Etiškas verslas – tik fikcija?

Tomas S.

Šiandien teko perskaityti net tris straipsnius apie skirtingas kompanijas, kurios visuomenės akyse nori išlikti labai etiškomis. Tai – Ernst & Young, KPMG ir Deutsche Bank. Pirmosios dvi  priklauso keturių didžiasių pasaulio buhalterijos, audito ir konsultacinių paslaugų kompanijoms, o Deutsche Bank – investicinis bankas. Visos tris kompanijos daug lėšų skiria savo įvaizdžio stiprinimui. Jeigu tektų apsilankyti jų interneto svetainėse, tai visos jos turi – misiją, viziją, o santykiai su klientais ir verslo etika yra svarbiausi komponentai.

Ernst & Young yra kaltinami tuoj, jog Lehman Brothers auditų metu nesupažindino investuotojų su tuo kaip Lehman Brother savo finansinėse ataskaitose „atpažysta“ skolas. KPMG kolkas nekaltinami niekuo, tačiau šią savaitę patys KPMG prisipažino, kad vertindami investicinių bankų finansines ataskaitas, pirmiausia kreipėsi į Didžiosios Britanijos vyriausybę klausdami kaip traktuoti tam tikrų vertybinių popierių vertes.

Kokias funkcijas atlieka audito kompanijos? Na jos atlieka finansinių dokumentų patvirtinimo fukcijas, tai yra šios kompanijos laiduoja, kad tikrinamųjų kompanijų metinės ataskaitos ir kiti finansiniai rodikliai atitinka tikrovę ir nėra fikcija. Kaip matome, būtent šios dvi kompanijos ir jau ne pirmą kartą yra kaltinamos netiksliais auditais. Nesakau, kad tik šios kompanijos užsiiminėja tokiom operacijom, nes ir apie kitas audito kompanijos nieko gero negaliu pasakyti. Investuotojai dažniausiai pasitiki šiom kompanijom ir jeigu jos patvirtina informaciją, tada investuotojai, žinodami, kad ši informacija yra teisinga, investuoja. Jeigu informacija yra neteisinga, kaip galima „teisingai“ investuoti? Praktiškai, pagrindinis šaltinis, kuris teikia informaciją, iškreipia ją. Jeigu tikėsime įvairiomis investicinių vienetų vertės įvertinimo teorijomis, o ir rinkų efektyvumų, tai daugelis jų paremta efektyviomis rinkomis arba kainomis, kurios atspindi visą esamą informaciją (aš nesigilinsiu į šias teorijas, nes kiekviena iš jų skirtinga ir prielaidos taip pat varijuoja). Jeigu teikiama informacija yra neteisinga, tai kaip investuotojai gali įvertinti skirtingus investicinius vienetus?

Deutsche bankas yra kaltinamas tuo, jog padėdavo kompanijom susimažinti mokesčius, tai taip pat neetiška, todėl bankas sutiko susimokėti daugiau kaip puse milijardo dolerių baudą.Jeigu paanalizuosime  krizę, tai tokių „netikslumų“ buvo labai daug. Profesorius Shilleris, knygos „Irrational Exuberance“ autorius, teigia, jog kiekvieną krizę lydi  apgavystės, kurių šaltinis yra įvairios kompanijos. Tų apgavysčių buvo ir daugiau, tiek Goldman Sachs ir kiti investiciniai bankai tiekė nelabai teisingą informaciją. Kaip matome dėmesio centre finansinės kompanijos, tačiau tokių „netikslumų“ galima aptikti ir kitose industrijose, Enron pavyzdys visiems žinomas.

Ar galima kaip nors kompanijas priversti elgtis etiškai arba „paprašyti“, kad visas šitas gražus „briedas“ jų interneto svetainėse būtų pašalintas? Na su finansinio sektoriaus kompanijomis „paprasti“ žmonės dažniausiai nesusiduria, todėl kažkaip pasistengti nevartoti jų paslaugų yra sunku, bet tikrai nėra neįmanoma. Visų pirma į šiuos reikalus turėtų pradėti kištis valstybės ir už tikrovę neatitinkančią informaciją bausti ir bausti griežtai – atimant kai kurių paslaugų teikimo licenzijas. Antra, jau dabar susikuria investiciniai fondai, kurie investuoja tik į etiškus verlus, todėl, kai norite investuoti savo santaupas galima investuoti į tuos fondus, kurie jokių operacijų su minėtomis kompanijomis nevykdo. Teoriškai, jeigu tokie fondai neinvestuotų į kompanijos, kurių auditoriais yra minėtosios kompanijos, tada kompanijos būtų suinteresuotus nusisamdyti auditorius, kurie užtikrina teisingą informaciją. Instituciniai investuotojai – pvz. pensijiniai fondai turi daug lėšų ir kai kuriose kompanijose yra vieni iš pagrindinių investuotojų, todėl toks spaudimas – labai realus. Ar tai galima įvykdyti praktiškai? Kolkas turbūt ne, bet ateityje tikrai taip. Kaip visada reikia, kad rinkoje atsirastų veiksnių, kurie perduotų šį signalą rinkai. Ateityje, verlsų tik daugės, o konkuruoti kaina yra ir bus vis sunkiau, todėl kompanijos sieks sukurti kažką tokio apie parduodamą prekę ar paslaugą, kad žmonės pasirinks būtent jų prekes ir paslaugas. Vienas iš pavyzdžių, vakarų pasaulyje vaisiai būna žymimi ženklais, kurie žymi produktus gaminamus šalyse, kur neišnaudojami darbuotojai ir kur nėra priespaudos. Pats tikrai kreipiu į tai dėmesį ir ne aš vienas. Kainoms susilyginus, o taip tikrai bus, vienas iš privalumų bus – etiškas verslas. Net ir politikai bus suinteresuoti propaguoti arba užsistoti etišką verslą, kad būtų išrinkti į valdžią.

Ką pasako dabartiniai neetiško verslo pavyzdžiai? Paprasčiausiai, rinka dar nepasiruošus pakankamai „įkainoti“ etišką verlsą. Gyvename kapitalizmo sistemoje ir tik tada, kada kompanijai „apsimokės“ etiškai veikti, tai yra privalumai asocijuoti su etišku verlu bus didesni nei etiško verslo kaštai, tik tada mes turėsime etiškus verlus.

Kiekvienas pasistenkime dažniau atkreipti dėmesį į prekes ir paslaugas, kurias teikia etiški verslai, tie verslai, kurie gerbia savo darbuotojus ir klientus. Jeigu įvertinsime etiškus verslus užsakymų gausa, tada ir kiti verslai bus suinteresuoti pakeisti savo veiklą. Kodėl apie tai šneku dabar? Na jeigu vakaruose tai yra pakankamai didelė problema, tai mano manymu, Lietuvoje ji yra labai didelė ir ją spręsti reikia nedelsiant.

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai