Kada kris akcijų rinkos?

Tomas S.

Per paskutinį pusmetį vis daugiau investuotojų reiškia susirūpinimą akcijų rinkų šuoliu. JAV S&P 500 indekas pakilo beveik tris kartus, lyginant su 2009 metais. Būtent JAV akcijų rinkos kilo ir kyla labiausiai, todėl daugelis investuotojų suka galvas, ar tai gali tęstis ir toliau. Jeigu kasnors žinotų, kada ir kiek akcijų rinkos kris, galėtų susipakuoti daiktus ir atostogauti visą likusį gyvenimą. Kur ir kaip keisis akcijų rinkos aš nežinau, tačiau turiu savo idėjų, kada situacija keisis.

Daugelis skaitytojų turbūt žino, jog po didžiosios 2008 – 2009 metų finansų krizės pasaulio centriniai bankai sumažino bazines palūkanų normas, kas lėmė žemesnę kapitalo kainą. Mano manymu, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl rinkos yra tokiose aukštumose, ir pasikeitusi kapitalo kaina bus priežastis, kuri lems rinkų kritimą. Sunku tik nuspėti, kokio dydžio tas kritimas bus.

Po krizės kapitalas atpigo, kas leido bendrovėms skolintis plėtrai pigiau. Daugelis bendrovių refinansavo savo skolas, kas leido palūkanoms skirti mažiau lėšų, taip didinant pelną. Be to, daug projektų, kurie, esant aukštom palūkanom nebūtų vykdomi, buvo įgyvendinti. Tokios monetarinės kapitalo piginimo priemonės leidžia ekonomikai užsivesti. Problema, kaip tokį augimą padaryti tvariu ir vėl branginti kapitalo kainą. Be to, užsukus ekonominį varikliuką pradeda augti visų turto rūšių vertės (akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas), kas dažniausiai turi pozityvų efektą labai turtingų žmonių kapitalui, bet paprastų žmonių kasdienybės nepakeičia. Būtent tai ir matome šiuo metu: nors akcijų rinkos yra rekordinėse aukštumose vidutinio gyventojo pajamos ne tik, kad nepadidėjo, bet ir pablogėjo. Dėl to ir turime tokius politinius procesus, kaip Brexit ar Donald Trump išrinkimas JAV prezidentu.Taigi, kapitalo kaina yra labai svarbi ne tik ekonomikai, bet ir finansų rinkoms.

Jeigu teisingai prisimenu, tai per paskutinius 3 metus, Nobelio ekonomikos premija buvo suteikta „behavioral economics“ ekonomikos mokyklos atstovams. Šie ekonomistai teigia, jog žmonės nėra racionalūs, jog jų sprendimai nėra paremti, kažkokiais vertės maksimizavimo skaičiavimais, bet jie tiesiog elgiasi pasiremdami emocijomis, įpročiais ir per daug neskaičiuoja. Šių ekonomistų pasaulyje labai svarbi žmonių psichologija ir elgesys. Dažnai ekonomistai sukuria supaprastintus ekonominius modelius, pasiremdami aibe įvairiausių prielaidų. Dažnai tos prielaidos yra visiškai priešingos realiam gyvenimui, tai būtent ir pabrėžia „behavioral economics“ ekonomikos mokyklos atstovai, kurie stengiasi ne tik pasiremti teorija, bet ir lyginti praktiką su teorija.

Papasakojau apie kapitalo kainą ir „behavioral economics“. Kaip tai siejasi?

Kapitalo kaina yra svarbi ne tik bendrovėms, bet ir taupantiems, ar tiems patiems investuotojams. Jeigu jūs banke nerizikuodamas galite uždirbti 5% metinių palūkanų, esant minimaliai infliacijai, kam jums rizikuoti akcijų rinkose? Daugelis žmonių yra visiškai patenkinti uždirbdami 5% palūkanų. Problema ta, jog šiuo metu iš palūkanų negalima nieko uždirbti, kadangi kapitalo kaina yra labai žema. Tai reiškia, jog vis daugiau ribinių taupančiųjų stengiasi padidinti savo grąžą investuodami akcijų rinkose. Kada nieko neveikdamas negali gauti grąžos, pradedi kažką veikti, o tai dažniausiai reiškia aukštesnės rizikos prisiėmimą. Šis procesas vis stipriau įsisuka tada, kai kaimynas yra investavęs į bendrovių akcijas ir kiekvienais metais uždirba, o jūs ne. Tai psichologija, bet labai veiksminga psichologija. Kartu veikiančios ekonominės ir psichologinės paskatos yra labai stiprios bei pavojingos.

Turbūt supratote, jog akcijų rinkos kris tada, kai kapitalo kaina bus aukštesnė. Problema ta, jog niekas nežino, kada ta kapitalo kaina keisis. Kada ir vėl bus galima nieko nedaryti, bet uždirbti? Gal niekada?

Su tokiom pačiom problemom kievieną dieną susiduria ir pasaulio centriniai bankai. Jeigu jie palūkanas didins greitai, tai gali turėti didelį neigiamą poveikį akcijų rinkoms, kas vėlgi privers centrinius bankus mažinti palūkanas. Mano manymu, centriniai bankai palūkanas didins lėtai, todėl nuspėti, kada rinkos kris yra labai sudėtinga.

Tokiu periodu kiekvienas investuotojas turėti pamąstyti apie tai, kiek grynųjų pinigų jis turi savo investiciniame portfelyje. Dabar turbūt būtų nelabai protinga 100% savo kapitalo investuoti į bendrovių akcijas, nors niekada negali žinoti.

#akcijų rinkos #Behavioral economics #centriniai bankai #ekonomistai #kapitalo kaina #monetarinė politika

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai