Pasaulio ekonomika

Pasaulio ekonomikos apžvalga

Jau pakankamai seniai nerašiau apie pasaulinės ekonomikos būklę. Šį blogą pradėjau kurti 2010 metais, kai pasaulio ekonomika dar nebuvo atsigavusi po pasaulinės ekonominės bei finansinės krizės. Tuo metu vyravo daug įvairių nuomonių kaip pasaulio lyderiai turėtų tvarkytis su ekonominėmis problemomis: 1. Ekonomisto Keynes ekonominės mokyklos atstovai teigė, jog valstybės turėtų skolintis dar daugiau (krizės įkarštyje […]

Skaityti toliau...

Įrašų ciklas apie finansų krizę

Šiandien pasidalinsiu pirmaisiais blogo straipsniais. Pradėjau blogą rašyti pasaulio ekonomikai atsigaunant po 2008 metų finansinės krizės. Ši krizė įtakojo ir mane, todėl pirmieji blogo įrašai buvo būtent apie krizę. Jų ne vienas, bet 10. Tie, kurie straipsnių neskaitė turės galimybę geriau susipažinti su krize ir jos priežastimis, tie, kurie skaitė, turės galimybę prisiminti. Straipsnių ciklą […]

Skaityti toliau...

Šešėlinė bankinė sistema

Praeitos savaitės įraše šnekėjau apie investicinius instrumentus – ETF’us ir jų riziką. Dar viena ne ką mažiau svarbi pasaulinės finansų sistemos dalis – šešėlinė bankinė sistema arba „shadow banking“. Šiame įraše pabandysiu ją pristatyti, ir paiškinti jos atsiradimo priežastis. Šešėlinė bankinė sistema – kas tai? Pirmiausia turime suvokti, kas yra „paprastoji“ bankinė sistema. „Paprastoji“ bankinė […]

Skaityti toliau...

Kaip ECB tiesia pagalbos ranką Eurozonai?

Ne paslaptis, jog jau kelerius metus finansinėje krizėje, esančios Eurozonos šalių padėtis nesikeičia, o turbūt tik blogėja. Jeigu pasižiūrėsime, ką prognozuoja didžiausių pasaulio investicinių bankų ekonomistai – Eurozonos ekonomika ketvirtajame praeitų metų ketvirtyje turbūt susitraukė (neigiamas augimas), o pirmajam šių metų ketvirčiui prognozuojamas taip pat neigiamas augimas. Šios prognozės tikrai nėra stebuklingos ar kažkaip pribloškiančios. […]

Skaityti toliau...

Kokio dydžio turėtų būti valstybės garantijos finansų rinkoje?

Neseniai Lietuvoje praūžusi, o turbūt beūžianti banko Snoro krizė privertė visuomenę susimąstyti – kaip ir kokius kreditorius reikėtų kompensuoti, esant bankinei krizei? „Vadovėlinė“ finansų teorija mums sako, kad pirmiausia turėtų būti kompensuojami obligacijų turėtojai, vėliau priviligijuotų akcijų turėtojai ir galiausiai „paprastieji“ akcininkai. Bankinis sektorius skiriasi nuo kito privataus sektoriaus, kadangi bankinio sektoriaus veikla ypatingai priklauso […]

Skaityti toliau...

Kaip aukštesni mokesčiai/mažesnės valstybinės išlaidos paveikia šalies ekonomiką?

Po neseniai praūžusios pasaulio finansinės krizės (galbūt ji dar ir nepraūžė) daugelis šalių susiduria su valstybinių skolų ir biudžetų deficitų problemomis. Šalių ekonomikoms stagnuojant, kyla klausimas – ar valstybinės skolos dydis įtakoja šalies ekonomikos augimą? Ar biudžeto deficito dydis įtakoja šalies ekonomikos augimą? Jeigu šitie reiškiniai įtakoja šalies ekonomikos augimą, tai kokių priemonių reikėtų imtis […]

Skaityti toliau...