Kaip gerai, kai kaimyno karvė…

Tomas S.
  • 1 Komentarai

Arba malonu nebūti pačiu neturtingiausiu. Lietuvoje šiais metais pakankamai aktyviai vyko diskusijos dėl progresinių mokesčių įvedimo, Lietuvos padangėje vadinamų – pavydo mokesčiais. Šios savaitės The Economist leidinio „Economic Focus“ skiltyje yra labai įdomus straipsnis apie tai kaip skirtingos šalys taiko mokestinę politiką ir nuo ko tai priklauso. Pabandysiu trumpai atpasakoti, nes negaliu nepasidalinti ir dar kartą paneigti „pavydo“ mokesčio teoriją.

Pirmiausia, Lietuvoje paplito „pavydo“ mokesčių teorija, kadangi neva neturtingieji nori „atimti“ iš turtingųjų. Oficialūs tyrimai rodo visai ką kitą. Keletas atliktų tyrimų priėjo išvados, kad šalių mokestinės sistemos gali priklausyti nuo šalies etninės sudėties. Pvz. jeigu šalyje yra nedaug emigrantų, šalies gyventojai yra vienos rasės, tai šalyje bus lengviau įvesti vieną ar kitą mokestinę sistemą ir šalies gyventojai sutartinai prisitaikys. Tokiose šalyse kaip JAV, kurios visumą sudaro emigrantai – tokią vienokią ar kitokią mokestinę sistemą įvesti sunkiau, kadangi, kaip tyrėjai teigia, daugelis emigrantų mokestinės sistemos sampratą atsineša iš savo pirminės šalies.  Vėlgi, jau istoriškai susiklostė taip, kad Europos šalys mėgsta perskirstyti daugiau pinigų, o ir socialinės sistemos būna dosnesnės nei JAV, bet dabar ne apie tai.

Pirmas, labai įdomus pastebėjimas yra tas, kad toje pačioje Jav paklausus žmonių, kurie yra viena pakopa socialinėje piramdėje aukščiau nei pats neturtingiausias sluoksnis, dėl turtingųjų apmokestinimo aukštesniais mokesčiais, tam nepritarė. Kodėl? Todėl, kad tie patys žmonės visdar tikisi kažkada pakilti iki turtingųjų sluoksnio ir todėl nenorėtų patys ateityje mokėti aukštesnių mokesčių. Pats įdomiausias tyrimas buvo atliktas viename JAV universitetų, kuris taip pat yra patvirtintas ir nepriklausomomis apklausomis. Bandymo logika paprasta – kiekvienam studentui, esančiam auditorijoje, buvo duota tam tikra pinigų suma, o skirtumas tarp skirtingu sumų – vienas doleris, taip siekta padaryti vadinamąją socialinę piramidę. Vėliau, kai studentai žinojo, kas kiek turi pinigų, jiems buvo duota dar po papildomus dolerius tam, kad jie galėtų šiuos pinigus duoti/paaukoti vienam iš socialinių sluoksnių – aukštesniam ar žemesniam nei jie patys. Rezultatas – rezultatas labai įdomus – studentai, kurie buvo viena pakopa aukščiau nei mažiausiai pinigų turintys, papildomus du dolerius aukojo aukštesniame sluoksnyje esantiems. Įdomu? Labai! Tyrėjai priėjo išvados, kad žmonėms svarbu nebūti pačiame žemiausiame socialiniame sluoksnyje. Kodėl? Todėl, kad žmonės jaučia ramybę ir kažkokį pasitenkinimą, kai dar yra žmonių gyvenančių žemesniame sluoksnyje nei jie 🙂

Įdomu sužinoti jūsų nuomone – ar tokia pat tyrimo išvada tinka ir Lietuvai? Visdar manote, kad progresiniai mokesčiai = pavydo?

P.S. o tiems analitikams su Robinhudiškais lozungais siūlyčiau pasiieškoti kažko įtikinamesnio…

#ekonomika #Lietuvos ekonomika #Mokesčiai #Pavydo mokesčiai #Progresiniai mokesčiai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • Kiek nustebau perskaitęs tokio eksperimento rezultatus, tačiau pabandęs įsigilinti ir lyginti su savo patirtimi ir jausena, kada turiu ir neturiu pinigų, tai viskas labai panašu.
    Aš tikrai gerai jaučiuosi, kada turiu pinigų, esu tikras dėl savo piniginės dydžio ir, kad nereikės galvoti kaip rytoj prasimanyti pinigų.
    Dėl to, kad kažkas turi mažiau, na, čia jau kiek sudėtingiau. Aš labiau esu linkęs analizuoti kodėl taip yra ir su pagalba taip pat, ar lengvas pinigų gavimas nesumažins jo noro siekti, kad pats galėtų užsidirbti daugiau.
    Čia dar galėtų veikti kitas dalykas: duoti tam, kas turi daugiau su tikimybe, kad ateityje iš jo irgi gausi.
    Sunkoka dažnai būna lyginti įvairius socialinius tyrimus skirtingose Europos valstybėse, ką jau bekalbėti apie JAV. Tiesiog per daug skirtingi žmonės, per daug kitoks požiūris į viską. Nuo kaimyno iki verslininko.