Diversifikacija jūsų investiciniame portfelyje

Tomas S.
  • 0 Komentarai

Paskutinis pusmetis finansų rinkose buvo nuotaikingas ir permainingas. Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos ir Donald Trump išrinkimas JAV prezidentu privertė už galvos griebtis ne vieną investuotoją. Jeigu savo investicinio portfelio nediversifikavote, tai galėjo turėti nemažų nemalonių pasekmių. Aišku, jeigu investuojate į “paprastą” rinkos ETF’ą, tokį kaip Didžiosios Britanijos FTSE 100 ar JAV S&P 500, tai šie indeksai po minėtų politinių įvykių ne tik, kad nenukrito, bet ir išaugo. Su problemomis susidūrė tik tie, kurie investavo Didžiosios Britanijos svarais, o įsipareigojimų turi kitomis valiutomis, kas ne diversifikuotam investiciniam portfeliui kainavo labai daug.

Šiame įraše noriu pasidalinti savo mintimis apie investicinio portfelio diversifikaciją bei kaip ją taikau pats.

Kas yra investicinio portfelio diversifikacija?

Investicinio portfelio diversifikacija yra procesas, kuris, naudojant skirtingus vertybinius popierius, leidžia sumažinti investicinio portfelio grąžos/vertės svyravymus bei riziką. Tarkime, klasikinis investicinio portfelio pavyzdys, portfelis 1: skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) ir kompanijų akcijos. Galite prie to pridėti skirtingų šalių akcijas ir obligacijas, skirtingų kompanijų, sektorių ir t.t., tai dažnai investuotojai laiko diversifikuotu investiciniu portfeliu. Kas yra šiektiek labiau patyręs į šį portfelį, portfelis 2, dar gali įtraukti tauriuosius metalus (auksas, sidabras, platina), žaliavas (nafta, dujos) ir tarkime investicinius fondus (hedge funds). Kas yra dar labiau patyrę, portfelis 3, gali pasirinkti skirtingus akcijų rizikos faktorius (“Momentum”, “Value”, “Minimum volatility”, “Quality”) bei investicinius fondus (“Quantitative”, “Trend Following”, “Arbitrage”, “Special situations” ir t.t.). “Paprastam” investuotojai portfelis 3 yra labai sunkiai pasiekiamas (sunku investuoti į gerus investicinius fondus), bet akcijų rizikos faktorius galite rasti tarp paprastų ETF’ų. Pradedantiesiems investuotojams patarčiau pradėti su portfeliu 1, tai beje nereiškia, jog turite pirkti bet ką ir siekti pasiekti portfelius 2 ir 3.

Kaip jau minėjau diversifikacijos tikslas yra sumažinti investicinio portfelio grąžos/vertės svyravymus. Aišku, nukentės ir jūsų grąža, tačiau turbūt 99% investuotojų yra sudėtinga iškentėti daugiau nei 20% investicinio portfelio grąžos kritimą, todėl diversifikuoti būtina vien dėl gero miego.

Problemos su diversifikacija

Diversifikacija yra reikalinga, kai rinkose vyksta tam tikri neramumai, rinkos yra nestabilios ar panikos būklėje. Problema su diversifikacija ta, jog dažnai investiciniai portfeliai, kurių pagrindą sudaro skirtingų šalių kompanijų akcijos/akcijų indeksai, ištikrųjų nėra diversifikuoti, nes finansinio streso metu skirtingų šalių akcijų indeksai sąveikauja kartu ir tai reiškia, jog globaliame pasaulyje, skirtingų šalių akcijos ar obligacijos dažnai jūsų neapsaugos tada, kai to jums labiausiai reikia. Jeigu turėsite portfelyje tiek akcijų, tiek obligacijų, tai jau geriau, bet vėlgi jeigu vertybiniai popieriai yra įsigyti labai aukštom kainom, tai finansininės krizės metu, tiek jūsų obligacijos, tiek akcijos nukentės.

Be to, dažnai investuotojai, ypatingai mažiau patyrę, į diversifikaciją žiūri iš koreliacijos perspektyvos. Tai yra, jūs turite skirtingus vertybinius popierius ir bandot nustatyti koreliaciją (kaip vienų vertybinių popierių grąža kinta kitų atžvilgiu) tarp skirtingų investicinių popierių. Jeigu koreliacija yra pozityvi, tai abiejų vertybinių popierių grąža kyla bei krenta tuo pačiu metu – tokių popierių reikėtų turėti mažiau, jeigu siekiate diversifikuoti. Kai koreliacija negatyvi, tai kai vieno vertybinio popierio vertė kyla, kito leidžiasi ir atvirksčiai, tai investuotojų yra vadinama koreliacija. Kaip jau minėjau, finansinio streso metu dažnai koreliacija keičiasi ir vertybiniai popieriai, kurie stabilioje rinkoje nekoreliavo, pradeda koreliuoti, kas negatyviai paveikia jūsų investicinio portfelio diversifikaciją. Be to, koreliacija ir šiaip gali pasikeisti, ne tik finansinio stresu metu, todėl svarbu ne tik žiūrėti į skaičius, bet ir stengtis juos suprasti.

Dažnai vertybiniai popieriai, kurie atrodo nekoreliuoja, yra veikiami trečios neidentifikuotos jėgos. Tarkime, nemažai investuotojų investuoja tam, jog kiekvieną ketvirtį, pusmetį ar metus gautu tam tikras pajams iš finansinių rinkų. Investuotojui kaip ir nėra labai svarbu ar tai obligacijos, ar akcijos, svarbu, kad jos neštų tam tikras pajamas. Akcijos moka dividendus, o obligacijos – palūkanas. Taigi, tokie investuotojai dažnai investuoja į tuos vertybinius popierius, kurie jiems suteikia daugiau pajamų. Problema ta, jog tiek akcijos, kurios moka dividendus, tiek obligacijos, mokančios palūkanas, yra susietos tos pačios jėgos – investuotojų, kuriems reikalingos pajamas. Per paskutinius keletą metų labai išaugų obligacijų vertės ir automatiškai sumažėjo jų siūloma grąža. Tas pats atsitiko ir su dividendus mokančiom akcijom. Tiek vienų, tiek kitų vertybinių popierių vertė ir jos svyravymas priklausys nuo to, kokio dydžio palūkanas siūlys bankai, o tiksliau kokias jas nustatys centriniai bankai. Tai yra, šie vertybiniai popieriai gali būti visiškai skirtingų, jų vertės normaliomis sąlygomis gali taip pat nekoreliuoti, tačiau finansinės krizės metu arba pasikeitus palūkanoms rinkoje, šių vertybinių popierių vertės turėtų pradėti labai stipriai koreliuoti.

Kaip teisingai diversifikuoti?

Aš manau, kad jūs galite naudoti koreliacija tam, jog suprastumėte kaip keičiasi skirtingų vertybinių popierių vertės. Prisipažinsiu aš pats jos nenaudoju. Svarbu, jog suprastumėte, kodėl vieni ar kiti vertybiniai popieriai elgiasi vienaip ar kitaip skirtingose finansų rinkose bei skirtingais laikotarpiais. Aš naudoju labai paprastus “what if” scenarijus tam, jog suprasčiau savo investicinio portfelio riziką bei galėčiau geriau diversifikuoti. Sau prieš keletą mėnesių uždaviau tokius klausimus, kaip mano investicinį portfelį paveiks šie reiškiniai:

1. Didžiosios Britanijos svaro kritimas JAV dolerio atžvilgiu?
2. Didžiosios Britanijo svaro išaugimas JAV dolerio atžvilgiu?
3. Didžiosios Britanijos besąlygiškas pasitraukimas iš Europos Sąjungos?
4. JAV Federalinis Rezervas padidina bazinę trumpalaikę palūkanų normą?
5. Naftos kainos šuolis?

Ir t.t. Užduokite sau tokius klausimus ir pamąstykite kaip jūsų turimi investiciniai popieriai bus paveikti šių procesų. Aš jų turiu daug daugiau. Naudokite tuos, kurie jums atrodo realiausi. Tada jūs galite sudėti turimas investicinio portfelio vertės ir suprasti kiek jūsų investicinio portfelio priklauso nuo vieno ar kito pokyčio rinkoje. Galite prie skaičių pridėti ir tikimybę, aš to pats nenaudoju, bet tikrai galima, klausimas tik kaip gerai jūs galite prognozuoti, kai matėme, kas šiais metais atsitiko su politiniais prognozuotojais. Teisingas diversifikacijos taikymas bei supratimas – pusė kelio į investicinę sėkmę.

 

#akcijos #diversifikacija #doleris #finansinės rinkos #investiciniai fondai #investicinio portfelio diversifikacija #investicinis portfelis #obligacijos #svaras #vertybiniai popieriai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai