Finansinių transakcijų mokestis. Ar jo reikia?

Tomas S.

Eurozonos krizės įkarštyje tarp vakarų politikų pasigirdo nuomonių, kad reikėtų įvesti finansinių transakcijų mokesčius. Finansinių transakcijų mokestis leistų apmokęstinti prekybą kompanijų akcijomis/obligacijomis ir t.t. Sprendimas politiškai būtų labai populiarus. Kodėl? Todėl, kad valstybių biudžetai jau dabar „suspausti“, o papildomos pajamos visada ne pro šalį, ypatingai, kai kąsnelį galima atimti iš investuotojų. Aišku, politikai nesako, kad jie atima kąsnelį iš investuotojų, jie atima neva kąsnelį iš investicinių bankų, hedge fondų ir kitų panašių institucijų. Šiuo metu labai populiaru pliekti finansinį sektorių (sutinku, kad problemų ten labai daug ir pats ne kartą kritikavau, bet spręsti problemas tokiais populistiniais mokesčiais ne tai, kad neveiksminga, bet ir pragaištinga), nes bankininkai ir toliau gauna didelius priedus prie algų ir t.t. Klausimas – kiek ilgai?

Įdomesnis klausimas man, ar šis mokestis ką nors pakeistų finansų rinkose? Ar jis turėtų kažkokios pridėtinės vertės finansų rinkose? Ar tai tik eilinis politinis triukas, kaip, kad uždraudimas naudoti „short-selling“ opciją, nusistatymas prieš „high-frequency-trading“ kompanijas ir t.t.?

Labai patiko Joseph Stiglitz, ekonomikos Nobelio premijos laureato, pasisakymas apie mokesčius. Jis įvestų mokesčius ten, kur kažkokie veiksmai nekuria pridėtinės vertės, o kaip tik turi žąlos visuomenei. Tarkim, turim alkoholio ir tabako akcizus ir panašiai. Taigi, ar investuoti į finansinius instrumentus yra taip blogai? Nemanyčiau. Kodėl?

Pirmiausia, nesenai šnekėjau apie Franco Modigliani „life cycle hypothesis“, kurioje jis teigia, kad ekonominiai agentai taupo visą gyvenimą. Akcijų, obligacijų ir kitos finansinės rinkos veikia kaip alternatyvus ekonominių agentų taupymo šaltinis. Tarkim, senatvėje žmogus gali pasitelkti du finansinius šaltinius, kurie jam padėtų tą senatvę nugyventi – valstybės pensija ir pačio ekonominio agento finansiniai ir realieji ištekliai. Valstybinė pensija priklauso nuo šalies galios įvesti mokesčius ir juos susirinkti. Tarkim, jeigu šalis nesugeba susirinkti pakankamai mokesčių, tai galimybė gauti pensijines išmokas ateityje sumažėja, rizika tokios priklausomybės – išauga. Tuo tarpu, ekonominis agentas turi galimybę investuoti į finansinius instrumentus tam, kad kompensuoti šį galimą nepriteklių. Sakysite, kad finansinės rinkos yra neprognozuojamos, jos gali ir padidinti jūsų kapitalą ir sumažinti, ir aš su jumis sutiksiu. Tačiau investavimas į finansinius instrumentus diversfikuoja žmogaus investicinį portfelį, tai yra žmogus tampa ne toks priklausomas nuo jo šalies galimybės įvesti ir susirinkti mokesčius, jis taip pat turi galimybę pats bandyti pasirūpinti savimi. Taigi, finansinės rinkos – akcijų ir obligacijų, veikia kaip alternatyvus taupymo puodas. Valstybės turėtų būti suinteresuotos ne to puodo didinimu, bet to puodo vertės svyravymo sumažinimu arba variacijos sumažinimu.

Dažnai politikai finansinių rinkų svyravymus būtent priskiria tokiems reiškiniams kaip – investicinių bankų godumas, spekuliantų įtaka finansų rinkose, „short-selling“ opcijos populiarumas, „high-frequency-trading“ organizacijų populiarumas ir plitimas ir t.t. Tačiau, jau antrus metus matome, kad Eurozonos krizė neišsisprendžia ne dėl to, kad finansinės rinkos įtakoja procesą, o dėl to, kad politikai, turėdami visus reikiamus sprendimo įrankius, negali susitarti. Taigi, dažnai savas problemas, maskuojame tais, kuriuos dabar yra labai populiaru peikti. Finansinių transakcijų mokestis čia nepadės.

Kyla vienas klausimas – ar finansinių transakcijų mokestis sumažintų investuotojų norą investuoti. Manyčiau, kad taip. Kaip jau minėjau, kiekvienas mokestis turi turėti prasmę. Tarkim, finansinis mokestis turėtų kažkaip prisidėti prie investicijų rizikos mažinimo, geresnės investuotojų edukacijos ir t.t. Šiuo atveju, šio mokesčio prasmė man nelabai aiški. Jeigu šis mokestis tikrai įtakotų investuotojų norą investuoti, tada mano minėtasis taupymo puodas turėtų tendenciją mažėti, kas vėlgi sumažintų ekonominių agentų turtą ir per turto sumažėjimo efektą galėtų turėti neigiamos įtakos ekonomikai. Ne viename ekonomikos pradžiamokslyje parašyta, kad šalies ekonominis potencialas priklauso nuo šalies noro taupyti „propensity to save“ – kuo šalis sutaupo daugiau dabar ir nesuvartoja, tuo daugiau ji ateityje galės investuoti ir taip gerinti savo ekonominį potencialą. Vėlgi, šalies taupymas susideda iš dviejų dalių – privataus taupymo (šalies gyventojų ir verslų santaupos), viešo taupymo (valstybės santaupos). Taigi, norint išlaikyti panašų taupymo ligį, šį galimą privataus taupymo kritimą, turėtų kompensuoti viešo taupymo išaugimas, kas mokesčių pagalbą turėtų įvykti. Be to, kaip ir kiekvienoje rinkoje, taip ir finansų rinkoje bet koks mokesčių įvedimas dažnai smogia patiems silpniausiems – „paprastiems“ investuotojams. Vadinamasis „barrier to entry“ arba įėjimas į rinką pabrangsta taip sumažindamas galimų dalyvių rinkoje skaičių. Ką turime tada? Tada turime didesnę piniginių išteklių koncentraciją keliose stambiose organizacijose, ko pasekoje, tos organizacijos gali kelti savo komisinius ir t.t. trumpai sakant, susikuria oligopolinės ir monopolinės rinkos problemos. Be to, kaip jau minėjau, privataus taupymo lygiui galimai nukritus, jį kompensuoti turėtų padidėjas viešasis taupymo lygis, tačiau, esant mažiau dalyvių rinkoje, rinkos sandorių skaičius turėtų tendenciją sumažėti, kas vėlgi sumažintų pajamas iš mokesčių ir šalies makro taupymo lygį, ko šalys ideliai neturėtų siekti.

Kalbant dar plačiau – labai svarbu suprasti kokius finansinius instrumentus institucijos norėtų apmokęstinti. Apmokęstinus tik jų dalį, didelė dalis investicijų gali nukeliauti į kitas rinkas. Labai įdomūs dalykai dedasi ETF (exchange-traded-funds) rinkoje. Turbūt kiekvienas, besidomiantis finansų rinkomis, girdėjo apie neseniai įvykusį skandalą UBS investiciniame banke, kai vienas iš prekeivių sugabėjo sukelti keletos milijardų nuostolius UBS investiciniam bankui. Šis prekeivis būtent dalyvao ETF rinkos organizavime ir prekyboje (pasistengsiu apie ETF ypatumus pašnekėti kitame įraše, pasakysiu tik tiek, kad pasaulio reguliatoriai nelabai įsivaizduoja kaip tą rinką reikėtų kontroliuoti ir kas ten „ištikrųjų“ vyksta). Taigi, šios investicijos, apmokęstintos, gali nueiti į kitas, kartais prastai reguliuojamas rinkas, kur pinigų perviršis gali sukelti problemas, kurių politikai, apmokęstindami finansinių instrumentų transakcijas, norėjo išvengti.

Be to, ne tik skirtingos finansinių instrumentų rinkos, bet ir regionai, kurie tokių transakcijų mokesčių neįveda, gali susilaukti didesnio finansinio kapitalo antplūdžio ir iš to sekančių gerų/blogų pasekmių.

Kaip matome, tokį mokestį įvedus yra pakankamai nemažai problemų, apie kai kurias, manyčiau, kartais net nebūna pagalvota. Tiesiogiai apmokęstinus kažką, galima turėti dar didesnių netiesioginių išlaidų 🙂

Ar šio mokesčio paskelbimas tokiu Eurozonai svarbiu momentu yra žibalo pilimas į ugnį?

Manyčiau, kad taip 🙂

#Eurozona #finansiniai instrumentai #finansinių transakcijų mokestis #finansų rinkos #rinkos

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Puikus atsakymas, iš esmės tau pritariu. 🙂

    O kas liečia protestus, tai čia labai didelis klaustukas, ką eilinis žmogus dar gali padaryti be protesto. Viso to siekis yra atkreipti dėmesį į egzistuojančią problemą. Ar tas suveiks, ar ne, čia jau kitas klausimas. Jei neklystu, Vietnamo karo metu protestai suveikė.

    Bet visiškai sutinku su teiginiu, kad „reikia žinoti kodėl protestuoji“.

  • admin

    Na investicinė bankininkystė tokia, kokia ji yra dabar turbūt atneša daugiau žalos nei naudos.
    Turbūt vienintelis pozityvus arba tiksliau „teoriškai“ pozityvus dabartinės investicinės bankininkystės veiklos aspektas – nevas paslaugos klientams turėtų būti pigesnis, tai yra, jeigu rinkoje būtų daug mažų investicinių bendrovių, jos negalėtų išnaudoti didelių bankų sinergijos pranašumų, kai skirtingi banko departamentai padeda vieni kitiems, taip mažinami kaštus/išlaidas ir tai turėtų teoriškai persiduoti klientams. Klausimas – ar tai teoriškai vyksta.
    Manyčiau, „Volcker rule“, kuri uždraus investiciniams bankams investuoti savo kapitalą finansų rinkose – labai pozityvus reiškinys.
    UK bankų atskyrimas, kai didieji investiciniai bankai turės „atskirti“ retail bankus nuo investicinių, su atskirom kapitalo injekcijom ir t.t. – taip pat pozityvus reiškinys.
    Manyčiau, ekonomikoms investicinių bankų tokių, kokie jie yra dabar – nereikia. Investiciniai bankai turi investuoti savo kapitalą kaip, kad hedge fundai, jokių depozitų jie neturėtų imti, kad „deposit insurance“ jų neliestų. Norit investuoti – investuokite. Tai aišku, padidins konkurenciją, turbūt sumažins finansinio sektoriaus atstovų algas (galbūt atvirkščiai padidins), kas tolimesnėje eigoje padidins/sumažins paslaugų kainas galutiniam klientui. Jeigu tos paslaugos pabrangs, kaip, kad teigia investiciniai bankai, tai manyčiau tam, kad turėti „sveikesnę“ ir saugesnę finansinę sistemą, tai aukštesni kaštai klientams – būtini.
    Kas liečia visus protestus – tai reikai žinoti, kodėl protestuoji. Problemas reikia spręsti, o ne protestuoti 🙂

  • Okey, nerašysiu apie valstybės taupymus, pensijų sistemą ir t.t., nes, visgi, tai nėra šio įrašo tema. Tiek to.

    Kas mane labiau domina ir kas labiau liečiasi su įrašo tema – ką manai apie Occupy Wallstreet judėjimą? O dar įdomiau, ką manai apskritai apie investicinę bankininkystę? Ką ji gero duoda realiai ekonomikai ir ar tai ką ji duoda atsveria tai, kokią velniavą ji sukuria?

    Teko girdėt ir tokių kardinalių pasisakymų, kad ta investicinė bankininkystė, tokią, kokią turim dabar, turėtų apskritai būti panaikinta, nes ji atlieka per daug žalingų funkcijų ir pan. Tarkim, pradžioj, investicinė bankininkystė padėdavo verslam išleist akcijas, obligacijas ir t.t. t.y. atlikdavo naudingas funkcijas ekonomikoj, o dabar prie viso to, ji atlieka dar daug visko, kas realiai nesukuria jokios realios naudos ekonomikai. Na šioj žinutėj argumentai nėra svarbūs, tiesiog įdomi tavo nuomonė šiuo klausimu.

    Aš suprantu, kad techniškai „panaikinti“ investicinę bankininkystę yra kažkas utopiško ir t.t., bet kokia tavo nuomonė – ar investicinė bankininkystė ir finansinė sistema apskritai, duoda daugiau naudos nei žalos realiai ekonomikai?

    Manau, kad teisingoj temoj paklausiau, o jei ne, tai radęs laisvą minutėlę brūkštelk į el. paštą. Dėkui.