Ar viskas ištikrųjų taip paprasta?

Tomas S.

Turbūt kiekvienas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad vienas procesas sukėlė kitą procesą, jog šalys turinčios tam tikrus požymius yra geresnės/blogesnės ir t.t. . Kartais paskaičius Lietuvišką, o dažnai ir užsienio spaudą galima susidaryti įspūdį, kad viskas labai paprasta – vienas procesas ištikrųjų sukelia kitą ir t.t. Bet ar taip ištikrųjų viskas paprasta?

Man teko garbė mokytis puikioje švietimo įstaigoje ir turbūt nuo pirmų dienų į galvą buvo kalama, kad ne viskas taip paprasta. Ypatingai baugu kaip apie „paprastus“ procesus pradeda šnekėti sprendimus priimantys žmonės. Žurnalistai dažnai daro šias klaidas.

Kai kam turbūt teko girdėti apie tokį mokslą kaip ekonometriją? Kai kam jis neįdomus ir ypatingai įdomu, kad jis neįdomus būna ekonomikos studentams, tačiau šis mokslas labai naudingas. Kodėl? Todėl, kad jis padeda iš daugelių įvairių procesų ir sąveikų atrasti tas, kurios įtakoja viena kitą, ir pabandyti pamatuoti šios sąveikos reikšmę galutiniam tyriamai procesui ar rezultatui. Dažnai galima girdėti tokius pasakymus/argumentus: “ Šalys, kurios yra ekonomiškai „stipresnės“ turi progresinius mokesčius ir todėl, jos ekonomiškai „sveikesnės/stipresnės“ arba mano mėgstamiausias teiginys: “ Įsivedus eurą – sumažėja šalies skolinimosi kaštai“, „Įsivedus eurą – padidėja kainos“ ir t.t. . Vienas ar kitas teiginys gali būti ištikrųjų teisingas, bet dažnai – tai tik sutapimas. Ekonometrijoj, ypatingai pasimokius jos daugiau iškart įspėjama, kad aptikta koreliacija dar nereiškia, kad vienas ar kitas procesas yra susijęs, nors koreliacijos koeficientas būna nelygus nuliui, kas sąlygotų teigiamą ar negiamą sąveiką tarp dviejų procesų. Aš pats ypatingai daug laiko skyriau finansinių rinkų tyrimui. Turbūt žinote, kad finansų rinkos yra ypatingai nestabilios – kainos keičiasi greitai ir kviekviena diena yra nenuspėjama, todėl dažnai finansinėse žiniose galima išgirsti teiginių, kad vienas ir kitas procesas sukėlė vienos ar kitos kainos pokytį. Turbūt dėl to, kad tos kainos yra tokios nestabilios ir neprognozuojamos finansų rinkos sulaukia tiek daug medios dėmesio ir dažnai neteisingų išvadų. Kaip minėjau, dviejų procesų sąveika ir koreliacija dar nereiškia, kad vienas ar kitas procesas sukelia vienas kitą. Tarkim finansų rinkų tyrime galime panaudoti  – „time-trend variable“ nežinomąjį, kuris parodo, ar laikui bėgant du procesai „juda ta pačia ar priešinga kryptimi“. Jeigu vienas ar kitas atvejis pasitvirtina, tai yra procesai ištikrųjų juda ta pačia ar priešingom kryptimis, tada galime prieiti prie neteisingos išvados, kad vienas ar kitas procesas sukelia vienas kitą, jeigu neįtrauktume į mūsų tyrimą „time-trend“ nežinomojo. Be to, dažnai vėlgi finansų rinkose tenka „išimti“  rinkos sentimentą. Kaip tai padaryti? Na reikia pasirinkti vieną iš akcijų indeksų, aš naudoju S&P500, ir jį laikyti rinkos investiciniu portfeliu ( iš Capital Asset Pricing Model (CAPM). Indekso judėjimas jums parodo rinkos sentimentą ir jūs kaip ir „time-trend“ problemoje norėtumėte šio rinkos sentimento išvengti arba sumažinti jo įtaką jūsų nagrinėjamoje sąveikoje. Įtraukus rinkos investicinio portfelio vertės kitimą į regresiją, jūs tai puikiai įgyvendinate ir priartėjate prie tikslo atrasti „tikrą“ sąveiką.

Šis įrašas pakankamai techniškas, tačiau per finansinių rinkų pavyzdį norėjau parodyti ir įspėti, kad dažnai vienas ar kitas teiginys gali būti paremtas pakankamai iškreiptais argumentais, todėl kiekvieną teiginį, įskaitant ir mano, reikia priimti su labai didele atsarga.

#Ekonometrija #finansinės rinkos #Regresija #rinkos investicinis portfelis #sąveika

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai