Kaip investuoti i bankrutuojančias kompanijas?

Tomas S.

Pokalbis su George Schultze, kuris yra Schultze Asset Management investicinės kompanijos vadovas. Prisipažinsiu, kad apie šį investuotoją ir investicinį fondą išgirdau pirmą kartą, tačiau patiko kaip aiškiai yra išdėstyta ši specifinio investavimo rūšis.

Vienas iš svarbiausių dalykų, norint investuoti į bankrutuojančias kompanijas, yra kompanijos kapitalo struktūros bei kreditorių (tiek akcininkų, tiek obligacijų tiekėjų) eiliškumo pretenduojant į kompanijos turtą, esant bankroto tikimybei, supratimas.

Kaip mini George Schultze, jo fondas identifikuoja kompanijas, kurios turi didelę tikimybę artimiausiu laiku susidurti su finansiniais sunkumais. Aišku, jog pirmiausia jo akį patraukia kompanijos turinčios daug skolų ir esančios ‘mirštančiose’ industrijose.

Man labai patiko paaiškinimas kaip fondai, investuojantys į bankrutuojančias kompanijas, į jas ištikrųjų investuoja arba tiksliau kaip iš tokių sandorių uždirba.

Pirmiausia, kiekviena kompanija turi savo būdus kaip identifikuoti tikimybę, jog tam tikra kompanija artimiausiu laiku bankrutuos (Turiu mokslinį darbą, kuris pateikia skaičiavimo metodika, kuri padeda identifikuoti tokias kompanijas. Darbo dar neskaičiau, bet perskaitęs pasidalinsiu mintimis). Nusprendę, jog viena ar kita kompanija gali bankrutuoti, investuotojai skolinasi tos kompanijos akcijas rinkoje ir jas parduoda, tai yra ‘shortina’. Jie stengiasi uždirbti iš to, jog kompanijos akcijų kaina nukris jiems tas akcijas parduodant, ir jie galės akcijas įsigyti pigesne kaina nei skolinosi, ir iš šio skirtumo uždirbti (nežinau ar šį procesą galima vadinti investavimu, tai turbūt daugiau pinigų uždirbimas, o pats procesas yra būtinas finansų rinkoms). Taigi, akcijų kainai krentant, investuotojai stengiasi įsigyti šios kompanijos skolos vertybinių popierių (įvairių obligacijų). Kodėl? Todėl, jog kompanijai bankrutavus, kompanijos akcininkai turės bevertes akcijas ir jų įtaka sumažės. Tuo labiau, jog kompanijai bankrutuojant į kompanijos turtą pirmiausia pretenduoja obligacijų tūrėtojai. Taigi matome, jog tas pats investicinis fondas uždirba iš vienos kompanijos nelaimės dviejais skirtingais būdais.

Kompaniją paskelbus bankrutavusia, jos skolos yra reorganizuojamos, obligacijų tūrėtojai gali tarpusavyje bei su esamais akcininkais susitarti ką daryti su kompanija. Gali būti, jog kompanija bus likviduota ir likęs turtas išparduotas, o obligacijų tūrėtojai kompensuoti. Gali būti, jog kompanija skolos bus nurašytos ir obligacijų tūrėtojai taps kompanijos akcininkais. Taigi, tas pats investicinis fondas gali pradėti uždirbti iš kompanijos trčiu būdu – investuodamas į kompanijos akcijas ir tikėdamasis, jog kompanijos akcijų kainą ateityje pakils.

Vėlgi, šis investavimo būdas/strategija yra paremtas ‘value’ arba fundamentale analizė. Jeigu pasidomėsite, tai yra ne vienas fonas, Oaktree Capital su Howard Marks kaip pavyzdys, kuris sėkmingai investuoja pasiremdamas šia filosofija.

Taip fondai turi kapitalo tam, jog galėtų investuoti į informaciją bei analizę. Kitas klausimas, ar šis investavimo būdas yra prieinamas paprastam investuotojui?

Įdomu būtų sužinoti, ar kas nors investuoja pasiremdamas šia filosofija? Aš manyčiau, jog gerai pagalvojus galima surasti būdą kaip ‘pigiai’ replikuoti šią strategija paprastam investuotojui. Aišku, reikėtų labai pasiraitoti rankoves (bent jau aš tai tokį būdą sugalvojau, nors netestavau).

Gero žiūrėjimo!

#Bankrotas #fundamentalioji analize #investiciniai fondai #kompanija #value investing

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai