Investavimas Brexit’o metu

Tomas S.
  • 0 Komentarai

Paskutiniame savo įraše minėjau, jog atostogausiu ir naujų blogo įrašų reikės palaukti. Taip jau susiklostė, jog kūnas galbūt ir atostogavo, tačiau mintys buvo visiškai kitur.

Vasaros periodas finansų rinkose dažnai yra atostogų metas. Sakoma, jog galima prižiūrėti savo investicinį portfelį devynis mėnesius, o vasaros metu tiesiog atostogauti, nes nieko nevyksta. Šiais metais vasarą įvyko turbūt vienas iš svarbiausių įvykių Europos ekonominėje ir politinėje padangėje – Didžioji Britanija nusprendė pasitraukti iš Europos sąjungos. Šis reiškinys žiniasklaidoje yra vadinamas Brexit’u.

Ilgalaikiams skaitytojams turbūt ne paslaptis, jog aš mokslus krimtau būtent Anglijoje, gyvenu ir dirbu taip pat ten. Kiekvienas galime turėti nuomonę apie šį įvykį, tačiau šiame įraše norėčiau pašnekėti ne apie tai, bet pasidalinti savo patirtimi kaip aš koregavau savo investicinį portfelį prieš ir po šio įvykio.

Tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek ir Europos sąjungoje apie Brexit’ą rimčiau buvo pradėta galvoti, kai berods šių metų vasario mėnesio pabaigoje, buvęs Londono meras Boris Johnson nusprendė palaikyti Didžiosios Britanijos atsiskyrimą nuo Europos sąjungos. Valiutų rinkose Brexit’o grėsmė buvo pradėta justi jau metų pradžioje, kai svaro kursas pradėjo kristi dolerio bei euro atžvilgiu.

Man teko skaityti ne viena ir ne dvi knygas apie prognozavimą. Aš valgau duona iš prognozavimo, todėl save skaitau žmogumi, kuris turi šiokių tokių žinių apie prognozavimą (klausimas ar gerų). Taigi, jeigu skaitytumėte literatūra apie politinių įvykių prognozes, tai geriausi prognozuotojai teigia, jog politiniai ekspertai nėra nei kiek geresni nei paprasti neinformuoti žmonės, jeigu kalbėsime apie prognozavimą. Manoma ir patartina stebėti prognozavimo ir lažybų rinkas, kuriose prognozuotojai ne tik šneka, bet ir spekuliuoja nemažomis sumomis, tai yra jie turi “skin in the game”. Viskas logiška, tačiau kaip jau visi gerai žinome, lažybų kontorų prognozės nepasitvirtino.

Prisipažinsiu, aš ir pats sekiau skirtingus barometrus bei lažybų kontorų prognozes, tačiau anksti pastebėjau, jog lažybų kontorų tikimybės bei komercinių agentūrų apklausos rodo visiškai skirtingus rezultatus. Pvz. Lažybų kontoros manė, jog Brexit’o tikimybė buvo tarp 20% – 30%, kai tuo tarpu apklausos – 40%-50%. Taigi matome, jog rezultatai buvo pakankamai skirtingi. Be to, apklausose dažniausiai dalyvavo apie 1000 žmonių, kas nėra daug, todėl tos procentuotės gali labai stipriai keistis. Skirtingos apklausos rodė pakankamai panašias procentuotes, kas vėlgi sustiprino mano įsitikinimą, jog lažybų kontoros neįvertina esamos rizikos. Supratau, jog rinkimų rezultato tikimybė 50%/50%, kas reiškia, jog jūsų sunkiai uždirbto ir sukaupto kapitalo vertė priklauso nuo monetos metimo. Esant tokioms tikimybėms būtina diversifikuoti bet kokia kaina, ką aš ir padariau.

Mano investicinis portfelis

 Tik turėti pastebėjimų neužtenka, todėl reikia kažką su šitais pastebėjimais daryti.

Mano investicinis portfelis tuo periodu buvo visiškai paprastas – santaupos laikomos banke. Pirmiausia, planavau daryti vieną didelį pirkinį pusmečio bėgyje, todėl nenorėjau rizikuoti sukauptu kapitalu. Be to, jau ne kartą minėjau, jog nors ir akcijų rinkos atsigavo po 2008 – 2009 finansinės krizės, pasaulio ekonomika tikrai nepasivijo šio rinkų šuolio, todėl prieš Brexit’ą buvusios instrumentų kainos, mano manymu, buvo per aukštos.

Taigi, kaip suprantate, mano diversifikacija buvo 0%, nors aš turiu tiek teorinės, tiek praktinės, tiek darbo patirties valdant investicijas. Baisu, o ko tikėtis iš žmonių su mažesne patirtimi …

Taigi, į vasaros periodą ėjau nepasiruošęs, kadangi ir pats širdyje nemaniau, jog Didžioji Britanija pasitrauks iš Europos sąjungos, kadangi turtingiems žmonėms tai neapsimokėtų. Klydau.

Investiciniai ėjimai

 Taigi, nepraradau ūpo ir pradėjau galvoti kaip apsaugoti savo turtą Brexit’o atveju. Kas skaito mano blogą, žino, jog nevertinu aukso kaip investicijos, tačiau šiuo atveju pasaulyje turint mažiau nei 1mln. svarų yra labai sunku turėti tikrai diversifikuotą portfelį (Apie tikrą diversifikaciją pašnekėsiu kitame įraše).

Norėdamas diversifikuoti nusprendžiau investuoti 70% savo asmeninio turto į auksą gerą mėnesį prieš rinkimus (žinant rezultatą, tai buvo tikrai ne pats blogiausias sprendimas, apie tai galbūt vėliau). Taigi, neinvestavau, kitą dalį palikau grynaisiais tam, jog galėčiau greitai apdrausti savo poziciją ir nusipirkti portfelį nuvertėjusių akcijų. Mano manymu, Didžosios Britanijos akcijos turėjo nuvertėti Brexit’o atveju. Taip ir atsitiko. Taigi, Brexit’o rytą buvau vienas iš pirmųjų investuotojų perkančių 20%-30% nuvertėjusius investicinius popierius.

Šiuo įrašu tikrai nenoriu parodyti kaip man pasisekė, paprasčiausiai noriu parodyti, jog dažnai apie diversifikaciją arba problemas pagalvojame tik prieš joms nutinkant ar dar blogiau – poto, kai jos mus užklumpa.

Dabartinė situacija

Šiuo metu mano investicinis portfelis nėra grynieji pinigai ir pakankamai skirtingas nuo to, kurį turėjau prieš ir po Brexit’o. Visdar manau, jog tiek akcijų, tiek ir obligacijų kainos yra per aukštos, tačiau nusipirkus vertybinių popierių už gerą kainą problemos yra mažesnės. Ir tai svarbu yra suprasti kiekvienam investuojančiam ar norinčiam investuoti – kainą, kurią mokate už vertybinius popierius yra vienas iš svarbiausių aspektų, kurie nulems jūsų investicinio portfelio grąžą.

Ateityje, pradėsiu dalintis savo investicinio portfelio pozicija (tiek geromis, tiek blogomis naujienomis). Didelių pirkinių nebeplanuoju, todėl turint ilgesnį investiciį horizontą laikyti kapitalą banke, žinant ką su palūkanomis daro centriniai bankai, nėra protinga. Nepamirškite, jog laikyti kapitalą vertybinių popierių pavidalu yra labai rizikinga. Taip pat, tai reikalauja daug laiko bei psichologinių investicijų, todėl nepradėkite keisti savo investicinės pozicijos tik dėl to, jog aš ją pakeičiau. Kartais ramus miegas yra daug svarbiau nei rūpinimąsis investicinio portfelio grąža.

#akcijos #auksas #Brexit #investavimas #investicinis portfelis #obligacijos #vertybiniai popieriai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai