Ekonomistams į pagalba ateina Google

Tomas S.

Nesena pasaulio finansinė krizė leido suabejoti ekonomistų galimybėmis nuspėti ateitį. Šiektiek juokinga, jog būtent ekonomistai turėtų turėti galimybę tą ateitį nuspėti geriau nei kitų profesijų atstovai. Pasigirdo šnekų, kad ekonomistų modeliai nesugeba paaiškinti nesenai vykusių ekonominių procesų, todėl praktinė jų vertė yra labai menka. Jeigu ekonomistai turėtų geresnę galimybę nuspėti ateitį, tai turbūt visi jie jau dabar būtų milijonieriai. Gaila, tačiau net ir turėdami technines žinias ir įrankius tam, jog sukonstruoti modelį ir pagerinti prognozės galimybės, ekonomistai nesugeba nuspėti ateities. Kodėl? Turbūt todėl, kad gyvenimas kaip ir finansinės rinkos nėra paremtos vien tik matematika. Yra psichologiniai aspektai, kurie paveikia žmonių sprendimų priėmimo procesą, ir tie sprendimai nevisada yra racionalūs ir t.t. Taigi, bet kuris reiškinys ir reakcija į jį gali būti paaiškinta tiek racionaliais skaičiavimais, tiek psichologinė įtaka ir t.t.

Aišku, jog vieni modeliai vienu metu yra geresni, kitu – blogesni, tačiau žinojimas kada ir kokį modelį panaudoti, mums leidžia suprasti problemą geriau.

Nesenai teko skaityti straipsnį Financial Times, kuriame išsakoma nuomonė, jog ekonomistų modeliai neveikia, kadangi jie apibūdina ekonomikas ir ekonomines struktūras, kurios vyravo prieš gerus 30 metų. Šiuo metu daug kas pasikeitė – technologijų pasikeitimas, pakeitė ne tik žmonių gyvenimą, bet įmonių ir industrijų likimus. Galbūt ir taip, tačiau ekonomistai stengiasi pasiremti naujausiomis technologijomis tam, jog jų darbai ir prognozės turėtų didesnę galimybę nuspėti/prognozuoti įvykius. Be to, daugelis modelių yra peržiūrima, kai pamatoma, jog atsiranda kiti faktoria, kurie įtakoja tam tikrus rezultatus, todėl su teiginiu, jog ekonomistų modeliai yra pasenę ir neturi galios paaiškinti šiuo metu vykstančius procesus, nesutinku.

Kodėl ekonomistams į pagalbą ateina Google? Kaip žinoma Google turi ir valdo daug informacijos apie žmones, kurie naudojasi kompanijos paslaugomis. Taigi, kompanijos Google duomenų bazės yra ypatingai naudingos kompanijoms, kurios nori geriau suprasti savo klientų poreikius ir elgesio savybes.

Ekonomistai yra vieni iš tos profesijos atstovų, kurie savo teiginius bando pagrįsti būtent naudodami įvairius duomenis.

F D’Amuri, J. Marcucci, Italijos centrinio banko ekonomistai, savo darbe „“Google it“ Forecasting the US Unemployment Rate with a Google Job Search index“ parodo, jog naudojant kompanijos Google paiškos sistemos duomenis galima geriau nuspėti JAV ateities nedarbo lygį. Kaip kertinį žodelį paieškos sistemoje jie pasirenka „job – darbas“, kurio pavartojimo dažnumas paieškos sistemoje leidžia geriau nuspėti JAV ateities nedarbo lygį.

Kaip žinia, yra daug įvairių surašymų/apklausų, kurios yra vykdomos reguliariai tam, jog būtų galima susidaryti kažkokį vaizdą apie ekonomikos padėtį. Ekonomistai palygina įvairių tokių apklausų galimybės nuspėti JAV ateities nedarbo lygį su kompanijos Google paieškos sistemos duomenimis. Išvada – paieškos sistemos duomenys leidžia geriau nuspėti JAV ateities nedarbo lygį.

Kaip matome, paieškos sistemų duomenys gali pagerinti mūsų bandymus nuspėti ateitį.

Be to, Didžiosios Britanijos Centrinis bankas jau keletą metų naudoja kompanijos Google paieškos sistemą tam, jog galėtų geriau įvertinti ekonominę padėtį šalyje. Tarkim, kaip kodinius ž0delius jie vartoja – „nedarbo užmokestis“, „namų kainos“ ir t.t. Turbūt ne vien Didžiosios Britanijos Centrinis bankas naudoja paieškos sistemas.

Galiausiai, tas pats Didžiosios Britanijos Centrinis bankas nesenai pakeitę prekių ir paslaugų konstrukciją CPI (consumer price inflation) infliacijos apskaičiavimo metodikoje. Įdomu, jog viena iš naujų prekių „infliacijos krepšelyje“ – mėnesinė registracijos kaina viename iš meilės pažinčių socialiniame tinkle.

Matome, kad ekonomistai ir institucijos, kurios yra atsakingos už ekonominės politikos priežiūra taip pat domisi, kas vyksta pasaulyje ir atitinkamai naudoja naujus įrankius informacijai gauti ir prognozėms vykdyti.

Be to, Financial Times Alphaville bloge prieš gerus pusę metų (gal daugiau) buvo pasirodę labai juokingų paieškos sistemos rezultatų. Tarkim, kylant sidabro kainai, atsirado daugiau paiekų paieškos sistemoje su fraze „sidabro kaina“ ir t.t. Taigi, kiekvienas iš mūsų – esamas ar tik būsimas investuotojas, galim panaudoti naujas technologijas – paieškos sistemos rezultatus tam, jog galėtume susidaryti geresnį pasaulio ir šalies ekonominį paveikslą.

#duomenys #ekonomistai #Google #nuspėti ateitį #paieškos sistema

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai