Kai Nobelio premijos laureatai negarantuoja sėkmės investavime

Tomas S.

Visi prisimename 2008 – 2009 metų finansinę krizę. Tai pirmoji finansinė krizė mano gyvenime, kurią prisimenu ir galėjau įvertinti, turėdamas ekonominių žinių. Apie tai esu parašęs visą įrašų ciklą. Buvo ir daugiau finansinių krizių apie kurias teko girdėti ir skaityti, tačiau jas suprasti buvau per jaunas. Apie vieną iš tokių nesenų finansinių krizių Roger Lowenstein parašė labai įdomią knygą – When Genius Failed: The Rise and Fall of Long Term Capital Management.

Ši knyga yra viena iš tų knygų, kuri gali suteikti labai daug pasitikėjimo savimi “mažiems” investuotojams kaip aš. Knygoje pasakojama vieno iš turbūt aukščiausią IQ turėjusių investicinių fondų – Long-Term Capital Management. Tarp fondo darbuotojų buvo du ekonomikos Nobelio premijos laureatai – Robert C. Merton ir Myron Scholes. Kartu su kitu, jau mirusiu ekonomistu Fisher Black, jie pasidalino ekonomikos Nobelio premiją už tai, jog išrado opcionų kontraktų įvertinimo formulę. Jie už tai gavo premiją, tačiau teigiama, jog pirmasis žmogus, išradęs šią formulę buvo Ed Thorp. Jis jos nepublikavo, o uždirbinėjo pinigus.

Taigi, šioje knygoje pasakojama, kaip investicinis fondas, turintis ne tik du Nobelio premijos laureatus, bet ir krūva kitų mokslininkų-doktorantų sugebėjo prarasti visą savo kapitalą ir bankrutuoti, taip sukeldamas finansų krizę 1998 metais. Istorija tikrai labai įdomi ir dar kartą parodo, jog investavimas nėra tik mokslas, bet ir menas.

Turint tiek talentingų darbuotojų, manau niekam nekyla klausimų, jog su skaičiais šiame fonde viskas buvo tvarkoje. Nei aš, nei jūs turbūt nesugebėsime sukurti geresnių statistinių modelių, kokius naudojo Long-Term Capital Management fondas. Tie statistiniai modeliai ir tikėjimas tik skaičiais pražudė šį fondą. Toks rezultatas parodo, jog investavimo sėkmė priklauso ne tik nuo jūsų IQ, bet ir kitokių subtilesnių savybių.

Dažnai profesionalūs rinkos žaidėjai teigia, jog “mažiems” investuotojams nėra, ką veikti, finansų rinkose, nes jie neturi pakankamai žinių, technologijų ir kapitalo, kas yra tiesa daugeliu atvejų.

Long-Term Capital Management investicinis fondas bankrutavo dėl prastos rizikos kontrolės ir godumo. Šie žmonės puikiai tvarkėsi su skaičiais, tačiau blogai suprato Nassim Nicholas Taleb “black swan events” konceptą. “Black swan” konceptas reiškia, jog pasaulyje dažnai atsitinka visiškai neprognozuoti įvykiai, kurių tikimybė yra labai menka, pasiremiant standartiniais statistikos metodais. Tarkim, nesena finansų krizė ir jos dydis buvo vienas iš tokių įvykių. Norint nuo tokių įvykių apsisaugoti negalima remtis tik skaičiais, reikia prisimti rizikos mažiau nei sako skaičiai. To fondas nepadarė.

Long-Term Capital Management investicinis fondas investavo pakankamai paprastai – jie identifikuodavo vertybinius popierius, kurių vertė nukrypo nuo vidutinės vertybinių popierių vertės per tam tikrą periodą ir pasiremdami “mean reversion” principu investuodavo, spėdami, jog vertybinių popierių vertė vėl pasieks vidutinį lygį. “Mean reversion” principas veikia finansų rinkose, kaip sužinojo Long-Term Capital Management, jis veikia ne visada. Be to, tokios investicijos nebuvo labai pelningos, tačiau naudojant “leverage” arba tiksliau skolinimąsi, investicinę grąžą buvo galima stipriai pakelti. Tarkime, jeigu vidutinė sandorio grąža yra 0.1 procento, tai neinvestuojant 100 procentų kapitalo, o investuojant tik 10 procentų kapitalo, jūs uždirbate ne 0.1 procento, bet 1 procentą, kas yra 10 kartų daugiau.

Dažnai profesionalūs rinkos žaidėjai teigia, jog “mažiems” investuotojams nėra, ką veikti, finansų rinkose, nes jie neturi pakankamai žinių, technologijų ir kapitalo, kas yra tiesa daugeliu atvejų. Tačiau ši knyga parodo, jog turint visus tris elementus, investicinė sėkmė jums nėra garantuota.

#finansų krizė #investicinis fondas #Long-Term Capital Management #Nobelio premijos laureatai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Aidas Keburys

    Saunus straipsnis, taip ir toliau

  • Graf

    Puikiai viskas pasakyta!