Auksas?

Tomas S.
  • 0 Komentarai

Kažkada seniau jau rašiau apie auksą ir jo kaip investicijos perspektyvą, tačiau dabar norėčiau pasidalinti mintimis apie aukso kaip metalo vertę. Tenka skaityti daug literatūros ir daug investuotojų (akademikų tame tarpe nepastebėjau) mini auksą kaip investiciją, turinčią „realią“ vertę. O kas tai „realioji“ vertė? Auksas netampa vertingesnis ar neįgauna daugiau realiosios vertės todėl, jog daug investuotojų taip galvoja. Akademikai, kurie analizuoja finansų rinkas, dažnai rašo, jog žmonės mėgsta daug kuo tikėti, gretinti įvykius, bandyti vienais įvykiais paaiškinti kitus įvykius, taip rasdami kažkokias sąsajas (nereiškia, kad tos sąsajos būna teisingos). Jie teigia, kad tokių sąsajų atsiradimas padeda žmonėm lengviau suvokti ir prisiminti informaciją. Juk labai patogu, kai vienas dalykas priverčia pasikeisti kitą ir atvirkščiai. Mane jau eilę metų kamuoja klausimas – o kodėl auksas? Kodėl tarkim stiklas neturi „realios“ vertės? Ar geriamasis vanduo? Kodėl tik auksas, investuotojų matomas kaip alternatyva popieriniam pinigam, atspindi kažkokią „realią“ vertę? Kodėl manoma, kad, jeigu valiuta yra padengta auksu, tada valiuta turi kažkokią vertę, o jeigu – ne, tai tos vertės neturi. Realiai, tai popieriniai pinigai – tik beverčiai popierėliai, tačiau mes žinome, kad turėdami tų „beverčių“ popierėlių mes galima nueiti į parduotuvę ir iškeisti juos į prekes ir paslaugas, kai tuo tarpu nunešę gabalą aukso turbūt negautume nieko.

Jav po 1861-1865 metų Pilietinio karo prezidentas Linkolnas propagavo popierinius pinigus (Vėliau apie tai pašnekesiu labai plačiai). Po jo pasiūlymų eilė politikų Jav siūlė pinigus dengti sidabru, nes sidabro buvo daug, o aukso – mažai. Realiai, tai du metalai, į jų savybes mes nesigilinsime, bet tai du metalai. Sidabro pasiūla buvo didesnė nei aukso, todėl jo ir vertė buvo mažesnė – čia tokia logika. O kodėl aukso vertė buvo mažesnė, tam, kad aukso luitai „gulėtų“ seifuose? Ar auksas toks svarbus mūsų gyvenime, kad jis turėtų kažkokią „realią“ vertę. Tais laikais auksas dažniausiai buvo naudojamas pinigų kalybai ir kaip užstatas popieriniam pinigam. Bet kodėl auksas? Sidabras taip pat skaitomas, kaip taurusis metalas. Šiuo metu, jeigu imsime procentinį kainų pokytį šiais metais, sidabro kaina išaugo daug labiau nei aukso kaina ir kaip vienas analitikas pastebėjo, sidabro kaina išaugo, nes išaugo paklausa sidabrui gamyboje. Mano manymu, auksas – tai žmonių psichologijoje užsisėdėjusi fikcija. Mums patogu manyti, kad auksas turi kažkokią „realią“ vertę, nes taip mes galime lengviau paaiškinti ekonominius įvykius, galime lengviau juos suprasti. Kaip ne kartą teko girdėti atsakymą į – kodėl investuojate į auksą? Todėl, kad jo kaina niekada nekrenta. Tai turbūt vienas iš žmonių prasimanymų.

Man kyla normalus klausimas – kodėl pinigų padengimas auksu suteikia pinigams „realią“ vertę? Realiai, juk pinigų vertė nepasikeičia, todėl, kad padengiame juos auksų, popierius tai tas pats :). Auksas žmonėms asocijuojasi su stabilumu. Kodėl ne nafta, dujos, grūdai ar kitos žaliavos negali būti užstatas popieriniam pinigam? Kam tai naudinga? Amerikoje daugelis spekuliantų supirkdavo atviroje rinkoje aukso pasiūlą ir taip manipuliuodavo jo kaina ir taip pasipelnydavo, todėl spekuliantams buvo naudinga, jog žmonės asocijuotu auksą su stabilumu ir verte. Naturalus klausimas – ką jus pasirinktimėte Kalėdom dovanų? Luitą aukso ar išmanjųjį telefoną? Vieni pasirinktų auksą, kiti pasirinktų telefoną, treti dar kažką, tai priklauso nuo mūsų įsitikinimų ir poreikių. Tarkim aš neturiu nei vieno auksinio dalyko ir artimiausiu laiku net neplanuoju tokio turėti, kodėl? Todėl, kad auksas man neneša jokios naudos, tai taip pat naudingas daiktas kaip ir pakelės akmuo, jį gali tik kažkur pasidėti, bet kažkas vis bando mums primesti jų nuomonę, jog būtent auksas turi kažkokią „realią“ vertę. Nemanau, kad man vienam ir pirmam kilo toks klausimas. Kodėl tarkim negalima būtų susieti popierinių pinigų su žaliavų krepšeliu ir jeigus kas nori konvertuoti popierinius pinigus gautų teisės į tam tikrą kiekį įvairių žaliavų. Manau nafta, vanduo, grūdai, kiti pramoniniai metalai yra daug naudingesni kiekvieno mūsų gyvenime nei aukso luitai, kurie tik renka dulkes. Kiekvienas apie tai galime turėti savo nuomonę, tačiau privalome susimąstyti ar tikrai auksas ar kitas investicinis vienetas ir žaliava ištikrųjų turi kažkokią „realią“ vertę, ar tai tik žiniasklaidos ir investuotojų iliuzija? Juk daugelis žaliavų ateities kontraktų nepriveda prie fizinės žaliavos pirkimo, tai tik popierėliai, kurie skirtingą dieną turi skirtingą vertę. Jeigu investuotojai nusipirktų fizinias žaliavos jas reikėtų kažkur laikyti, o tai jau išlaikymo ir transportavimo kaštai, taip pat rizika, kad su tomis žaliavomis gali kažkas atsitikti. Biržoje fizinių žaliavų mainų nevyksta, investuotojai keičiasi tik popierėliais – kontraktais. Šiuo metu, kai viskas kompiuterizuota, tai ir tų popierinių kontraktų net nebūna, tai tik skaičiukai, kurie turi kažkokią vertė kompiuterio ekrane :).

Kiekvienas turėsim savo nuomonę ir bus daug teigiančių, kad auksas turi „realią“ vertę, kad tai ne fikcija, visada tokių žmonių atsiranda. Jeigu kažkas turi galimybę pasiskaityti knygų apie technologijos kompanijų bumą Jav arba tai, kaip akcijų rinka yra geriausia investicija, dar ne tokių „šposų“ sužinos. Svarbiausia, kad mums patiekiamą informaciją įvertintume kritiškai ir tada galėtume ja pasiremdami priimti sprendimus. Prisiminkite, kad įvairūs analitikai niekada neteigs to, kas prieštaraują jų interesam. Jav netgi yra toks terminas – „sell side analyst“, tai analitikai, kurie rekomenduoja kompanijų akcijas, kurias patys parduoda. Žinant, kad ekonominiai agentai siekia maksimizuoti vertę, tai dažnai signalas „pirkti“ jums sako „parduoti“, tas pats ir su auksu 🙂

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai