Kai „vadovėlinė“ teorija nebeveikia

Tomas S.

Turbūt daugelis girdėjo, kad praeitos savaitės pabaigoje kreditų reitingų agentūra S&P sumažino JAV skolinimosi reitingą nuo AAA iki AA, kas turėtų sąlygoti didesnę JAV skolos padengimo riziką, tai yra, JAV skolos vertybiniai popieriai tampa rizikingesni, o tai sąlygotų JAV skolinimosi kaštų išaugimą dėl padidėjusios mokumo rizikos. Ar JAV skolinimosi kaštai išaugo (ką sąlygotų teoriniai modeliai – rizika išauga, finansavimo kaštai taip pat)? Ne, skolos finansavimo kaštai net sumažėjo. Kodėl?

Pirmiausia, S&P kreditų reitingų agentūra nieko naujo neišrado, kadangi rinkos žaidėjai jau senai žinojo JAV slegiančias problemas, todėl šitas įvykis neturėjo didelės reikšmės skolinimosi kaštams.

Antra, prieš finansinės krizės pradžią kreditų reitingų agentūrų autoritetingumas niekam nekėlė klausimų, todėl vieno ar kito instrumento reitingo pakeitimas buvo rinkoje matomas kaip rimtas įvykis. Po finansų krizės, kai išaiškėjo, kuo užsiėmė šios „autoritetingos“ agentūros, pačios agentūros pradėjo teigti, kad jų finansinių instrumentų reitingų pakeitimas yra tik jų rekomendacija, o ne kažkoks „šventas“ dalykas. Viskas būtų puiku ir geru, jeigu ne viena sąlyga, kad pasaulio centriniai bankai, kurie dažnai skolina komerciniams bankams vadovaujasi būtent šių kreditų reitingų agentūrų „rekomendacijom“, kai priima užstatą iš komercinių bankų, kurie nori pasiskolinti iš centrinių bankų. Investicinių vienetų reitingų sumažinimas dažnai gali sąlygoti tai, jog komercinis bankas negalės šitų investicinių vienetų pateikti kaip užstatą centriniam bankui, kas sąlygos išaugusios skolinimosi kaštus, kadangi reikiamos sumos nebus galima pasiskolinti. Vėlgi, šiuo metu galime sutikti, kad rinkos žaidėjai pakankamai kritiškai priima informaciją, ateinančią iš kredito reitingų agentūrų.

Tai kas tada sąlygoja JAV skolinimosi kaštų sumažėjimą?

Pirmiausia, JAV obligacijų rinka yra pati „didžiausia“ ir likvidžiausia pasaulyje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog investuotojai gali bet kuriuo momentu pirkti/parduoti įvairaus laikotarpio JAV obligacijas be ypatingų problemų. Be to, esant tokiai likvidžiai rinkai, bid-ask spread’as taip pat būna mažesnis, todėl ir sąlyginiai kaštai pirkimo/pardavimo – mažesni.

Antra, MIT (Massachusetts Institute of Technology) ekonomikos departamento vadovas – Ricardo Caballero yra pasiūlęs (kiek man žinoma) pakankamai įdomią teoriją (berods ir Bernanke kalba apie tą patį, jeigu mano atmintis nešlubuoja 🙂 ) – pasaulyje yra stygius žemos rizikos investicinių vienetų, kurių pvz. reitingas yra – AAA. Jis teigia, jog investiciniai bankai prieš finansų krizę būtent dėl to pradėjo „štampuoti“ įvairius investicinius produktus su AAA reitingais, kadangi tokių produktų pasiūla pakankamai žema. Kaip matome ir dabar, kai rinkose vyrauja nežinomybė, tai investuotojai be didesnio vargo investuoja į JAV obligacijas, kad ir su mažesniu kredito reitingu. Kaip ir pakankamai keistas reiškinys – investavimo rizika tariamai išauga – skolinimosi kaštai sumažėja. Kas turėtų atsitikti, kad tokių rinkos anomalijų išvengtume?

Na atsakymas tikrai paprastas – reikia didesnės žemos rizikos investicinių vienetų pasiūlos. Kaip tai padaryti? Na jeigu Kinija atvertų savo kapitalo rinkas, tai pakankamai nemaža dalis kapitalo „nusėstų“ būtent Kinijos obligacijų rinkoje, tačiau Kinijos finansinės rinkos dar nėra tiek išsivysčiusios, o ir pati Kinija nėra pasiruošusi tvarkytis su šiuo ekonominiu nežinomuoju. Be to, šiuo metu tenka skaityti ekonomikos mokslo pradininko turbūt Adam Smith knygą – „Wealth of Nations“, tai jo supratimu šalys su „didesnėm“ augimo galimybėm turėtų skolintis iš šalių su aukštesne kapitalo baze, tai yra labiau išsivysčiusiu tokiu kaip JAV. Be to, šio skolos kaina Jav turėtų būti žemesnė nei tarkim Kinijoje ir Kinija skolintųsi iš JAV brangiau tam, kad patenkintų savo ekonominio augimo poreikius, o Jav (kaip pavyzdys) iš šio kredito kaštų spread’o turėtų uždirbti. Kaip matome dabartiniai procesai parodo pakankamai atvirkščią variantą, kas turėtų visus priversti susimąstyti, koks ekonominis modelis ištikrųjų vyrauja pasaulyje :).

Grįžtame vėlgi prie JAV. Ar rinkose yra ženklų, kurie dar parodytų kodėl ši JAV obligacijų likvidumo premija yra tokia svarbi? Na praeitą savaitę JAV bankas BNY Mellon pranešė, kad indėlius didesnius nei 50 mln. dolerių apmokestins. Kodėl? Na bankų veikla yra pakankamai paprasta – jie skolinasi iš indėlininkų dažnai indėlius, kurių trukmė yra iki 5 metų už vienas palūkanas ir perskolina šituos indėlius už aukštesnes palūkanas ilgesniam laikui. Šiuo atveju daugelis bankų, kurie ruošėsi finansų rinkų korekcijai rizikas pozicijas likvidavo į grynuosius pinigus, JAV obligacijas, auksą ir t.t. (tariamai žemos rizikos finansinius instrumentus) ir šiuos grynuosius pervedė į kitų bankų sąskaitas. Bankai, kurie turi likvidumo perviršį šį perviršį norėtų kažkur investuoti, tačiau jo investuoti nėra kur dėl mano minėtosios problemos – per menkos žemos rizikos investicinių vienetų pasiūlos, todėl, tam, kad neprarasti pinigų (kadangi net ir trumpalaikiai indėliai dažnai uždirba palūkanas), šis bankas nusprendė apmokęstinti neva nereikalingą papildomą likvidumą – grynuosius.

Taigi, mano manymu, svarbiausia priežastis, kodėl JAV skolinimosi kaštai neišaugo – likvidumo premija ir aišku maža žemos rizikos vertybinių popierių pasiūla ir išaugusi šių vienetų paklausa dėl nežinomybės finansų rinkose.

P.S. jeigu pasižiūrėsite mano Gegužės 1d. „portfolio allocation“ patarimą, šiuo metų gertumėte šampaną ir dėl krentančių rinkų nesijaudintumėte 🙂

#finansų rinkos #investiciniai bankai #kreditų reitingų agentūra #obligacijos #S&P #Skolinimosi kaštai #vertybiniai popieriai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai