, ir pabandyti pamatuoti šios sąveikos reikšmę galutiniam tyriamai procesui ar rezultatui. Dažnai galima girdėti tokius pasakymus/argumentus: “ Šalys, kurios yra ekonomiškai „stipresnės“ turi progresinius mokesčius ir todėl, jos ekonomiškai „sveikesnės/stipresnės“ arba mano mėgstamiausias teiginys: “ Įsivedus eurą – sumažėja šalies skolinimosi kaštai“, „Įsivedus eurą – padidėja kainos“ ir t.t. . Vienas ar kitas teiginys gali būti ištikrųjų teisingas, bet dažnai – tai tik sutapimas. Ekonometrijoj, ypatingai pasimokius jos daugiau iškart įspėjama, kad aptikta koreliacija dar nereiškia, kad vienas ar kitas procesas yra susijęs, nors koreliacijos koeficientas būna nelygus nuliui, kas sąlygotų teigiamą ar negiamą sąveiką tarp dviejų procesų. Aš pats ypatingai daug laiko skyriau finansinių rinkų tyrimui. Turbūt žinote, kad finansų rinkos yra ypatingai nestabilios – kainos keičiasi greitai ir kviekviena diena yra nenuspėjama, todėl dažnai finansinėse žiniose galima išgirsti teiginių, kad vienas ir kitas procesas sukėlė vienos ar kitos kainos pokytį. Turbūt dėl to, kad tos kainos yra tokios nestabilios ir neprognozuojamos finansų rinkos sulaukia tiek daug medios dėmesio ir dažnai neteisingų išvadų. Kaip minėjau, dviejų procesų sąveika ir koreliacija dar nereiškia, kad vienas ar kitas procesas sukelia vienas kitą. Tarkim finansų rinkų tyrime galime panaudoti  – „time-trend variable“ nežinomąjį, kuris parodo, ar laikui bėgant du procesai „juda ta pačia ar priešinga kryptimi“. Jeigu vienas ar kitas atvejis pasitvirtina, tai yra procesai ištikrųjų juda ta pačia ar priešingom kryptimis, tada galime prieiti prie neteisingos išvados, kad vienas ar kitas procesas sukelia vienas kitą, jeigu neįtrauktume į mūsų tyrimą „time-trend“ nežinomojo. Be to, dažnai vėlgi finansų rinkose tenka „išimti“  rinkos sentimentą. Kaip tai padaryti? Na reikia pasirinkti vieną iš akcijų indeksų, aš naudoju S&P500, ir jį laikyti rinkos investiciniu portfeliu ( iš Capital Asset Pricing Model (CAPM). Indekso judėjimas jums parodo rinkos sentimentą ir jūs kaip ir „time-trend“ problemoje norėtumėte šio rinkos sentimento išvengti arba sumažinti jo įtaką jūsų nagrinėjamoje sąveikoje. Įtraukus rinkos investicinio portfelio vertės kitimą į regresiją, jūs tai puikiai įgyvendinate ir priartėjate prie tikslo atrasti „tikrą“ sąveiką.

Šis įrašas pakankamai techniškas, tačiau per finansinių rinkų pavyzdį norėjau parodyti ir įspėti, kad dažnai vienas ar kitas teiginys gali būti paremtas pakankamai iškreiptais argumentais, todėl kiekvieną teiginį, įskaitant ir mano, reikia priimti su labai didele atsarga.

#Ekonometrija #finansinės rinkos #Regresija #rinkos investicinis portfelis #sąveika

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Tu nenori padaryti time-trend analysis, tu nori sužinoti ar sąryšis tarp dviejų ar n nežinomųjų vyksta dėl to, kad jie „juda“ į tą pačią pusę. Jeigu pasižiūrėsi kas yra koreliacija matemtiškai – tai paprastas sąrišis, kuris parodo ar vienas nežinomasis auga/mažėja ir jo sąveiką su kitu nežinomuoju, tai yra koreliacija, kuri nieko nepasako apie „causation“ – ar vienas ar kitas nežinomasis sukelia pokyčius kitame. Tarkime, jeigu pradėsi kažkokį periodą t=1 ir tęsi ji iki t=100 bei pamatuosi du nežinuomosius tame periode, kai abu jie augo/mažėjo arba vienas tik augo, o kitas tik mažėjo gausi rezultate aukštą teigiamą/neigiamą koreliaciją. Daug žmonių nesusipažinusių su ekonometrija sakys, kad dėl to, kad tarp šitų dviejų nežinomųjų yra aukšta koreliacija – automatiškai jie vienas kitą kažkaip veikia. Problema, kad koreliacija atsirado dėl to, kad periode [1;100] taip gavosi, kad šitie nežinomieji paprasčiausiai augo/mažėjo tame periode, bet vienas kito jie nepaveikia, nors koreliacija tarp jų aukšta. Kad šitą koreliaciją „valdyti“ į regresiją (time-series) reikia įtraukti laiko nežinomąjį (time-trend variable), kuris „kontroliuoja“ arba išima iš viso efekto trendingo efektą. Kaip vykdyti pačias regresijas – tai paprasti ekonometrijos pradmenys: turėk medžiagą, kažkokį priklausomą nežinomąjį, kuris tave dominą (regresijos rezultatą) ir procesus – nežinomuosius, kuriais nori tą rezultatą paaiškinti, bet tu nori tą rezultatą paaiškinti taip, kad „paprasta“ koreliacija dėl trendinimo būtų sukontroliuota dėl to tu sukuri naują nežinomąjį – laiko trendą periode [1;100] ir paleidi regresiją naudodamasis pvz. STATA.
    Daugiau info:
    http://shazam.econ.ubc.ca/intro/trend.htm
    http://en.wikipedia.org/wiki/Trend_estimation

    Tik nereikia šitos analizės maišyti su cross-asset correlations, kurie yra svarbūs finansiniam modeliavimui ir pats klausimas ar vienas ar kitas asset’as paveikia kitą nėra esminis, kadangi tos koreliacijos labai dažnai keičiasi, o ekonominiuose modeliuose ir teorijose tu nori gauti tokį rezultatą, kuris arba paneigtų arba patvirtintų teoriją ir duomenų pasikeitimas paprasčiausiai nieko naujo mums nepasako. Kaip pavyzdį pateiksiu dabar vykstantį įdomų procesą, kai dolerio vertei augant, aukso vertė taip pat auga, nors eilę metų tarp jų koreliaciją buvo neigiama, kadangi aukso vertė denominuota doleriais, todėl nominalus dolerio kurso padidėjimas sąlygotų aukso vertės kritimą, tačiau rinkoms esant stresinėje būsenoje investuotojai ieško instrumentų, kurie būtų kaip galima saugesni, o šiuo metu rinkoje manoma, kad būtent doleriai ir Jav obligacijos bei auksas yra saugiausi, tai kapitalo atėjimas į šias assetų grupes sąlygoja teigiamą koreliaciją, kadangi tiek dolerio, tiek aukso vertė auga. Pavyzdys, kai visai kitas procesas – saugių investicinių vienetų paieška sąlygoja nebūdingą aukso ir dolerio koreliaciją.
    Tikiuosi padėjau suprati 🙂

  • RanInvest

    Nesupratau, o tai kaip atlikti tą time-trend analysis ? Gal galima kokios literatūros šia tema?