Centrinių bankų intervencija – ar ji reikalinga?

Tomas S.

Tie, kas aktyviai stebi finansų rinkas turbūt pastebėjo suaktyvėjusius centrinius bankus, kurie niekam nepranešę vienu ar kitu būdu stengiasi paveikti savo šalies valiutos kursą finansų rinkose. Šiandien – Japonija, vakar – Šveicarija. Be to, prieš gerą mėnesį šalys nusprendė niekam nepranešusios padidinti naftos pasiūlą pasaulinėje ekonomikoje. Klausimas, ar centrinių bankų intervencija yra reikalinga?

Mano atsakymas prasidėtų nuo to, kad centrinis bankas dažnu atveju – ne pelno siekianti organizacija. Taip, centriniai bankai kartais uždirba, tačiau tas uždarbis dažnai būna atsitiktinis dėl vienų valiutų ar vertybinių popierių verčių svyravymų. Centriniai bankai dažnai atlieka kelias funkcijas. Tarkim JAV Federalinis Rezervas turi mandatą tiek užtikrinti šalies ekonomikos maksimalų augimą, tiek šalies tvarią kainų politiką. Daugelis centrinių bankų turi vieną mandatą (užduotį) ir tai dažniausiai – šalies tvari kainų politika arba pakankamai žemas infliacijos lygis. Tuo tarpu, finansinės institucijos pirmiausia yra pelno siekiančios organizacijos, kurios yra suinteresuotos savo kompanijos vertės ir pelno didinimu. Jeigu viską leisime spręsti tik rinkai arba tiksliau pelno siekiančios organizacijoms, ar tikrai pasieksime gerų rezultatų?

Na į demogagiją aš nesileisiu, bet paskutinė finansų krizė puikus pavyzdys kaip rinka neveikia. Šiuo metu verda diskusijos, kad neva tiek Ispanija, tiek Italija neva jau bankrutavusios šalys. Tačiau man kyla vienas naturalūs klausimas – kas taip greitai pasikeitė per paskutinius dvejus metus, kad šalys, kurios prieš gerus puse metų neturėjo sąlyginai didelių ekonominių problemų, tačiau prieš porą savaičių jų stebuklingai atsirado. Italija jau gerus dešimt metų turi panašų šalies skolos lygį, Ispanija – turi pakankamai žemą šalies skolą. Aš drįsčiau teigti, kad dabartinės Ispanijos ir Italijos problemos – rinkos žaidėjų sukeltos, kad ir koks rinkų gerbėjas aš nebūčiau, bet turiu pripažinti, kad dabartinis spaudimas  – spekuliacinis. Kodėl?

Na pirmiausia, trys mušamos šalys ir tikrai ne be pagrindo – Graikija, Airija ir Portugalija – laikinai išgelbėtos, todėl rinkos žaidėjams neatsiranda būdų kaip padidinti investicinę grąžą, kadangi pasižiūrėjus į nominalią rinkų sandorių vertę tiek akcijų, tiek obligacijų rinkose galima matyti stipriai sumažėjusią prekybą. Be to, pasižiūrėkime ir investicinių bankų rezultatus ir taps labai aišku, kad šiuo metu vyksta investicinės grąžos paieška, kurią šiuo atveju paprasčiausia uždirbti paspaudžiant šalis, kurios jau seniau buvo minėtos kaip problematiškos. Taip, dar kartą pasikartosiu, kad jos turi problemų, tačiau iškyla toks klausimas – kas pasikeitė per paskutinius porą metų? Mano manymu, situacija praktiškai identiška :).

Sugrįžkime prie centrinių bankų. Tai ar centrinių bankų intervencija – reikalinga? Mano manymu, ji būtina. Tai vienintelės institucijos, kurios turi galią paveikti finansų rinkas, ypatingai, kai ta intervencija yra diskretinė. Aišku, Kinijos vykdoma „dirty-peg“ politika, kai intervencijos valiutos rinkose buvo pakankamai pastovios – nėra gerai, tačiau kartais, vienas ar kitas ekonominis kintamasis gali nukrypti nuo modeliais sąlygoto lygio, todėl vienkartinė intervencija – reikalinga tam, kad ji sugrąžinti į reikalingą lygį. Sakysite, o kas gali pasakyti, kad vienas ar kitas nežinomasis turi būti viename ar kitame lygyje? Taip jūs teisūs – turbūt tokių žinovų nėra, tačiau man miegasi ramiau, kai situacija prižiūri centriniai bankai, kurie kaip minėjau yra suinteresuoti visuomenei vienaip ar kitaip naudingais rodikliais (vėlgi ginčytina, bet centriniai bankai, kaip jau minėjau – ne pelno siekiančios organizacijos ir atsakingos vienu ar kitu būdu šalies žmonėms), kai tuo tarpu rinkos žaidėjai yra suinteresuoti tik savo vertės didinimu. Be to, diskretinė intervencija padeda „palaikyti“ bendrą tvarką finansų rinkose, kadangi finansinės institucijos prisibijo tų centrinių bankų, kurie gali paveikti rinkas, todėl ir finansinės institucijos tampa atsakingesnės ir atsargesnės, o tai nėra blogai.

Aišku, kaip jau minėjau, pastovi centrinių bankų intervencija nėra pageidautinas reiškinys, bet diskretinė – padeda palaikyti tvarką.

#centriniai bankai #centrinių bankų intervencija #obligacijos #palūkanų norma #trumpalaikės palūkanos #valiutų rinkos

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai