Jungiasi vis daugiau biržų, kuriose prekiaujama investiciniais vienetais

Tomas S.

FT.com rašo, o ir visame finansiniame pasaulyje nuskambėjo du atskleisti biržų susijungimai. Pirmiausia buvo paskelbta, jog LSE (London Stock Exchange) susijungia su Kanados TMX ir sudarys biržą, kurioje listinguojasi daugiausia kasybos įmonių, kurios kaip žinome dėl žaliavų bumo yra labai paklausios. Bet kaip iš giedro dangaus pranešta, jog Jav Nyse Euronext jungiasi su Vokietijos Deutsche Borse. Labai įdomus toks biržų konsolidavimasis, kaip vienas analitikas teigia,  jog po kelerių metų liks tik keletą stambių žaidėjų šioje rinkoje.

Biržų pelnai priklauso nuo to kiek sandorių vyksta biržoje. Prieš krizęs ir po jos atsirado nauja banga įvairių prekybos platformų, kurios siūlė žemesnias sandorių kainas ir aišku, prisiviliojo dalį klientų. Aš daugiau domėjausi LSE veikla, tai kiek teko girdėti prekyba LSE smuktelėjo, bet tai nereiškia, jog dėl didesnės konkurencijos. Daugelis šiuos susijungimus sieja su tuo, jog reikės didesnių ir solidesnių prekiavimo platformų, kadangi vis daugiau OTC ateities sandorių turės būti atliekami būtent biržose. Tam reikės ir didesnių administravimo kaštų ir t.t., kas labai konkurencingoje rinkoje „suvalgytų“ pelno maržas. Aišku, biržų toks verslo modelis – kuo daugiau prekiaujama, tuo didesnis pelnas, kuo daugiau žmonių turi galimybę prekiauti – tuo didesnis pelnas. Jėgų konsolidavimasis padės biržoms surasti prieigą prie kitų norinčiųjų investuoti, o ir padės padidinti pelningumą, apsaugant pelno maržas.

Be to, stebiu investicinių bankų veiklą, o didžiųjų bankų investicinės bankininkystės departamentai jau kelis ketvirčius iš eiles praneša apie labai žemą pelną arba nuostolius. Kodėl? Na investicinė bankininkystė kaip ir biržų verslas priklauso nuo vadinamo market volatility, tai kartais ir rinkos rizikos etalonas, bet šis etalonas parodo, kaip varijuoja investicinio vieneto kainos. Jeigu variacija aukšta, tai yra investicinio vieneto kaina auga dideliais kiekiais ir greitai, vėliau kyla arba taip pat greitai ir taip pat dideliais kiekiais, tai rizika investuoti išauga, nes volatility aukštas. Atvirkštinis variantas reiškia mažesnę riziką ir žemesnį volatility. Aukštas volatility dažnai sukelia didesnį sandorių skaičių biržoje skaičių, kadangi investuotojai dažniau pradeda reaguoti į kainų svyravymus, pirkdami ir parduodami nereikalingus investicinius vienetus. Šiuo metu market volatility yra pakankamai žemas, kas lemia žemesnius investicinių bankų pelnus, kadangi investuotojai neturi reaguoti greitai į rinkos svyravymus, o tai reiškia mažesnį sandorių skaičių, o ir konsultavimo paslaugų. Dažnai ypatingai didieji investiciniai bankai užima dylerių poziciją ( Jie ir superka akcijas ir parduoda jas, taip palaikydami likvidumą rinkoje). Biržų pelningumas irgi priklauso nuo sandorių skaičiaus ir market volatility ,jeigu jis aukštas – biržos turi aukštesnį pelną, žemas – mažesnį pelną. Manau, jeigu kažkas paskaičiuotų koreliacija tarp investicinių bankų ir biržų pelningumo – ji turėtų būti pozityvi, reiškia, jog tiek biržos, tiek investicinių bankų pelningumas juda ta pačia kryptimi, aišku, investicinių bakų pelningumas priklauso dar nuo daugelio kitų faktori :).

Ar toks konsolidavimasis teigiamas? Na žiūrėsim, trumpuoju laikotarpiu nemanau, kad kažkas pasikeis, tačiau ilguoju laikotarpiu, jeigu vieno analitiko prognozės pasitvirtins ir tikrai sumažės žaidėjų šitoje rinkoje, tai kada oligopolinėje rinkoje kompanijos geriau (pigiau) pardavinėjo prekes ir paslaugas „paprastiem“ vartotojam?

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai