Kapitalo rinkos

Kaip ECB tiesia pagalbos ranką Eurozonai?

Ne paslaptis, jog jau kelerius metus finansinėje krizėje, esančios Eurozonos šalių padėtis nesikeičia, o turbūt tik blogėja. Jeigu pasižiūrėsime, ką prognozuoja didžiausių pasaulio investicinių bankų ekonomistai – Eurozonos ekonomika ketvirtajame praeitų metų ketvirtyje turbūt susitraukė (neigiamas augimas), o pirmajam šių metų ketvirčiui prognozuojamas taip pat neigiamas augimas. Šios prognozės tikrai nėra stebuklingos ar kažkaip pribloškiančios. […]

Skaityti toliau...

Ar centriniai bankai turi reaguoti į besiformuojančius finansinius burbulus?

Dažnai skaitome/girdime, jog vienoje ar kitoje rinkoje formuojasi finansiniai burbulai. Kas yra vertės vertybinių popierių burbulas? Dažnai su burbulu yra asocijuojama greita tam tikros rūšies vertybinių popierių kainų kaita, kaip taisyklė, tų vertybinių popierių kainos auga. Aktyvų kainų augimas yra įtakotas fundamentalių ir nefundamentalių priežasčių. Fundamentalios priežastys, kodėl tam tikrų vertybinių popierių vertė auga – […]

Skaityti toliau...

Kokio dydžio turėtų būti valstybės garantijos finansų rinkoje?

Neseniai Lietuvoje praūžusi, o turbūt beūžianti banko Snoro krizė privertė visuomenę susimąstyti – kaip ir kokius kreditorius reikėtų kompensuoti, esant bankinei krizei? „Vadovėlinė“ finansų teorija mums sako, kad pirmiausia turėtų būti kompensuojami obligacijų turėtojai, vėliau priviligijuotų akcijų turėtojai ir galiausiai „paprastieji“ akcininkai. Bankinis sektorius skiriasi nuo kito privataus sektoriaus, kadangi bankinio sektoriaus veikla ypatingai priklauso […]

Skaityti toliau...

„QE“ ir pensijiniai įsipareigojimai

Jau ne viename įraše aiškinau, kas yra „QE“ arba „quantitative easing“. Tai nestandartinė monetarinės politikos priemonė, kurią naudoją centriniai bankai tam, kad „pagyvinti“ ekonomiką. Principas labai paprastas – centrinis bankas, kurio vienas iš mandatų yra „gaminti“ pinigus ekonomikoje, sukuria naujus pinigus ir perka šalies iždo išleistus valstybinius skolos popierius. Šiuo įrankiu centrinis bankas siekia paveikti […]

Skaityti toliau...

Finansinių transakcijų mokestis. Ar jo reikia?

Eurozonos krizės įkarštyje tarp vakarų politikų pasigirdo nuomonių, kad reikėtų įvesti finansinių transakcijų mokesčius. Finansinių transakcijų mokestis leistų apmokęstinti prekybą kompanijų akcijomis/obligacijomis ir t.t. Sprendimas politiškai būtų labai populiarus. Kodėl? Todėl, kad valstybių biudžetai jau dabar „suspausti“, o papildomos pajamos visada ne pro šalį, ypatingai, kai kąsnelį galima atimti iš investuotojų. Aišku, politikai nesako, kad […]

Skaityti toliau...

Visuomenės senėjimo efektas vertybinių popierių kainoms

Praeitos savaitės The Economist skyrelyje „Economic Focus“ nagrinėjama labai įdomi tema – kokį efektą vertybinių popierių vertėms turi visuomenės senėjimo efektas. Kad šią temą būtų galima pagvildenti ir kažkiek susipažinti turime įsiaiškinti, kaip ekonominiai agentai taupo, kas įtakoja jų taupimą, kada jie skolinasi ir t.t. Jeigu žiūrėsime iš Keynes perspektyvos, tai vartojimo funkcija, į kurią […]

Skaityti toliau...