Kaip aukštesni mokesčiai/mažesnės valstybinės išlaidos paveikia šalies ekonomiką?

Tomas S.

Po neseniai praūžusios pasaulio finansinės krizės (galbūt ji dar ir nepraūžė) daugelis šalių susiduria su valstybinių skolų ir biudžetų deficitų problemomis. Šalių ekonomikoms stagnuojant, kyla klausimas – ar valstybinės skolos dydis įtakoja šalies ekonomikos augimą? Ar biudžeto deficito dydis įtakoja šalies ekonomikos augimą? Jeigu šitie reiškiniai įtakoja šalies ekonomikos augimą, tai kokių priemonių reikėtų imtis tam, kad su šitais reiškiniais kovoti?

Tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Lietuva pasiryžo su biudžeto deficitais ir skolos dydžiu pasiremdami fiskalinę politiką arba tiksliau mažindami šalies išlaidas ir keldami mokesčius šalies gyventojams (kontrakcinė fiskalinė politika). Fiskalinė politika – tai tokia vasltybinė ekonomikos politika, kai šalies ūkis yra įtakojamas, didinant/mažinant mokesčius ir  valstybines išlaidas.

Kodėl šios šalys ir ne tik jos naudoja kontrakcinę fiskalinę politiką tam, kad sumažinti šalies biudžeto deficitą? Na yra teorijų, kurios teigia, jog sumažinus biudžeto deficitą šiandien, jo nereikės mažinti rytoj, todėl bizniai ir namų ūkiai, formuodami pozityvesnius ateities lūkesčius, gali padidinti vartojimą šiandien, todėl fiskalinio stimulo mažinimas gali pozityviai įtakoti šalies ekonominį augimą. Tarkim, jeigu pasiremtume John Maynard Keynes stadartiniais ir nesudėtingais ekonominiais modeliais, tai fiskalinių išlaidų mažinimas ir mokesčių kėlimas turi negatyvų poveikį šalie visuotinei prekių ir paslaugų paklausai (vidinei) ir tai turi neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Man ši teorija labai akivaizdi ir suprantama :).

Taigi, šiuolaikinėse ekonomikos debatuose populiaru į John Maynard Keynes teorijas nekreipti dėmesio, neva jos nereikšmingos.

Man idėja, jog biudžeto defiicito mažinimas, mažinant fiskalinį stimulą, pozityviai įtakoja ekonomikos augimą – visiškai nepriimtina. Todėl nusprendžiau paieškoti įdomesnių empirinių tyrimų, kurie patvirtintų/paneigtų šią hipotezę.

Patvirtinti/paneigti šią hipotezę mums padės liepos mėnesį, 2011, metais išleistas Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ekonomistų – Jaime Guajardo, Daniel Leigh, Andrea Pescaroti –  darbas: „Expansionary austerity: New International Evidence“. Šis darbas tiria, kokį poveikį turi biudžeto deficito mažininmas, fiskalinės politikos kontrakcia, šalių ekonomikoms trumpuoju laikotarpiu (3 metų laikotarpyje). (Tyrime naudoja 173 pavyzdžiai iš OECD šalių).

Pradėkime nuo to, jog ekonomistai pasiūlo alternatyvų metodą, kaip identifikuoti fiskalinės politikos kontrakciją, mažinant deficitą, ir jos įtaką ekonomiką. Metodine ir ekonometrine prasme – nesiplėsiu, tiems kam įdomu ir, kurie bandys perprasti – tikrai naudingas skaitinys. O tiems, kuriems neįdomi pati metodika – atskleisiu tyrimo rezultatus.

Daug empirinių tyrimų patvirtiną patvirtiną hipotezę, jog biudžeto deficito mažinimas, kontrakcine fiskaline politika, turi pozityvų efektą ekonomikos augimui. Šis darbas – paneigia šią hipotezę. 1% nuo BVP fiskalinė kontrakcija, sumažiną realų šalies ekonominių agentų vartojimą 0.75% ir realujį BVP – 0.62%. Taigi, fiskalinis „mažinimas“ turi negatyvų efektą ekonomikoms.

Mokslininkai taip pat suranda priežasčių kaip šis negatyvus efektas gali būti sumažintas. Pirmiausia, labai svarbu kaip šalyje yra vykdoma monetarinė politika. Tarkim, jeigu šalis turi varijuojantį valiutos kursą (tuo pačiu ir pati šalis atsako už savo monetarinę politiką), tai kontrakcinė fiskalinę politika neturi tokios negatyvios įtakos ekonomikai nei, jeigu šalis turėtų fiksuotą valiutos kursą (Lietuvos atvejis). Kodėl? Todėl, kad esant fiskaliniam „mažinimui“, su siekiu mažinti biudžeto deficitą, šalies centrinis bankas turi kompensuoti šitą vartojimo nepriteklių, tai yra, centrinis bankas pradeda mažinti trumpalaikes palūkanas, kas gali paskatinti namų ūkius ir verslus skolintis ir investuoti, bei turi negatyvios įtakos šalies valiutos kursui, kadangi mažesnės palūkanos ekonomikoje sąlygoje valiutos kurso kritimą (devalvaciją). Šis procesas leidžia šaliai eksportuoti daugiau, dėl sumažėjusio valiutos kurso, ir importuoti mažiau, kadangi importas tampa brangesnis.

Taip pat galime išgirsti žiniasklaidoje, kad ekonomistai, norėdami sumažinti šalies biudžeto deficitą, pataria mažinti valstybines išlaidas, o ne kelti mokesčius. Gaila, kad logikos, kodėl vienas ar kitas metodas yra geresnis – mažai kas pateikia. Mano minėto darbo kūrėjai, taip pat ištiria šią hipotezę ir atranda, jog fiskalinė kontrakcija vykdoma per išlaidų mažinimą yra labiau pozityvi ekonomikai nei politika vykdoma per mokesčių kėlimą. Kodėl? Todėl, kad mokesčių didinimas, tarkim PVM mokesčio didinimas, turi įtakos infliacijos augimui. Kadangi daugelis centrinių bankų naudoja „inflation-targeting“ monetarinį principą, tai infliacinė kontrakcinė politika neleidžia centriniam bankui lanksčiau reaguoti ir agresyviau mažinti trumpalaikes palūkanas ekonomikoje, todėl fiskalinė kontrakcija per išlaidų mažinimą yra labiau priimtina.

Galiausiai, mokslininkai tiria, ar šalies kredito rizika turi įtakos kaip ekonomika reaguoja į kontrakcinę fiskalinę politiką. Rezultatas – šalių, kurios yra labiau rizikingos ekonomikos susitraukia mažiau, kai vykdoma kontrakcinė fiskalinė politika, nei šalių, kurių bankroto rizika žemesnė.

Taigi, mokslininkai paneigia hipotezę, jog kontrakcinė fiskalinė politika, mažinant šalies biudžeto deficitą, turi teigiamos įtakos ekonomikai.

Kaip matome, dabartinėje politinėje arenoje vyraujantys teiginiai, jog biudžeto deficitų mažinimas turės pozityvios įtakos šalių ekonomikoms – neturi labai daug patikimumo pagrindo bent jau trumpuoju laikotarpiu.

P.S. šį darbą galite parsisiųsti nemokamai iš TVF interneto svetainės www.imf.org.

#Biudžeto deficitas #ekonimnė krizė #ekonomistai #finansų krizė

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Paradigm Shift

    Hi, I find it ironic that you establish your priors (fiscal austerity is contractionary) and then present empirical evidence which supports your prior. I mean, there is plenty of research supporting both sides of „fiscalists“. Why, instead, didnt you quote this paper: http://mpra.ub.uni-muenchen.de/32696. Maybe because this paper didnt confirm your priors when it concluded that:“We find that fi scal contractions that rely on expenditure reductions are accompanied by GDP and exports growth acceleration even in the short term.“ Hence, I observe that you need a paradigm shift!

    • admin

      Hi,

      I completely agree with your view, however, i haven’t talked about the methodology used in the paper I presented. It was completely different from the ones, employed in previous empirical studies, and in my opinion it is superior. Hence, the conclusion of my post.
      In addition, you can try to read the paper I presented, there are sections on „literature review“ and „methodology“, which should clarify things, why I came with such a conclusion.
      Thanks for the link, i will try to do my best to read the paper, you suggested, and comment on it.