Islandijos pavyzdys

Tomas S.

Teko šią savaitę paskaityti The Economist straipsnį apie Islandijos ekonomiką. Nežinau, ar visi žinote, bet finansų krizės metu 2007-2009 metais Islandijos didieji bankai bankrutavo. Islandijos komerciniai bankai, norėdami prisitraukti užsienio indėlius, siūlydavo aukštesnes metines palūkanas nei šalys, kuriose gyveno patys indėlininkai. Toks verslo modelis tol geras, kol galima uždirbti daugiau perskolinant indėlius verslam ir namų ūkiam. Kaip visi žinom finansinės rinkos „užšalo“ ir šis perskolinimas sustojo. Aišku ir bankų suteikiamos paskolos turėjo būti rizikingesnės, kad uždirbti didesnę grąžą. Taip jau gavosi, kad sustojus kapitalo rinkų veikimui, Islandijos bankai nebeturėjo galimybės refinansuoti savo skolų ir susidūrė su likvidumo problemomis bei bankrutavo. Tada Britanijos ir Olandijos valstybės, kurių indėlininkai laikė didelias sumas Islandijos bankuose, paprašė, jog Islandijos valstybė grąžintų olandų ir britanijos indėlininkams berods 5mlrd. eurų. Ką tai reiškia? Paprasčiausiai, komerciniai bankai bankrutavo, o jų įsiskolinimus buvo pasiūlytą perimti valstybei. Bet juk indėlininkai turėtų suprasti, jog didesnės indėlių palūkanos neatsiranda iš niekur.

Koks buvo Islandijos atsakas į šį užklausimą? Islandijos vyriausybė surengė referendumą ir žmonės prabalsavo už skolų negrąžinimą. Ar tai teisinga? Aišku, skolas reikia grąžinti, bet tiek Olandija, tiek Britanija reikalavo pinigų iš mokesčių mokėtojų, kurie su tais bankais neturėjo nieko bendra. Kodėl Islandijos mokesčių mokėtojai turi mokėti už privačių institucijų skolas? Ar jūs sutiktumėte mokėti už Lietuvos bankų skolas, turbūt ne, tą patį nusprendė ir Islandijos žmonės. Kokia buvo Britanijos ir Olandjos reakcija į tai? Na jie pradėjo netiesiogiai šantažuoti Islandiją dėl jos stojimo į Europos sąjungą, bet islandai nekreipė dėmesio ir gyveno toliau.

Kodėl pasakoju apie tai dabar? Todėl, kad tai labai aktualu periferinėms eurozonos  valstybėms ir jų būsimiems pasirinkimams. Islandijos ekonomika tuo tarpu pakankamai sparčiai auga ir atsigauna. Jie turi savą valiutą – kroną. Kronos kursas, negrąžinus skolų, stipriai krito, bet ne tai yra ekonomikos pagyvėjimo priežastis, paprasčiausiai žmonės su „silpnesne“ valiuta neišgalėjo įpirkti užsienio prekių, todėl importas smarkiai sumažėjo ir daugiau užsakymų gavo vietiniai gamintojai. Juk, kas svarbiausia ekonomikai, tai jog vietiniai žmonės piliečiai turėtų darbus ir veiktų, būtent to ir buvo pasiekta, ekonomika pati persiorientavo į vietinių prekių ir paslaugų įsigyjimą. Be to, aišku padėjo ir tai, jog tarkim Islandija neturi euro, nes kaip ir minėjau seniau, turint eurą mes prisirišam prie Euro zonos ekonominio augimo, kuris bus labai banguotas ir silpnas kokius penkerius metus.

Labai įdomus pavyzdys, taip pat: Islandija leido savo bankams bankrutuoti ir jos GDP nukrito 15%, kai tuo tarpu Airija išgelbėjusi savo bankus patyrė 14% GDP kritima. Šie skaičiai pasako labai daug. Pirmiausia, bankų griūties kaina nėra jau tokia didelė kaip, kad sako patys bankininkai. Antra, atsikračiusi „nesveikų“ bankų ir pakeitusi savo įpročius ekonomika persiorientuoja iš importuojančios šalies, į šalį, kuri vartoja savas prekes ir paslaugas. Trečia, pagerinamos ekonominio augimo ateities perspektyvos. Ar daug šalių norės grąžinti skolas, o ne eiti lengviausiu keliu ir jų paprasčiausiai negrąžinti tik laikas parodys. Bet 2011 tūrėtų būti ypatingai „karšti“ euro zonoje, kadangi daugelis šalių turės refinansuoti savo skolas. Be to, bus labai įdomu stebėti Estijos, kaip eurozonos narės likimą, kadangi, jeigu vėl bus dar viena finansinė krizė eurozonoje 2011 metais, tai ir Estijos mokesčių mokėtojai turės prisidėti prie „nesveikų“ šalių gelbėjimo. Žinant, kad daugelis šalių karpo biudžetus ir fiskalinės politikos įtaka ekonomikų skatinime sumažės, o monetarinės politikos įtaką jau dabar ties maksimumu ir jos pagyvinti turint eurą – neįmanoma, finansų krizė euro zonoje 2011 labai tikėtina. Stebėsim 🙂

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Bankrutavo bankrutavo, bet kaip gyveno žmonės gerai, taip ir tebegyvena. Na, jų santaupoms gal buvo šakės, bet gyvenimas tame nesustoja.
    Per daug apie krizę negalvoja ir gyvena toliau. Tiesa, buvo ten pradžioj mitingą kažkokį surengę, bet šiaip gana rami reakcija į viską.

    Lenkai su lietuviais ten kaip plaukė, taip ir toliau plaukia. Aišku, uždarbis perpus krito dėl kronos, bet vis tiek geriau nei Lietuvoj.

    O kas dėl vietinių produktų, tai jie gi ten visą laiką gana rimtai žiūrėjo į vietinės gamybos produktus. Pvz., pieną, mėsą ir pan. patys gaminasi ir praktiškai neimportuoja. Taip ir prieš krizę buvo. Užtat kokybė maisto pavydėtina.
    Perkamoji galia tiek per krizę nesmuko, kad prekių nebeįpirktų svetimų. Na, gal kažkiek atsiliepė brangesnėm prekėm. Nekilnojamas turtas, naujų mašinų pardavimai ir pan.

    • admin

      Na matai tu sneki apie „paprastaji“ prekiu krepseli, kaip maisto produktai. Per pati buma, paimk bet kokia sali, padidejo ivairiu uzsienio gamintoju prekiu paklausa, masinos, drabuziai, maisto prekes, atostogos ir t.t., tas pats vyko ir Lietuvoje ir automatiskai importas virsyja eksporta, nes ekonomika yra skatinama per vidini vartojima. Toks ekonomikos skatinimas, ypatingai „jaunom“ ekonomikom yra labai nepatartinas, kadangi ekonomikos „neuzdirba“, o isleidzia, to „jaunos“ ekonomikos negali sau leisti.
      Islandijos ir Lietuvos ekonomiku man dar neapsivercia liezuvis net gretinti 🙂

  • admin

    Pamiršau paminėti, jog bankų bankroto kaina gali būti visiškai skirtinga tarkime Jav ar Britanijoje. Islandija yra maža ekonomika ir tai tik unikalus jos pavyzdys. Kol kas nėra pavyzdžių, kai tokia pati situacija įvyksta „didelėje“ ekonomikoje. Aišku, galima skaityti Didžiają Depresiją, kuri vyko 1929-1933 metais, kaip tokios situacijos pavyzdžiu, turbūt visi žinome, kad bankų bankrotai tik pagilino krizę ir tai turbūt didžiausia kokia yra kadanors buvusi ekonomikos krizė.