Eurozonos „gelbėjimosi fondas“ sėkmingai išleido obligacijas

Tomas S.
  • 20 Komentarai

FT.com praneša, kad šiandien sėkmingai įvyko eurozonos gelbėjimosi fondo obligacijų aukcionas. Tai tas pats fondas, kuris yra sukurtas tam, jog padėtų šalims kovoti su skolinimosi problemom. Kaip teigia liūdininkai, per 15 minučių užsakymų knygos jau buvo pilnos. Iš viso parduota obligacijų už 5 milijardus, kai užsakymų gauta daugiau nei už 40 milijardų eurų. Kodėl? Todėl, jog stipriosios eurozonos šalys šiuo atveju atsako už šių obligacijų riziką, o ir obligacijos siūlo didesnę grąžą nei tarkim tokio pat termino Vokietijos obligacijos. Lyg ir atrodo, jog eurozonoje problemos atslūgsta arba taip bandoma įtikinti rinkas. Manau, šiuo metu yra kitų svarbesnių problemų arba tiksliau investicijų, kurios garantuoja geresnę grąžą. Be to, daugelis skambių vardų fondų rinkose tiki arba bando sudaryti tokį vaizdą, jog tiki pasaulio ekonomikos sėkme, todėl vadinamųjų „bulių“>“meškų“, todėl ir protingosios meškos bando pasinaudoti šiuo pozityviu trendu, nors ekonominės problemos, kurios buvo prieš krizę, tik gilėja. Įdomus faktas, jog akcijų rinkos grįžta į prieškrizines pozicijas, nors fundamentalūs rodikliai tokie kaip – nedarbas ir valstybių skolos yra daug blogesnėje padėtyje. Išvadas kiekvienas gali pasidaryti savo.

P.S. sveikinam eurozoną kolkas sėkmingai „tušuojant“ problemas, tik reikai turėti omenyje, jog ir tolesnis problemų ignoravimas arba „kosmetinis“ sprendimas gali kainuoti labai brangiai. Stebim toliau…

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Edgaras

    Jaučiuos kaip kalbėdamas su religingu žmogum apie religiją. 🙂 Dėkui už visas pastangas paaiškint man, bet visų mano rašliavų esmė buvo viena, kurios tu nenori ar negali suprast:

    Manęs negąsdina pinigų masės dydis, mane gąsdina, kad ji privalo vis greičiau ir greičiau augt, kad būtų finansuojama skola. Faktas, kad pasaulyje nėra tiek pinigų, kad grąžint egzistuojančią skolą, tokiu atveju vienintelė išeitis – vėl skolintis. Paskui vėl skolintis, paskui vėl ir vėl, kad M3 augtų. Jei tu nesugebi pripažint to fakto, kad pasauly nėra tiek pinigų, kiek yra skolos, tai aš nebeturiu šita tema ką pasakyt. 🙂

    JAV defaultins. Viskam yra pabaiga. Ypač tokiam besaikiui gyvenimui ne pagal galimybes. Sterlingas irgi buvo rezervinė valiuta. Tiksliai nežinau, bet lyg ir dėl per didelės skolos(?) buvo susilpninta valiuta keliolika procentų, o kas po to sekė manau žinai…

    Dėkoju už visą effort’ą šaudant aplinkui mano taikinį, bet tikrai nebetęskim šitos diskusijos… 🙂

  • admin

    Na tavo modelis pirmiausia dėl to neteisingas, jog M3 turi pastoviai augti. Man labai sunku kažką paaiškinti, jeigu tu manai, jog M3 turi pastoviai augti. Kreditas auga tada, kai jam yra paklausa, o ne šiaip sau:).
    Kuo tau trujdo didelis pinigų kiekis? Jis ir nemažės. Kodėl? Todėl, kad populiacija didėja, tam reikalingas didesnis pinigų kiekis, kad vyktų normali prekyba, nes žmonės turi paklausa pinigams kaip prekiavimo priemonei. Dabar populiacija šiais metais pasieks 7mlrd. žmonių, kažkur skaičiau, kad manoma, jog populiacija stabilizuosis ties 10mlrd žmonių, taip, kad pinigų kiekis tik augs ir niekas tam neprieštarauja.
    Dabar iš tų pačių „vadovėlinių“ situacijų. Jeigu šalies pinigų pasiūla padidėja – exchange rate turėtų sumažėti, ar ne taip? Ar dolerio perkamoji galia per paskutinius 10 metų nesumažėjo? O sumažėjus valiutos vertei – tu turėtum nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Ar taip ištikrųjų įvyko? Doleriams paklausa kaip ir bet kam kitam nėra begalinė kaip, kad žiniasklaida nori tai pateikti. Paklausk savęs klausimo, kodėl pinigų pasiūlai augant amerikiečiai visdar sugeba nusipirkti panašius prekių ir paslaugų kiekius? Kodėl pas juos dar nebuvo hyperinfliacijos ir t.t.? Lengvas atsakymas – todėl, kad Kinija organizuoja savo monetarinę politiką pegindamą yuanį prie dolerio, jeigu doleris krenta, tai nereiškia, jog yuanis kils (nors taip turėtų vykti pagal vadovėlius). Jeigu yuanis nekyla, kas atsitinka su pinigų perviršiu? Tai automatiškai – Kinijos užsienio valiutų rezervo papildymas. Kas kaltas šitoj situacijoj? Toliau dar linksmiau – tokias pat operacijas vykdant eilę metų pamatai, jog turi labai daug dolerių atsargų. Ką daryt? Galima labai paprastai paspausti Jav – visus dolerius mesti į rinką ir sutraiškyti Jav valiutos kursą, bet ar kas nors sumažinti savo ilgai kauptų rezervų vertę? Ar geriau palaikyti esamą situaciją? Sistema vakarų pasaulyje veikai labai puikiai, nes šalys nemanipuliuoja savo valiutom, augančios šalys – manipuliuoja, va ir turim visokius disbalansus, ir situacijas, kai pinigų pasiūlos didėjiams neturi labai didelės įtakos valiutos kursui dėl to, jog yra suinteresuoti dolerio pirkėjai. Be to, jeigu Kinija nekontroliuotų savo šalies gyventojų skolinimosi įpročių ir t.t. tai Kiniškų prekių vertė – jau dabar pakiltų ir importuojant jas į Jav, Jav importuotų ir inflaiciją, kuri vėliau nuvilnytų per visą sistemą. Ar tai atsitiko? Ar Jav auga infliacija? Tikrai ne. Dabar visi šneka, jog dėl aukštų maisto kainų ir reikalaujamų didesnių algų Kinijoje prekių ir paslaugų kainos tik kils, automaštiškai importo kaina augs – Jav turės importuoti brangiau, tas turėtų turėti įtaka šitos sistemos išjudinimui. Be to, kodėl Kinija neatidaro savo kapitalo rinkų tam, jog investuotojai galėtų atsisakyti dolerių ir investuoti į yuanį (įvyktų labai geras adjustmentas Jav, ko pasekoje dolerių masė sumažėtų, turėtų sumažėti)? Paprasčiausiai partija bijo palikti viską „nematomai rinkos rankai“. Kodėl? Todėl, kad rinka turi visai kitus atsakymus, kaip turi funkcionuoti sistema, o tai jau pavojus partijai.
    P.S. kad gerai įsisavinti, kaip elgiasi Kinija, siūlau paskaityti The Party – labai gera knyga, geros mintys, jeigu stebi situacija – labai greitai perprastum, kas ir kaip vyksta. Aišku, ši knyga neanalizuoja pačios ekonominės sistemos, nors vienos chapteris yra, bet patį supratimą, jog Kinijoje – partija maksimizuoja savo utility ir tai nereiškia, kad tas utility maximization sutampa su visos šalies utility maximization.

  • Edgaras

    Aš neturiu kompetencijos atsakinėt į kiekvieną punktą atskirai ir puikiai suprantu, kad perskaičius knygą suprast ekonomiką ar jos dalį nėra paprasta. Ačiū už patarimus ir atsakymus, labai malonu, kad nepagailėjai laiko. 🙂 Teisingai, diskusijos galim nebetęst, nors esminio klausimo, dėl ko diskusija prasidėjo, t.y. kaip sistema gali veikt pinigų kiekiu mažėjant ar nedidėjant, taip ir neatsakei.

    Man rodos nesumeluosiu pasakydamas, kad paėmus visus egzistuojančius pasaulio pinigus ir grąžinus visą egzistuojančią pasaulio skolą, mes vistiek dar būsim skoloj. Aš ne daktaras, bet man atrodo, kad čia labiau nei akivaizdu, kad pinigų masė turi augt ir augt, ir augt iki begalybės, kad sistema veiktų normaliai, o kad M3 short run’e susitraukė ir „nieko neįvyko“(nors man atrodo čia per labai spalvotus akinius pažiūrėta), tai dar nieko neparodo.

    To make a long story short – DEBT > All the money in the world. Nežinau kaip tau, bet man atrodo, kad tokia sistema nuo pat jos sukūrimo yra pasmerkta skausmingai mirčiai.

  • admin

    O siaip labai gerai, kad supranti sistemos trukumas, tai dabar nebandyk atrasti naujos tiesos prie kurios ir as bandau ateiti ir jau po truputi suprantu, kur gali buti problemus ir ka galeciau tirti aukstesniu lygiu, tarkim PhD studijose, o siaip exploitink situos neatitikimus ir dar gilink savo zinias. Is savo patirties sakau, antra karta perskaitytas chapteris ar ta pati knyga – atveria akis dar placiau, trecia karta – dar placiau, o ketvirta – pasirenki naujas knygas. 🙂

  • admin

    Daug prirašei todėl į kiekvieną pastraipą atsakysiu papunkčiui:

    1) Blanchard vadovėlį kažkada ir man teko vartyti ir jeigu manai, jog perskaitęs kelis chapterius – jau viskas aišku – labai klysti.
    2) O kodel frakcine sistema labai jau „inflationary“? Todel, kad pagal „quatity theory of money“ velocity of money is constant? Ir increase in money supply = inflation? If economy is an open-economy? If we introduce expectations in to this closed-economy analysis? If we consider a multi-period framework? Kas tada?
    3) Dar apie frakcinę bankinę sistemą: kodėl paskolų kiekis turi būtinai didėti??? Tam ir yra business-cycles, kai vienu metu paskolų kiekis didėja, kitu – mažėja. Tai nėra kažkoks permanent growth in credit, viskas priklauso nuo demando, jeigu nera demando, tai kam skolinti? Ir taip aisku, jeigu paskolu augimas vyktu pastoviai ir tik augtu, tai modelis butu netvarus.
    4) O kodel sistema negali augti, jeigu kreditas neauga? Va dabar rya kredito contractionas, tai ar atsitiko kazkas ypatingo? Normalus dalykas – yra demandas kreditui – kredito kiekiai auga, nera – kredito augimas suleteja, o siuo atveju kredito augimas yra negatyvus. Iskart priestarauja tavo analizei, ar ne taip?
    4)a) Pagal naujausia Bank of England tyrima paskaiciuota kokie kapitalo buferiai turetu buti, jog tikimybe bankams atsidurti busimoje krizeje sumazetu – 50% kapitalo nuo kiekvienos rizikingos paskolos. Veliau jie sumazino sita target iki 17% berods, bet tai irgi labai daug, nes naujausias ruosiamas Basel III banku reguliavimo paketas siulys apie 9% kapitalo buferius. Ka reiskia auksti kapitalo buferiai? Aisku, letesni kredito kurima. Ar tai gerai, ar blogai priklauso nuo kiekvieno atskiros nuomones, bet kreditos augimas butu daug letesnis – ekonomikos taip pat.
    5) Kodėl šalys netaupo ir negrąžina skolų? Aš sutiksiu, kad praktikoje dažnai šalys pasinaudoja infliacija ir susimažina skolas, dažnai tas skolas reikia nurašyti, bet are šalis negali tarkim, taupyti? Mažinti fiskalines išlaidas ir grąžinti skolas? Eksportuoti daugiau negu importuoti ir taip mažinti skolas?
    6) Na monetarinė politika būtent ir yra valdoma Centriniu banku ir butent Centriniai bankai priziuri institucijas, kurios veikia in fractional banking system. Centriniai bankai itakoja komerciniu banku skolinimosi kastus ir bendras trumpalaikes palukanas ekonomikoje, kas prisideda prie kredito augimo/letejimo.
    7) Na moderni monetarine politika ir yra paremta tuo, jog lukesciai ir infliacijos lukesciai yra labai svarbus. Yra vadinamie isoriniai monetariniai sokai, vidiniai, bet cia jau atskira diskusija, bet pagrindinis tikslas – tvari sistema, su stabiliom kainom ir stabilia valiuta.
    8) Kaip doleriai issimami is ekonomikos? Per open-market operations isleidziamos obligacijos, kurias nuperka tie patys bankai ir doleriai palieka rinka. Manau, labai paprasta.
    9) Pinigu kiekis pasaulyje tik dides, kodel? Todel, kad auga populiacija, o augant populiacijai auga ir sandoriu kiekis, kuriems atlikti reikalingi popieriniai ar elektroniniai pinigai, taip, kad nematau ir tame problemos.
    10) Problema yra tame, kad šalys skolinasi ir pats kapitalizmas nera tobulas. Su tavim sutiksiu, bet kazkokios geresnes alternatyvos kolkas neatsirado, todel zaidziame pagal taisykles, kurias siulo galingesni zaidejai.
    11) Kodel doleriu niekam nereikia? Kaip matai, tie patys kinai perka doleriais denominuotas obligacijas, nors jiems ju nereikia? Suprask, kad Federalinio Rezervo politika visiems suprantama, tai yra investuotojams, jie zino, ka daro Federalinis rezervas. Dabar Federalinio rezervo politika skiriasi nuo ECB ar tarkim Bank of England, tuo, jog FED privalo uztikrinti tvarias kainas ir full-employment, tai yra FED turi du tikslus – kainu stabiluma ir maximalu ekonomikos potencialo isnaudojima, todel, jeigu kainos yra stabilios – siuo atveju Jav taip ir yra, bet nedarbas siekia beveik 10%, FED aktyvins monetarine politika – spausdinimas dolerius tol, kol unemployment nepasieks ju norimo lygio.
    12) Svarbiausia investuotojam ir Amerikos skolos pirkejam – stabilumas. FED politika daug kam aiski del to tai ir treasury bill rate daznai vadinamas risk-free rate. Dabar euro niekas nelaikys, nes sistema netvari, apie Kinus isvis nesneku, kas nores laikyti yuani dideliais kiekiais, kai neaisku, kada partija kris? Ar stebi ivykius Tunise, Egipte? Ten ekonomikos buvo nenaturaliai kontroliuojamos ir atejo laikas, kada viskas sugriuvo. Tas pats drasiai gali nutikti ir su Kinija, kai partija nebesugebes sutvarkyti tokio kiekio zmoniu. Prisideda ir political risk investuojant i Kinija ir jos valiuta.
    13) Taip doleris – rezervine valiuta ir tai leidzia Jav jaustis pakankamai komfortabiliai, bet ar kasnors gincysis, kad ta pati Jav visdar yra stipriausia pasaulio valstybe? Is kur ateina technologijos, kur geriausi universitetai ir t.t.? Ar tu manai, jog Jav ir Graikija, Portugalija tas pats? Dabar kas suinteresuotas defaultais? Na gerai defaultins Graikija ir kas is to? Kruva zmoniu be darbo, jokio ekonomikos augimo, jokios paklausos kiniskom prekem, kam to reikia? Pacios salys yra suinteresuotos padeti Graikijai, aisku ir pati Graikija turi ne tik islaidauti, bet vykdyti reformas, kurios sumazins islaidas ir padidins salies konkurencinguma. Ta pacia Japonija sukrete skolos downgrade ir kasnors pasikeite? Ten krize jau 20 metu, taciau ar tu tikrai lygintum Japonija su Graikija ar Portugalija? Tai stiprios industrines salys, kurioms reikalingos atitinkamos reformos. Kapitalizmas jau taip sutvertas, jog kapitalo turetojai exploitins kitus. Ta pati Amerika gali laisvai uzdeti trade tarifus Kinijai ir pradeti gaminti viska savo ir prie ko tai prives? Kinija gales savo prekes pati vartoti, turesim neefektyvia multi-komandine ekonomikos sistema, kai turimi istekliai bus panaudojami labai neefektyviai.
    P.S. taip problemu yra ir taip, kazkas exploitina savo skolinimosi galimybes, bet tai alternatyviu investavimo saltiniu, kurie siulytu pakankamai nuspejamus cash streamus – nera. Kas Kinija, Indija, Brazilija ar dar kazkas? Visos jos auga greitai, bet paimk kiekviena is ju pagal BVP tenkanti kiekvienam gyventojui ir suprasi kokiame lygyje jos yra. Be to tai pakankamai nestabilios salys, ypatingai politiskai, todel negali zinoti, kada tavo investicija gali buti beverte. Kada atsiras kazkokios alternatyvios salys, kurios pasiulys alternatyvius investavimo vienetus, tada Jav galbut nebegales skolintis taip kaip nori, dabar tai visiskai – nerealu.

    • admin

      Siaip nebeverta testi sitos i niekur vedancios diskusijos. Dabar kolkas tu sakai, kad jeigu bus taip, tada bus taip ir tada bus taip. Taip dazniausiai nevyksta arba nevyksta niekada, tu gali teigti, kad taip bus, bet yra faktoriu, kurie itakoja kiekviena tavo teigini ir tie faktoriai tavo teiginius apvers aukstyn kojom. Pinigai – nieko verti, tai tik priemone vykdyti transactionams. Svarbu – kokios institucijos stovi arba yra atsakingos uz tuos pinigus. Nereikia buti naiviems ir galvoti, kad galingiausia pasaulio valstybe begs padeti kitoms salims ir domesis ju problemomis. Pirmiausia yra ju paciu interesas, veliau kitu. Jie stipresni – kiti silpnesi, kiti klauso ir tiek. Pries veja nepapusi, zaidziame pagal tas taisykles, kurios yra.
      Dar karta, kai atsiras kita alternatyva tam, jog skolinti at risk-free rate, patikek, tuo metu Jav jau bus pradejus stabiliai mazinti savo skolas. Kolkas…

  • Edgaras

    Aš apie namus, o tu apie batus. 🙂 Nesusikalbam, kitaip sakant. Monetarinė politika ir monetarinė sistema, mano suvokimu, yra dvi skirtingos sąvokos taip? Arba aš tiesiog ne taip įvardiju tą subjektą apie kurį kalbu. Žinau kaip veikia monetarinė politika, skaičiau Blanchardo „Makroekonomiką“, ten viskas puikiai išdėstyta. Esmė, kad kalbam ne apie tą patį dalyką. Let’s start from the very beginning.

    Fractional reserve banking system. Per ekonomikos paskaitas moko, kad šitas dalykas yra „very inflationary“, ar nemoko? Turim 10 litų depositą ir 10% privalomą rezervą, tai per visą bankinę sistemą pridirbam dar ~90 litų. Magija, ar ne? Bet čia ne esmė, viską ką aš noriu pasakyt ir pabrėžt, kad ši frakcinės bankininkystės sistema yra paremta kredito augimu. Kitaip sakant kreditas būtinai turi augt, kad ši sistema galėtų sėkmingai veikt long-run’e. Kad nenuvest diskusijos į pievas – paneik paskutinį teiginį, jei nesutinki su juo.

    Kitas dalykas – monetarinė sistema. Ties ta vieta nesusikalbėjom. Aš turiu omeny ne konkrečiai CB ir jo veiksmus, ne pinigų politiką, o visą sistemą, kapitalizmą, visą finansinę esybę, taip sakant. Čia labiau tarpvalstybinę sistemą turiu omeny, žinoma. Man labai įdomiai atrodo tavo požiūris, kad jei pinigų prigaminimas nesukelia infliacijos, tai viskas OK. Bet dabar truputį apie kitką. Visos šalys yra prasiskolinusios viena kitai. Skirtingai nei daugelis individų, šalys netaupo pinigų, kad grąžintų tai, ką pasiskolino praeitą periodą. Aną skolą jos finansuoja nauja skola… Čia elementari teorija, bet čia taip pat dalykas, kurį aš noriu pabrėžt. Kiek ilgai šalis gali tempt taip? Kiekvienais metais reikia pasiskolinti vis daugiau ir daugiau, kad galėtum grąžinti praeitas paskolas + palūkanas. Negi toks ekonomikos modelis gali tęstis amžinai? Negi manai, kad Graikija, Airija, Portugalija, Amerika(!!!) gali tempt amžinai ir apskritai tems dar ilgai iki defaulto? Ar manai, kad kai(ne „jei“, o „kai“) šios šalys defaultins tai praeis be pasekmių? Per daug čia viskas surišta…

    And the best part – pakalbėkim apie JAV ir tavo propoguojamą valiutos spausdinimą. Taip, dėl savo unikalaus pranašumo, dėl to, kad doleris yra world’s reserve currency, JAV gali spausdinti dolerius, nes jų visiems reikia. Anksčiau galbūt ir reikėjo, ir norėjo jų visi, bet dabar jų tik reikia. Niekas jų nebenori, o tokie veiksmai kaip QE tik pablogina situaciją ir priartina JAV ekonomiką prie katastrofos, kuri yra tik laiko klausimas. Tiek patys amerikiečiai, kaip individai, tiek kaip šalis, priprato gyvent ne pagal galimybes, t.y. skolinantis tiek, kiek negali ir negalės grąžinti, nes tiesiog galės prispausdinti nieko dengtų dolerių ir tiek. O teiginys, kad tai gerai, jei tai nekelia nei infliacijos, nei jos lūkesčių, manau yra daugiau nei klaidingas. Doleriai niekur nedingsta. Jei jie nepasilieka Amerikoj, tai vistiek jie kažkur yra. Nesvarbu ar Kinijos rezervuose, ar bankų rezervuose ar dar velniai žino kur – jų niekas nedegina, jei prikūrei jų – jie yra. Bet šitai neturi jokių milžiniškų pasekmių tik todėl, kad doleris vis dar yra rezervinė valiuta. Kolkas. Kažkada Japonija norėjo naftą denominuot eurais, bet nerado draugų, prieš 9/11 apie tai lyg ir kalbėjo Afganistanas, Kinija pradeda atsikratinėt doleriais, sklinda gandai apie tai, jog visi šalių lyderiai surengė kažkokį tai susitikimą be JAV dėl naujos rezervinės valiutos… Žodžiu, čia tik laiko klausimas kada JAV praras tą statusą. Niekas nebenori tų dolerių, artimiausiu metu niekas nebefinansuos nenormalios, tiesiog nenormalios JAV skolos už tai gaudami beverčių žalių popieriukų… Kinijai atsistojus ant savo kojų ir atsikračius eksporto priklausomybės nebereikės turėt tiek žalių, t.y. Amerika nebevaidins tokios didelės rolės jos ekonomikoj, o tada… Žodžiu, man rodos nėra rimtų argumentų už tai, kad JAV dar ilgai išlaikys savo rezervinės valiutos statusą. Gal simboliškai 2012 bus kažkas tokio įdomesnio? 🙂

    Kaip ten bebūtų, KAI doleris praras rezervinės valiutos statusą tai JAV galės sumušt Jugoslavijos kvadrilijoninės infliacijos rekordą. 🙂

  • admin

    Na matai aš nežinau koks tavo backgroundas ekonomikoj, bet monetarinės politikos tu nesupranti. Pirma, pinigai – tik palengvina prekyba ir tiek. Jie neturi jokios vertės.
    Dabar pats pinigų prispausdinimas – neturi jokios reikšmės, tol, kol jis nepaveikia šalies infliacijos. Jeigu šalyje prekių ir paslaugų kainos lieka tvarios ir infliacijos lūkesčiai – tvarūs, jokios problemos nėra ir tas pats pinigų papildomas prispausdinimas – tik padeda. Gaila, bet namų ūkiai, verslai nėra botai, todėl išgirdę apie monetarinį stimulą, jie pradeda keisti savo veiklą, tarkime žinodami, jog pinigų kiekis ekonomokoje tūrėtų padidėti, reiškias panašų kiekį prekių ir paslaugų pradės persekioti didesnis kiekis pinigų, todėl kainos turėtų augti tam, jog gauti maksimalią naudą iš pinigų kiekio augimo. Kainoms augant – auga infliacija ir tu paminėjai – Veimarą, taip ten buvo hyperinfliacija, kai žmonės veždavosi karučius pinigų tam, jog nusipirkti duonos kepalėlį ir aišku, jeigu panašaus lygio infliaciją atsitiktų esamuoju laikotarpiu, centrinio banko įvertinimas – 0. Vakarų centriniai bankai kontroliuoja ne M3, kaip tu sakai (tik Vokietija ir Šveicarija vadovaujasi monetary targeting), o infliaciją, jų monetarinė politika paremta infliacijos kontroliavimu arba kainų stabilumo kontroliavimu. Ne pinigų kiekyje esmė – o pinigų perkamojoje galioje. Jeigu padidinus pinigų kiekį ekonomikoje – pinigų perkamoji galia – nepasikeitė, tada šis pinigų padidėjimas nieko nepakeitė, galbūt net buvo reikalingas.
    Nematau jokios problemos esamojoje sistemoje, šiaip, kad rimtai diskutuot arba tiksliau suprasti dabartinę monetarinę politiką, o ne M3 kontroliavimą, kurio buvo atsisakyta skirtinguose šalyse skirtingai, bet inflation targeting tapo pagrindiniu įrankiu pirmojoje Naujojoje Zelandijoje 1990 metais, poto prisijungė per kelerius metus ir kitos.
    Knyga: http://www.amazon.co.uk/Monetary-Policy-Strategy-Frederic-Mishkin/dp/0262513374/ref=sr_1_1?ie=UTF8&qid=1296306690&sr=8-1
    P.S. B. Bernanke taip pat yra parašęs knyga apie monetarinė politik, ten pasakojama kaip atskiros valstybės vykdo monetarinę politiką, beje tas pats ir Mishkin knygoje. Be to, pats B. Bernanke teigė, jog viena iš galimybių padidinti pinigų pasiūlą ekonomikoje – mėtyti pinigų maišus žmonėm tiesiai iš malunsparnio. Tarkim esamuoju atveju, jeigu bankai, kurie yra kredito kanalai ekonomikoje – neskolina, tokia priemonė visai reali ir ji suveiktų.
    (Dabartiniai kapitalistai ir ypatingai investuotojai, kurie buvo ištraukti iš didelių minusų, aišku bijo QE2 ir QE3, kodėl? Todėl, kad tai gali įtakoti prekių ir paslaugų kainas ekonomikoje, sumažindamos pinigų perkamają galią, hence, jų turtą. Tą reikia visada turėti galvoje!)

  • Edgaras

    P.S. Lauksim tavo įrašo. 🙂
    P.P.S. Kažkada minėjau, tu lyg ir pritarei, kad reikėtų „Paskutinių komentarų“ widget’o šiam bloge. Man, kaip vartotojui, nepamainomas dalykas būtų. 🙂

  • Edgaras

    Ehhh, matyt ne taip išsireiškiau vienoj vietoj. 🙂 Aš turiu omeny, kad jei aš pasiskolinu, tai tam, kad galėčiau grąžint paskolą+palūkanas kažkas kitas turi pasiskolint, kad aš galėčiau uždirbt palūkanom. Žemiau pateikti dalykai yra faktai ir nemanau, kad galima dėl jų ginčytis:
    1. Frakcinė bankininkystė kuria pinigus tiesiog iš oro. Žinau ir suprantu kas, kaip, kur ir kodėl. 🙂
    2. Dėl šitos sistemos pinigų masė turi didėt vis daugiau ir daugiau, kad būtų galima palaikyt normaliai funkcionuojančią sistemą.

    Aš nelabai suprantu kodėl apskritai tu bandai nuginčyt šituos dalykus. 🙂 Dabartinė sistema – laikina, t.y. pinigų masė negali didėt iki begalybės. Visa egzistuojanti pasaulio skola yra didesnė už visus pasauly egzistuojančius pinigus, va tuom viskas ir pasakyta.

    • admin

      Na teiginys, jog pasaulio skola didesnė nei pinigų kiekis – visiškai nieko nepasako, nes pinigų galima prispausdinti kiek nori, bet ne tame esmė. Esmę pabandysiu nuodugniau paaiškinti kitame įraše (galbūt savaitgaly).
      Kas liečia pačią blogo techninę dalį – tai tikrai bus atnaujinimas, bet jo dar reikės palaukti, kadangi nelabai turiu laiko šiuo metu tuo užsiimti, nors ir dizainą ir šiaip funkcionalumą keisiu į daug kokybiškesnį, tikiuos tai atsitiks vasarą :). Malonu, jog skaitai ir domiesi!

      • Edgaras

        Hehe, tai va čia ir yra problema – pinigų spausdinimas. Čia visų esamų ir būsimų problemų bei sistemos laikinumo kertinis akmuo, t.y. pinigų kūrimas iš oro. Magija, kitaip sakant. O tas faktas dėl skolos ir esamų pinigų santykio pasako daugiau nei reikia. Juk tu prispausdinęs pinigų neįkiši jų Petrui į kišenę, kad jis galėtų skolą grąžint. Dabar visokiais fiskaliniais stimulais ir QE ekonomika stimuliuojama, bandoma dar reanimacijos sąlygom palaikyt sistemą, bet M3 kaip traukės, taip traukias. O sistema normaliai gali veikt tik pinigų masei augant, taip? Aišku galima prispausdint tiek pinigų, kad visi galėtų grąžint paskolas, bet čia yra utopija ir taip nebus. Tie pinigai net ne tai, kad nepasiskirstys, bet jie nusės pas turtingus dėdes, bankininkus ir dar visokio plauko finansinius magus. Gal iš vis oficialiai paskelbt, kad nuo šiandien, va, nė vienas individas nė jokiai finansiniai institucijai nėra skolingas, nes CB prispausdino tiek, kad už visus jau sumokėta. Kas toliau? Hyper-infliacija garantuota ir būtų ji su tokia jėga ir tokiom pasekmėm, kad 1929 crash’as ar dabartinė krizė atrodytų kaip pasaka, nemanai? 🙂

        Nežinau kodėl tu neigi sistemos šūdinumą, jos laikinumą ir akivaizdžius trūkumus… Taip, geriau nei barteriniai mainai, bet aš net nedrįsčiau tuo guostis…

        P.S. įdėt widget’ą „Paskutiniai komentarai“ trunka vos kelias sekundes, iki vasaros praverstų skaitytojams. 🙂

  • Edgaras

    Arba tu nesupranti, arba nenori suprast ką aš noriu pasakyt. Eini į kvailus kraštutinimus, o man sakai, kad nepateikiu argumentų… Kai kalbu apie monetarinę politika aš turiu apskritai viską, kas įeina į finansų rinką, franctional reserve banking system included.

    Dar kart – visa sistema pagrįsta skolinimusi. Pinigai kuriami iš oro(bankinė sistema). Kuo toliau einam – tuo daugiau skolos privatus sektorius turi prisiimt, kad finansuotų prieš tai buvusią skolą. Jei ekonomikoj yra 10 dolerių, o aš pasiskolinu visus su 10% metinių palūkanų, tai reiškia, kad per tuos metus vėl turi pasiskolinti, kad aš galėčiau kažkaip gauti tą papildomą dolerį paskolai grąžinti. O tada kažkas vėl turi skolintis, kad pastarasis grąžintų aną skolą ir t.t. Sąlyga, kad šita sistema funkcionuotų be priekaištų yra ta, kad M3 turi visuomet augti(o šiuo metu M3 vis dar mažėja, ar ne?). Tai aš klausiu, kas bus, kai niekas tiek nebegalės pasiskolinti, kad finansuotų prieš tai buvusią skolą? Ar manai, kad taip tęsis amžinai? T.y. šitas „live for debt“? Prieš Zeitgeistą esu nusistatęs skeptiškai ir jį tik praleidau pro akis, tad neprikaišiok man tokių dalykų. 🙂

    Gerai, jei aš čia labai jau neaiškiai ir neargumentuotai viską dėstau, paaiškink man kaip tuomet funkcionuoja mūsų monetarinė sistema(including frakcinę bankininkystę) tiek valstybių lygmeniu, tiek individų. T.y. ne paaiškink, o kontra-argumentuok, jei rasi minutėlę, būtų įdomu. 🙂

    • admin

      Galesiu parasyti irasa, siandien jau nebespesiu, bet pasistengsiu paaiskinti kaip funkcionuoja frakcine bankininkyste. Viskas tvarkoj su tavo analize, bet tu priimi kaip fakta, kad tu vartosi tokiu pat lygiu visa laika, tai yra, jeigu pasiskolinsi vienam periodui, tarkim metams, tai po metu turesi grazinti pasiskolinta suma+palukanos. Dabar neaisku, tu sakai, kad norint grazinti paskola+palukanas – reikia vel skolintis – teisingai, bet tai neaisku, ar besiskolinantysis dirba ar ne. Jeigu tarkim dirba, tai tada antrajame periode, tarkim kitais metais jis gali pasiskolinti vel, jeigu nesugebejo susitaupyti paskolai+palukanoms, bet antrajame periode jis gali sumazinti savo vartojima, ar ne taip? Jeigu antrajame periode as sumazinu vartojima ir taupau paskolos grazinimui – viskas tvarkoj, po n-periodu ta paskola bus imanoma grazinti. Jeigu zmogus nedirba, tai antrame periode – jam niekas jau nebeskolins. Cia dabar sprestume zmogaus gyvenimo ciklo vartojimo problema. Vienuose kulturuose – zmones taupo ir grazina, tarkim Kinu taupymo rodikliai – labai auksti, Amerikieciu – labai zemi.
      Monetarine politika valstybeje vykdo centrinis bankas. Vienintele problema – ar galima centriniu banku pasitiketi, ar jis sugeba kontroliuoti situacija ekonomikoje. Tam tarkim Bank of England arba ECB kaip savo darbo ivertinima pasirenka toki rodikli kaip – infliacija. Jeigu centrinis bankas pastoviai pataiko i savo nustatytos infliacijos svyravymo intervala – centrinis bankas dirba gerai, del to, jog kontroliuoja pinigu politika taip, kad monetarinis tikslas pasiektas – tam tikras norimas infliacijos rodiklis. (Cia galima dar daug rasyti)
      P.S. ant dienu parasysiu kaip veikia ir frakcine bankine sistema ir kaip centrinis bankas kontroliuoja vidaus komercinius bankus ir kaip salies finansine sistema integruojasi su visu pasauliu.

  • Edgaras

    Aš puikiai suprantu šituos dalykus ir ne visai tą turėjau omeny. Pradėkim nuo pradžių:

    Apie Graikiją: Jau dabar Graikija vien savo skolai finansuoti turi skirti didelę dalį savo metinio BVP(ar ne trečdalį?). O šita proporcija augs kaip ant mielių, turint omeny, kad finansų rinkos tikrai nepuls gerinti savo lūkesčių dėl Graikijos, t.y. nenuleis prašomos grąžos už obligacijas. ~8% už dešimtmetes valstybės obligacijas? Kiek ilgai tokia šalis temps iki defaulto? Retorinis klausimas, bet įsivaizduot įmanoma, ar ne?

    Kitas dalykas – monetarinė sistema. Ji pasmerkta griūti nuo pat savo sukūrimo, jei neklystu ji atsirado Nixonui atrišus dolerį nuo aukso standarto, taip? Na, bet čia nesvarbu. Esmė ta, kad visa ši sistema yra grįsta skolinimusi ir vis didesniu pinigų masės augimu. Kas būtų jei dabar visi nustotų skolintis, o visus egzistuojančius pinigus paskirtumėm skolų finansavimui? Visi pinigai būtų skirti skolų grąžinimui, ar ne taip? Ši sistema veiks tol, kol skolinimasis augs vis sparčiau ir sparčiau. Tuo pačiu augant infliacijai sparčiau ir sparčiau. Jei sistema iki tiek išsilaikytų, teoriškai gali ateit momentas, kuomet per dieną kažkas turės pasiskolint trilijonus, kad vien būtų finansuojama ankstesnė skola. O kas toliau? Tu kaip finansų studentas tikrai žinai šituos dalykus ir aš nematau reikalo stovėt už juos. Taip, visokios korekcijos dabartinėj sistemoj gali pridėt šiek tiek laiko jai, bet juk ji vistiek baigtinė ir dabar jau veikai reanimacijos sąlygom. Ar ne taip?

    • admin

      Graikija jau ir dabar bankrutavus. Klausimas, ar esamieji privatūs investuotojai prisiims nuostolius? Graikija vykdo labai agresyvų valstybinių išlaidų karpymą, be to didina mokesčius, kas trumpuoju laikotarpiu turės labai neigiamą įtaką ekonomikai, o ilguoju laikotarpiu per vidutinį apmokėjimų sumažėjimą, eksporto/importo santykio pokyčio į teigiamą pusę, leis Graikijai rebalanasuoti ekonomiką ir atgauti konkurencingumą. Dabar eurozonoje puse lupų šnekamą apie slaptą komisiją, kuri jau dabar kuria strategijas kaip restrukturizuoti Graikijos skolas, taip, kad nematau jokių problemų su Graikija, jeigu visus esamos reformos bus vykdomos. Visas sitas rinkų spaudimas būtent ir yra dėl to, jog konkurencingumą praradusios šalys pradėtų daryti skaudžias reformos tam, jog rebalansuotų savo ekonomikas.
      Kas dėl monetarinės politikos, tai taip ir argumentų rimtų neišgirdau. Taip, kai šalis vykdo savo monetarinę politiką, kuri nėra prikausoma nuo kitų šalių – ji gali spausdinti pinigus arba skolintis iš centrinio banko, na ir kas? Kas blogai? Pirmiausia reikia užduoti klausimą, o kodėl ta valstybė skolinasi ir spausdina tos pinigus, kokios to priežastys. As suprantu, kad daugelis filmu, tokiu kaip Zeitgeist, parodo, jog yra negeri bankininkai, kurie šiaip sau spausdina pinigus. Na šiaip sau jie jų nespausdina. Spausdinama arba stimuliuojama Jav ekonomika per laisvą monetarinę politiką dėl to, jog kitos šalys manipuliuoja savo valiutomis. Amerikiečiams nebelieka kito varianto, kaip, kad priversti Kiniją rebalansuoti savo ekonomiką. Spausdinant dolerius mažėja Kinijos rezervų vertė, kurio pagrindą sudaro būtent doleriai. Jau dabar Kinija turi pakankamai problemų savo ekonomikoje. Jeigu įvyks natūralus rebalansas, kai Kinija daugiau orientuosis į savo vidaus vartojimą, o ne į eksportą bet kokia kaina, tada ir skolininkų skolos pradės mažėti, atsiradus naujoms darbo vietoms ir t.t. Niekas šiaip sau pinigų nespausdina, jeigu nebūtų popierinių pinigų – žmonės keistų karves į mašinas ir tarptautinė prekyba nevyktų tokiais mąstais, kokiais ji vyksta dabar, barteriniai mainai mūsų toli nenuvėdė.
      Kitas klausiams, kuri akcentuoja keletas labai neblogų ekonomistų, kaip priversti šalis, kurios turi užsienio valiutos rezervų perviršį, tuos rezervus mažinti arba mokėti mokesčius nuo tų rezervų, nes dabar gaunasi, kad Kinija ir kitos šalys „joja“ ant vakarų pasaulio nugaros, ištraukdamos likvidumą iš rinkos ir akumuliuodamos rezervus savo centriniuose bankuose. Ką tada daryti? Tada reikia skolintis tam, jog sumažinti deficitus.
      P.S. nematau visiškai jokių problemų su skolom ar monetarine politika. Britanija labai agresyviai pradeda karpyti išlaidas jau balandį, Jav visdar nori užtikrinti stabilų ekonomikos augimą, vėliau – pradės mažinti skolas.
      Kitas klausimas, ar yra dar patikimesnė valiuta ar obligacijos kaip Jav? Paprasčiausiai Jav ėjimai yra nuspėjami, todėl, kad ir kaip jų skola augtų, investuotojai jiems skolina, nes supranta, kad Jav neturi intereso spausdinti pinigų tam, kad tik spausdinti, viskas daroma dėl labai aiškių tikslų.

  • admin

    Na tu man rodos maišai du esminius dalykus:
    Pirma, eurozonos krizė neturi nieko bendra su bendra pasaulio monetarines sistema.
    Antra, eurozonos krize neturi nieko bendra su frakcine bankininkyste.
    Eurozonos krize nera monetarine krize. Su monetarine politika viskas yra tvarkoj, globaliai viskas veiktu, jeigu Kinija ir kitos salys leistu savo valiutom isaugti dolerio atzvilgiu, taip ivyktu automatiskas rebalansas, taciau jos turi savo priezasciu to nedaryti, todel pacios monetarines sistemos nereikia kaltinti, nes ji veiktu pakankamai gerai, jeigu visi laikytusi zaidimo taisykliu ir tai tikrai ne Amerikos kalte.
    Frakcine bankininkyste irgi veikia pakankamai gerai, todėl nemanau, kad reikia kazka keisti, galima tik aktyviau reguliuoti, turbut nenorime sugryzti prie barteriniu mainu?
    Pati krize eurozonoje yra del to, jog fiskalines politikos nera panasios tarp eurozonos nariu, todel vieninga monetarine sistema siuo atveju netinka kiekvienai eurozonos nariai. Jeigu atsiras saugikliai, kurie garantuos, jog visos eurozonos nares laikysis tam tikros(panasios) fiskalines politikos, tarkim ir biudzeto deficito normos, tada su monetarine politika viskas bus tvarkoj.
    As pasiziurejau visi baisiausiai puola Amerika, jog ji neva „stampuoja“ dolerius. Taip stampuoja, na ir ka? Jie turi teise taip daryti. Pirmiausia, Amerika turi du pasirinkimo budus kaip toliau vykdyti savo ekonomine politika – arba protekcionizmas, eksportuotoju i Amerika prekes bus apmokestintos muitais, taip Jav elgesi visa laika iki antro pasaulinio karo, arba stengtis daryti QE, kol Kinija susiprotes, jog jos valiutos kursas, o ir dirbtinis pegas su doleriu yra pasaulio ekonomikos inkaras. Kinija nenori, jog jos valiuta sustipretu todel, jog aukstesnis valiutos kursas gali itakoti eksporto kiekius, kas neigiamai paveiks zmoniu nedarba. Be to, esant tokiai infliacijai, kokia yra Kinijoje, didesnis nedarbas butu prazutingas komunistu partijai. Juk Kinija yra valdoma nedideles saujales komunistu. Kol si saujele komunistu sugeba uztikrinti darbo vietas, tol zmones nesukyla, bet kaip galima isitikinti ivykiais Tunise, Egipte tai ilgai nesitesia, todel Kinija turi keisti jau dabar savo ekonomini modeli, kuris yra jau atgyvenes. Eksportuojant ir dirbtinai palaikant zemesnis yuanio kursa, paprasciausiai atimamos darbo vietos ne tik is Amerikieciu, bet ir is tu paciu europieciu. Tiek Amerikoje, tiek Europoje mes auksto nedarbo nenorime, todel turime priversti emerging markets salis zaisti pagal nustatytas zaidimo taisykles, o ne pagal taisykles, kurias jos pastoviai modifikuoja savo naudai. Kas bus, jeigu kiekviena salis ziures tik savo intereso ir ives viena kitiems muitus?

  • Edgaras

    Na post’o esmės tai vistiek nekeičia – ar su šita krize, ar be jos, anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai reikės kažkokios milžiniškos monetarinės sistemos reformos, o su tuo gali būt ir kapitalizmo pabaiga, nors kaip ten bus – matysim, nemanau, kad dar ilgai teks laukt. Nes juk tikrai supranti, kad šita frakcinė bankinė sistema yra laikina, t.y. pinigai negalės augt iki begalybės, nes teoriškai gali ateit ir toks laikas, kai tam, kad finansuotum jau esamas skolas, reikės, kad kažkas pasiskolintų trilijonus… Bet nemanau, kad iki tiek nueisim.

  • admin

    Eurozonos problema – jos nekonkurencingumas. Jeigu toliau „valdysim“ paklausa skolindamiesi – nieko nepasieksim, paprasciausiai sukursim dar didesne problema, kuria reikes spresti uz keliu metu, tada ir skolinimasis nebepades. Portugalijai, Graikijai, Ispanijai – reikia susimažinti gamybos kaštus per žmogiškųjų išteklių bazę, nes kitų gamybos kaštų šios šalys neįtakoja. Be to ir kainos turi dar kristi tam, jog šalys atgautų konkurencingumą. Kol to nebus – jokia monetarinė reforma nepadės. Dabartinė monetarinė sistema – veiktų labai neblogai, jeigu ne kai kurių šalių interesai, kurie užgožia vakarų pasaulio interesus. Ar galima kąsti į ranką iš kurios valgai?

  • Edgaras

    Visos euro zonos periferinės šalys yra tiksinti bomba. Iš esmės tokia pat bomba yra visa dabartinė monetarinė sistema, gyva vien skolinimusi, bet man atrodo, kad arčiausiai „deadline“ yra būtent tos probleminės Europos šalys. Tai jau tikrai, kad stebim toliau. 🙂