Ką reiškia obligacijų grąžos padidėjimas?

Tomas S.
  • 0 Komentarai

Šią savaitę nutiko vienas labai įdomus dalykas, kurį užsienio žiniasklaida labai pabrėžia – Jav obligacijų metinė grąža padidėjo nuo rekordiškai žemų 2.56%  iki 3.53%. Aišku, grąža šiais metais buvo ir žemesnė berods 2.14%, o obligacijos, kurios yra apsaugotos nuo infliacijos turėjo ir neigiamą grąžą. Ką reiškia grąžos sumažėjimas?

Pirmiausia, tai gali reikšti, jog valstybės fiskalinė padėtis pablogėjo – surenkama mažiau resursų į biudžetą negu buvo suplanuota, todėl šį stygių reikės padengti skolinantis.

Antra, pasikeitė žmonių infliacijos lūkesčiai, tai yra, žmonės mano, kad infliacija augs, todėl tam, kad infliacijos būtų minimizuota obligacijų rinkose arba obligacijų grąžose, obligacijos kaina turi nukristi, automatiškai grąžą padidėti. Nežinau ar kas žinote kaip skaičiuojama obligacijų metinė grąža, bet vardiklyje yra toks reiškinys – (1+r), kur r yra nominalioji palūkanų norma. Iš Fisherio lygties arba sąryšio r= infliacija + realioji palūkanų norma. Kaip matome išaugus infliacijai, nominalioji palūkanų norma išauga, reiškinys (1+r) taip pat išauga. Žinant, kad kuo didesnis vardiklis, tuo mažesnis galutinis rezultatas, obligacijos kaina krenta, grąža išauga.

Trečia, obligacijų grąža gali signalizuoti finansų rinkos rizikos toleravimą, tai yra, jeigu obligacijų grąža žema, reiškia, kad investuotojai nenori rizikuoti, todėl investuoja į obligacijas. Jeigu grąža aukšta, reiškia investuotojai mato didesnes pelno galimybes kituose investiciniuose vienetuose, todėl obligacijų paklausa sumažėja, kaina taip pat, grąža išauga.

Daug žiniasklaidos priemonių bandė, išaugusią Jav obligacijų grąžą, gretinti su išaugusiomis „periferinių“ eurozonos valstybių obligacijų grąžomis. Mano, o ir Goldman Sachs nuomone, būtent trečiasis variantas ir didesnis rizikos toleravimas, ar naujų pelno galimybių ieškojimas yra šios obligacijų pakitimo priežastis. Žinant, kad Jav nesenai priėmė didelį mokesčių stimulą, arba fiskalinį stimulą, o Jav Federalinis Rezervas pratęsė QE, šis paaiškinimas atrodo realiausias. Be to, infliacijos lūkesčiai yra labai žemame lygyje. Taip pat, galima sakyti, kad Jav yra „stipriai“ prasisiskolinus ir tai yra tiesam bet, kai turi daug skolų, tai tų skolų augimas arba papildomos skolos didesnės įtakos bendram valstybės rizikos įvertinimui neturi. Visi žino, kad Jav išleidžia rezervinę pasaulio valiutą, todėl pakankamai ramiai stebi šį procesą. Aišku, jeigu šios skolos išaugs į tai, jog investuotojai nebepasitikės Jav ir infliacijos augimas akseleruos, tada aišku Jav ekonomika patird didelių šokų, tačiau šiuo metu, kai vakarų Europa mažina biudžetus, vienintelis variklis vakaruose gali būti tik Jav ir už tai niekas per daug jų bausti neturėtų 🙂

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai