Kaip greitai randame paiškinimus…

Tomas S.

Šiame įraše papasakosiu apie savo patirtį keliaujant: ne, nepasakosiu apie savo įspūdžius, papasakosiu apie tai, kaip atrodo kasdienėse situacijose randame paaiškinimus dalykams, ir esame tikri savo tiesa, nors problema yra daug sudėtingesnė nei iš pradžių atrodo.

Taigi, praeitą savaitę išvykus svetur (Gyvenu ir dirbu UK) nebuvome išsikeitę pakankamai vietinės valiutos, todėl kas kelias dienas reikėjo keistis valiutą. Aišku, jog ieškant, kur išsikeisti valiutą, akys pradeda kryptį ir stebėti valiutos kursą, net kai tų pinigėlių keistis nereikia. Taip atsitiko ir man: praktiškai kiekvieną dieną užmesdavau akį į tai, koks šiandienos svaro ir kitos valiutos kursas.

Pamatęs, jog svaro vertė kitos valiutos atžvilgiu kyla, iškart, automatiškai radau paaiškinimą: turbūt sezonas šalyje baigiasi, todėl įplaukiančios valiutos pasiūla mažėja, todėl svaro vertė kiekvieną dieną po truputį augą. Ekonomiškai loginis paaiškinimas kilo iškart, nevalingai, net pats juo didžiavausi – galva neblogai dirba ir per atostogas!

Praėjus keletui dienų, svaro vertė vis didėjo ir vieną dieną ji šoktelėjo daugiau nei prieš tai. Kompiuterio per atostogas nenaudoju, bet teko išgirsti, jog Škotijos referendumas dėl atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos įvyko, ir Škotija nusprendė likti Didžiosios Britanijos sudėtyje. Taigi, dar vienas geras paaiškinimas, kodėl svaro kursas kilo kitos valiutos atžvilgiu.

Taigi, mano ekonomisto galvoje, ir vėl kirbėjo klausimas: kodėl kilo svaro kursas? (Aš žinau, keista, bet tokie jau tie žmonės su ekonomistų smegenimis).

Supratau, jog ir vėl pakliuvau į savo smegenų sistemos pirmos dalies pinkles. Nobelio Premijos laureatas Daniel Kahneman savo knygoje „Thinking fast and slow“ (Apie ją rašiau čia) kalba apie tai, jog žmonės turi dvi sistemas savo smegenyse: Sistemą I ir sistemą II. Pirmoji sistema dažniausiai sugeba labai greitai surasti atsakymus į jums rūpimas klausimas, ypatingai į tokius kaip: „tai atsitiko, nes…“, „taip yra, todėl“ ir t.t. Ši sistema randa atsakymus intuityviai. Sistema II tuo tarpu, yra sistema arba smegenų dalis, kuri jums padeda galvoti ir spręsti sudėtingas problemas: tarkime, jeigu jūs norite įšspręsti sudėtingą matematinę ar ekonominę užduotį ir t.t.

Taigi, mano atveju, mano smegenų sistema I labai greitai rado atsakymą į man įdomią problemą. Aš negaliu būti tikras ar mano paiškinimas yra teisingas ar ne. Be to, aš negaliu būti tikras ar ir kitas paaiškinimas yra teisingas. Turbūt tiesos yra abiejuose paaiškinimuose, bet mes negalime būti, jog nėra ir kitų paaiškinimų.

Gerai, kai tu supranti, jog tavo paaiškinimai turbūt nėra teisingi, o ir tų paaiškinimų gali būti aibė. Prisiminiau, jog, kai skaitydavau tokius leidinius kaip „The Economist“ ar „Financial Times“ ten visada būdavo pakankamai įdomių tvitinimų, jog viena ar kita atsitiko dėl vieno ar kito dalyko. Be to, dar įdomiau būna skaityti didžiųjų pasaulio finansinių portalų dienos rinkos suvestines: „aukso kaina krito, todėl, jog …..“, „akcijų indeksai augo, nes investuotojų lūkesčiai sustiprėjo“.

Pabandykite paskaityti šias suvestines kiekvieną dieną ir pamatysite, jog juose praktiškai viskas yra paaiškinta. Įdomu, kokia smegenų sistema pasiremdami žurnalistai žino, jog indeksų vertės keitėsi dėl vieno ar kito dalyko?

Pabaigai, šio įrašo moralass paprastas – nesiremkite savo sistemos I duotaisiais atsakymais. Remkites sistema II. Net ir remimasis giliu mąstymu, jums negarantuoja rasti teisingą atsakymą. Kai kažkas jums teigia, jog viena ar kita įvyko dėl šio ir ano, visada prisiminkite, jog šis žmogus gali remtis sistema I, o ir paaiškinimai į problemas, į kurias jus lengvai nerandate atsakymo and kelio nesimeto.

#mąstymas #problemos #svaras #Valiutos kursas

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai