Kaip motyvuoti politikus?

Tomas S.

Vakar, einant miegoti, kilo idėja (jos man taip dažnai kyla) apie politikų darbo užmokesčio politiką ir motyvavimą. Keista teko ir tenka skaityti labai daug įvairių mokslinių darbų, knygų, etc., bet neteko nieko girdėti apie politikų darbo užmokesčio politiką.

Ne paslaptis, kad darbdaviai mąsto kaip motyvuoti darbuotoją, kaip sukurti tokią apmokėjimo sistemą, jog darbuotojas būtų ne tik motyvuotas ateiti į darbą, bet ir atlikti tą darbą sąžiningai, būtų kupinas idėjų ir t.t. – motyvuotas. Vėlgi pasaulis, kiek man žinoma, nieko labai naujo nesugalvojo. Prieita prie nuomonės, kad turbūt geriausia apmokėjimo sistema – bazinė alga – tokia, kuri leistų darbuotojui pragyventi, bet nekeltų žmogui didelio pasitenkinimo ir dalis algos mokama kaip priedas (bonusas), kuris priklauso nuo darbuotojo pasiekimų. Tada teoriškai žmogus turėtų būti motyvuotas dirbti kompanijai, aišku, jeigu žmogus yra motyvuotas pinigine prasme, kas daugeliu atvejų yra tiesa. Iš idėjos dažnai visą gyvenimą nedirbsi :).

„Lump sum“ arba darbo užmokestis, kai darbuotojas gauna tik bazinę algą. Turbūt pati neefektyviausia apmokėjimo priemonė. Kodėl? Todėl, kad dažnai kaip bepasirodytų žmogus – jo alga tokia pat. Žmogus nėra suinteresuotas šokti „aukščiau bambos“, kadangi jam už tai nebus sumokėta. Alga, kuri priklauso tik nuo žmogaus mėnesinio pasirodymo, vėlgi būtų ideali, jeigu ne faktas, kad kartais būna tikrai nesėkmingi periodai ir žmogus pasirodęs nesėkmingai, nieko neuždirbs, kas jį gali paveikti tiek psichologiškai, tiek finansiškai ir turėti įvairiausių pasekmių.

Kaip mokama politikams Lietuvoje? „Lump sum“ alga, tai yra bazinė. Motyvuoja? Ne. Ką daryti? Aš nesu susipažinęs su kitų šalių politikų apmokėjimų sistemom, gal bus proga kur paskaityti, bet nesu girdėjęs, kad alga priklausytų nuo žmogaus pasirodymo :). Yra labai geras angliškas pasakymas apie paslaugų/prekių pirkimą: “ You get what you pay for“ – tu gauni tiek, kiek už tai moki. Šiuo atveju šalis samdo politikus tam, jog jie atliktų darbą – priiminėtų įstatymus ir t.t. Mūsų atveju, politikai atlieka nelabai kokį darbą (mano manymu) ir iš jų pataisų/įstatymų pasiūlymų galima spręsti, kad dalis gauna atlygi nuo pasirodymo 🙂 Aišku, jis nėra valstybinis. Ar aš siūlau pakelti politikams algas? Ar kvailys tampa protingu, jeigu jam už tam tikrą darbą daugiau moka? Tikrai ne, šiuo atveju galioja tas pats. Tai ką daryti? Dabar į galvą ateina keletas galimų variantų, vieni susije su darbo užmokesčiu, kiti – su motyvacija.

Pradėkim nuo darbo užmokesčio. Prieš pradedant, pasakysiu, kad niekada nėra idealios sistemos, ji gali egzistuoti tik matematikoje, ant popieriaus yra labai daug „gražių“ modelių ir sistemų, bet tai dažniausiai ir būna tik modeliai. Yra keletas apmokėjimo variantų, kurie turėtų poveikį politikų atrankai, bet tai nereiškia, kad vienas ar kitas variantas turės „gerą“ poveikį bendrai sistemai, kadangi kiekvienas tą „gerą“ suprantame skirtingai. Pirmiausia, lyg ir būtų noras padaryti apmokėjimo sistemą tokią, kaip, kad mano minėtoji „geriausia“ arba apmokėjimo sistema su bazine alga ir priedais. Bet kaip paskaičiuoti tuos priedus? Kiek žmogus posėdžių atlankė ar kiek įstatymų pataisų pasiūlė, kiek kartų prabalsavo? Tai būtų kiekybinė išraiška, o mums reikia kokybės. Kaip mano dėstytojas sako: „Nebūtina skaityti ir išmokti visko. Jeigu jūs praleisite mokydamiesi keletą kartų daugiau laiko negu jūsų kolega, tai dar nereiškia, kad gausite geresnį balą. Svarbu suprasti“ Tai vėlgi – mokymosi kokybė. Pasiūlymą – didinti bazines algas jau atmečiau kaip nelogišką. Ką daryti? Paprasčiausiai atsisakyti algų arba jas sumažinti iki tokio lygio, kad politikais būti nebeapsimokėtų. Vėlgi, politikais teoriškai taptų tik tie žmonės, kurie ištikrųjų nori tapti ir būti politikais, praktiškai politikais taptų – turtingi, jie turi galimybę išgyventi be algos. Žinant, kad ir dabar dalis algos tubūt ateina iš to pačio „šešėlio“ algų sumažinimas – nėra labai priimtina alternatyva. Kažko įdomesnio dabar nesugalvoju, jeigu kažkas kokią geresnę mintį turit – rašykit 🙂

Matau didelę galimybę pakeisti politikų motyvaciją, todėl toliau analizuosim, kaip mes tuos politikus galėtume motyvuoti arba priversti būti motyvuotiems. Pirmiausia, visos tos partinės sistemos, kai kadidatai automatiškai patenka į parlamentą, savivaldybes ir t.t. pagal sąrašo numerį – visiškas briedas. Tokia sistema sena ir įdinga. Man kartais tai primena laikus, kai krikščionys kariaudavo su raganom, neva jos kitokios, apkerėtos. Pasaulis peržengė tą etapą, todėl, partinė idealogija, demagija ir visa kita -ogija – veikia tik ant popieriaus, realiai kiekvienas politikas eina ten, kur jis laukiamas ir, kur galima patekti į valdžia ir tos -ogijos keičiasi su kiekvienais rinkimais, todėl kažkokių partijų ir jų skirtumų aš nematau – yra grupuotės arba didelė politikų grupuotė in general, kuri kovoja už tam tikrus interesus. Mūsų, rinkėjų tikslas į šitą balaganą įnešti dar daugiau sumaišties, tam, kad dalis atsisijotų. Sistema turi būti paprasta – kiekvienas politikas renkamas atskirai, jokių partinių sąrašų, tada manyčiau kontingentas seime ir savyvaldybėse pakankamai stipriai pasikeistų, kadangi kievienas politkas būtų atsakingas saviems rinkėjams, kurie jį rinko. Nepildai pažadų – ilsėkis. Dabar politikai užsidengia kitų partiniais neva jie nieko negalėjo pakeisti, su šia sistema kiekvienas turėtų būti atsakingas.

Aš nesuprantu, kodėl Lietuvoje nėra barjerų tam, kad tapti politkais. Tarkim, valytoja Lietuvoje turi turėti aukštąjį išsilavinimą, mokėti kelias kalbas ir dar n visokių kvalifikacijų, o politikams berods privalomas kažkoks amžiaus cenzas ir teistumo nebuvimas. Reikalavimai, kaip ir darbo užmokestis bei svarba skiriasi, bet kaip matome iš valytojos reilalaujame daugiau nei iš politkų – keista. Šiuo atveju toks paprastas pasiūlymas – politikais gali tapti tik vakarietišką išsilavinimą įgyję žmonės? (Tikrai politikų tapti nenoriu, taip, kad nematau jokio interesų konflikto :)) Čia tik šiaip pavyzdys, kiek žmonių neturėtų galimybės tapti politikais? Galima tarkim įvesti tokį pataisymą, kad tik žmonės su Lietuvišku moksliniu daktaru gali taip pat kandidatuoti, Vokietijoje kiek teko girdėti labai daug politikų turi mokslo daktaro laipsnus, jų premjere beje taip pat, o krašto apsaugos ministras atsistatydino, kadangi jo daktaro darbas – plagijuotas. Vėlgi čia tik pasiūlymas, galima tų pasilūlymų sugalvoti n. Tarkim, prieš tampant politiku privaloma mokėti anglų kalba – reikalingas tam tikros tarptautinės kategorijos egzaminas. Prieš tampant politikų reikia du ar tris metus eiti tam tikrus „politinių mokslų“ kursus už kuriuos susimoki pats. Vėlgi daugelis žaidžia ta korta, kad neva neturtingieji nesugebės susimokėti, o kiek tokių neturtingųjų matote dabar, kai tokių kursų net nėra? Politikais tapti Lietuvoje gali betkas, gal ir gerai, tačiau motyvacijos dirbti žmonėms, o ne sau ir savo draugams nėra. Čia tik šiaip keletas mano pamąstymų, gal kažkas sugalvos kažką įdomiau – parašykit. Esmė, kad bet kurioje rinkoje, galima sukurti barjerus ir pasistengti atrinkti tokius kandidatus, kokių Lietuvai reikia. Tarkim, privaloma karinė tarnyba bent 2 metai. Vėlgi sugalvojau 🙂 Kai žmonėms kainuos tapti politikais ir tai ne tik piniginė kaina, bet laiko ir pastangų kaina, tai daugelis tų, kurie gyvenime tų pastangų nėra idėja, neis į darbą, kur tų pastangų reikės. Juokinga, jeigu nebūtų graudu, kai politiku Lietuvoje tapti lengviau nei valytoja…

#darbo užmokesčio politika #Motyvuoti politikus #politikų darbo užmokestis

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Puikus komentaras. Daugelyje vietu tikrai galima sutikti. O ka manytum apie ydingos dabartines sistemos panaikinima, kai i Seima ir savivaldybes isrenkami kandidatai pagal partini sarasa?

    • Partinis sąrašas man iš esmės priimtinas. Bet tik seimo atveju. Kodėl? Atsakymas čia paprastoje aritmetikoje… Nes neturiu nė vieno pvz. kur pavienis politikas, neprisišliejęs prie kokio nors būrio, būtų sugebėjęs ką nors pasiekti. Be to, ankstesniame komentare paminėti DU apskaičiavimo niuansai irgi lyg ir prašosi „partinės linijos“.
      Kita vertus, man kaip rinkėjui, lengviau balsuoti už partiją(nors juk realiai balsuoju už tam tikrą žmogų), bet balsuodamas suvokiu, kad ta partija, kur žmogus yra – teoriškai jį gali pakeisti. Žinoma, tie atvejai, kai kabu sąraše ir po to išrinkus neinu – tai tiesiog apgaudinėjimas…
      Savivaldybiu atveju – geriau jau personalijos. Nes čia mano manymu negalioja partiniai dalykai ir pan. Čia tariamasi dėl intereso(tu man, aš tau..)
      Žinoma, čia tik idealistinis požiūris.. 🙂

      Beje, klausimas dėl partinės sistemos iš esmės nekiltų, jei pas mus funkcionuotų aiškios partijos su „joms priklausančiomis kryptimis“… T.y. dabartiniai konservai nelabai jau dešinieji :), kaip dabartiniai socdemai – nelabai kairieji.. 🙂

  • Laba,

    Dėl politikų „kartelės“. Manau, kad IŠ KIEKVIENO protinga reikalauti:
    1) Kompiuterinio raštingumo pažymėjimo(na bent 4 ECDL lygiai);
    2) Lietuvių kalbos įskaitos; (mintis, kad sugebėtų reikšti mintis LT kalba 🙂 );
    3) Teisinio išprūsimo įskaitos; (mintis, kad nors kokį sopratį turėtų apie tai);
    4) Bent vienos papildomos kalbos privalomo mokėjimo(nebūtinai ES… Nes visgi kaimyunai ne vien ES, bet ir ta pati Rusija, Baltarusija ir pan.);
    Nepateikiant 4 punktelių, kandidatuoti negali ir taškas(čia analogija kaip prieš eiant į politiką privaloma deklaruoti turtus, pajamas ir privačius interesus…).

    Dėl apmokėjimo. Manau, alga turi susidaryti bent iš 2 dedamųjų: bazinė dalis – gauni bet kuriuo atveju – ir papildoma-priedų dalis. Apie antrąją šnekant už ką galimi tie priedai:
    A) Ne su darbu susiję priedai:
    1) Kadencijos metu pasiektas mokslinis laipsnis – nors ir ne geras gal buvo politikas, bet bent savo savišvieta užsiėmė. Tarkim, 1proc. nuo laipsnio gavimo datos iki pabaigos;
    2) Dar koks 3proc. už tai, kad išrinko >1 kartą. Apskaičiavimas kartai * 3 proc. Max kartai iki 5; Jei jau daugiau – tai 15proc.
    3) Padėjėjų sk. Max 3. Už kiekvieną padėjėją x proc.(su ribojimu, kad visas proc. keliauja tiesiai padėjėjui.
    4) Labai norisi čia pridėti tam tikrą priedą už tai kad Sostinėje turi gyvenamą vietą ir savo automobilį… 🙂 Bet manau nerealu 🙂

    A dalies priedai skatintų savęs tobulėjimą arba sugebėjimą pasinaudoti kitų darbu/patiklumu.

    B dalis. Veiklos rodikliai ir jų priedai:
    1) Kaip išeitinė kompensacija taikomas priedas paskutinei algai: pasiūlytų įstatymų(ne pakeitimų/papildymų), kurie priimti per kadenciją. Skaičius. Čia jau variavimo ribos(imamas vidurkis paskutinės kadencijos ir įvelkamas į užbrėžiamus tikslus). Problema, kad toks priedas skatins teikti visokius įstatyminius aktus, kurie gali būti mažareikšmiai ir pan.;
    2) Pasiūlytų poįstatyminių aktų, kurie „nusikapstė“ iki svarstymo seime. Pasiūsiūlymas*0,2proc. (čia pvz.); Argumentas čia toks, kad paprastai pasiūlymai turi būti aprobuojami kažkokių komitetų ir pan.;
    3) Susitikimų su rinkėjais skaičius(unikalių rinkėjų skaičius * x proc.) – visgi turėtų seimūnas žinoti kuo šalis/ jo apylinkė pulsuoja;
    4) Dalyvavimo seimo posedžiose skaičius – na visgi mokam už tai kad dalyvauja; 🙂 Vėl išvestinis rodiklis nuo praeių kadencijų rezultatų.
    5) Priklausimas komitetams ir pan.
    6) Komandiruotės į Užsienio valstybes (pagal galiojančius tarifus; taip pat kaip normaliems žmonėms su DU.. turint omenyje, kad tai bvisgi ofivcialųs vizitai, tai maž dėti dar kokį proc. nuo tarifo.. visgi pripažinkim, kad protokolas gali reikalauti tam tikrų nebūdingų išlaidų, kas įtakos nesutilpimą į tuos tarifus);
    7) Darbas su žiniasklaida nušviečiant seimo/partijos/asmeninę poziciją tam tikrais teisėkūros klausimais; Procentali išraiška priklausomai nuo praeitų kadencijų rezultatų;
    8) Darbar ant staigiųjų nesugalvoju… Bet manau dar galim kelis prigalvoti…

    B grupės priedai lyg ir tiesiogiai per daug neskatins kokybės, bet jais siekiama:
    aa) Seimūnus teikti psiūlymus ir poįstatyminius aktus(norint pateikti ir nusikapstyti iki svarsymo seime lyg ir reiktų teikti kokybiškus);
    bb) Neimituoti darbo su rinkėjais;
    cc) Nušviesti savo darbą žiniasklaidoje. Visgi sutikit, kad dabartinis pasitikėjimas seimu mažas, tad gal tai pagelbėtų.
    dd) Šalutinė siekemybė – panaikinti išeitines kompensacijas.. Liktų tik išmoka už nuveiktą faktinį darbą.
    Matomos problemos – kai pasiūlymus tiekia grupė perlamentarų.

    Tai tiek mano trigrašio…

    P.S. Nesipykit vaikai. Gyvenkit draugiškai… 🙂

  • Edgaras

    Ką tu nori, kad aš daryčiau? Paskaičiau straipsnį, pasakiau kam pritariu, pasakiau kam nepritariu ir kodėl, ką tu tame blogo matai? Kaip tu nori tą dialogą vest? Jei pasakiau, kad tavo pasiūlymai nelabai logiški ir pasakiau kodėl, tai čia jau skaitosi nebe konstruktyvi kritika, nebepateisinama, iš to dialogo negalima vest? Labai tu jautriai į kritiką reaguoji ir šiaip matai, tai ką nori matyt. Man patinka skaityt ką rašai, patinka kaip mąstai ir visa kita, bet jei tu manai, kad niekada nebus tokių, kurie nepritars ir nepasakys, kad esi kvailys, tai apsirinki. Ne visi tokie kaip vakarų profesoriai, ne visi tokio pat mentaliteto. Jei tau atrodo, kad tie mano komentarai blogi, asmeniški ar dar velniai žino kokie jie tau atrodo – tai tu visuomet gali juos ignoruot ar galų gale mane užblokuot. Ar šiaip pasakyt, kad nekomentuočiau, tai tuomet stengsiuos nebekišt savo trigrašio į komentarus.

    O kas liečia Briuselį, tai ne esmė kaip ir su kuo ten yra, esmė kaip galėtų būt Lietuvoj su politikais. 🙂

  • admin

    Aš nieko nepriimu asmeniškai, nes čia tik blogas, aš tik matau mūsų internautų rašymo kultūrą ir požiūrį į įdėjas, kurias pasiūlo kitas žmogus. Bet kuris iš mūsų galim atsisėsti ir pradėti nuo bet kurio straipsnio rašyti kritiką. Tarkim universitetuose dirba profesoriai su kuriais tenka bendrauti. Dabar tu galvoji, kad atėjęs magistro ar bakalauro studentas nepasako kažkokių liapsusų ir tas profesorius galėtų mirti iš juoko? Patikėk ir taip daroma Lietuvoje. O aš tau paaiškinsiu kaip daroma vakaruose. Žmogaus yra paklausiama keletą kartų ir aiškinama tol, kol tas žmogus supranta ko klausia arba profesorius supranta ko ištikrųjų žmogus klausia. Tada yra „statomas“ konstruktyvus dialogas su patarimais ir t.t., niekas nieko nekritikuoja tam, kad kritikuoti. Šiuo atveju iš tavęs norėtųsi dialogo, o ne kritikos. Labai norėdamas galėčiau ir aš atisėsti ir prie kas antro tavo žodžio prisikabinti ir kritikuoti, bet šio blogo idėja ne tokia. Šio blogo idėja atverti žmonėms akis, kaip ir kas vyksta, kaip galima viena ar kita situaciją modeliuoti. Nekuriu jo tam, kad pasirodyti, jog aš kažką žinau, noriu pasidalinti ir norėtųsi, kad atsirastų žmonių, kurie irgi dalintųsi ir prisidėtų. Dabar kritikuoti, tam, kad kritikuoti??? Jo tu pasakei apie Briuselį – puiku, bet vėlgi ten turbūt ne politikus taip atrinkinėja, o personalą, kuris dirba ES, politikai vis dėlto ateina tokie, kokius juos išrenka Lietuvos žmonės (gal aš kažką praleidau šiuo klausimu). Pačio blogo esmė intelektualinis stimulas, kai susirenka bendraminčiai žmonės ir kartu galima kažką įdomaus sugalvoti, pasidalinti idėjomis, literatūra, paprasčiausiai padiskutuoti. Matau, nelabai supranti. Niekas komentarų ar kitokios nuomonės šitame bloge nedraus, bet paprasčiausiai į nekonstruktyvius komentarus nebus reaguojama ir tiek. Gali skaityti ar neskaityti čia tavo laisvas pasirinkimas, bet patį dialogo „statymą“ reikia daryti kitaip, sukritikuojant ir pasiūlant alternatyvas, o ne pasakymais man juokinga ir t.t. Man žinok taip pat daug kas juokinga…

  • Edgaras

    Priėmiau už gryną pinigą? Man nesvarbu kada tu sugalvojai, parašei pasiūlymą aš matau, kad jis blogas, tai ir pasakiau, kad blogas ir kodėl. Ar čia daugmaž niekas nieko negali kritikuot jei neturi patys ką pasiūlyt? C’mon, čia jau visiškai absurdiška…

    Aš sakiau dėl Briuselio, kaip ten sistema padaryta, man ji atrodo reasonable, tai čia mano pasiūlymas. Jei daryt barierus, tai biški liberaliau. Kokius konkrečiai? Nežinau, bet nereikia būt ekspertu, kad suprastum, jog tokie dalykai per prieš einant miegot nesusigalvoja. Galiu visokių absurdų pasiūlyt, kurie šauna į galvą, tuomet jau atitiksiu reikalavimus ir galėsiu kritikuot kitus nevykusius pasiūlymus? 🙂

    Taip, sutinku su tavim, kad dabar barjerų tapt politiku kaip ir nėra ir, kad čia yra problema, bet nesutinku su tavo pasiūlytais sprendimais. Jei sakai, kad kątik sugalvojai, tai ir nereikia priimt asmeniškai, kai kažkas pakritikuoja.

  • admin

    O poziuris idealistinis, nes yra ne vienas pavyzdys. Kai kazko nori dirbi tris ir keturis kartus daugiau. Jeigu nori ir nieko nedarai, nesigauna – reiskia mazai norejai. Mes dazniausiai norim viska su viena koja ir ranka padaryt – taip nebuna 😉

  • admin

    Reikalavimai ir ju grieztumas priklauso nuo visuomenes. Jeigu leidziam bet kam eiti i politika, turim bet koki rezultata. Dabar cia tik buvo pavyzdys, kuri tu imi uz gryna piniga, velgi. As sakiau pasiulyti alternatyvas, o tu man rasai tas ir tas blogai, nors as jau ir taip rasiau, kad katik sugalvojau ir cia vieni is galimu vairantu. Pakritikuot mes visi galim, o kazka pasiulyt…

  • Edgaras

    „Geras zmogus, kad ir kokie sunkumai pasieks tai, ko jis nori.“ – idialistinis požiūris… 🙂 Niekam nesvarbu kas kabina tave ar mane, aš tiesiog sakau, kad per griežti(too strict) reikalavimai gali sąlygot netinkamą rezultatą. Čia elementarų neigiamą ribinį naudingumą turiu omeny, nieko daugiau, nereikia taip įsikast to vieno sakinio. 🙂

    Gali uždėt privalomą karinę tarnybą dviem metams prieš tampant politiku, o jei žmogui 78, jis turi daug patirties politikoj ar, tarkim, šiaip yra puikus ekonomistas ar politikas, kas tuomet? Ar tu tokio amžiaus žmogui siūlysi kursus praeit, kalbas mokytis?

    Aš nesakau, kad tavo problemos iškėlimas ir požiūris į ją yra blogas, anaiptol. Tiesiog matau trūkumus tavo pasiūlyme ir jos parašiau – nieko asmeniško. 😉

    Be to, net jei tu uždėsi super-turbo reikalavimus ir žmogus juos praeis ir taps politiku, tai toli gražu nereikš, kad jis „geras“. Galbūt jis turi savų interesų ir jam nusišikt ant šalies problemų.

  • admin

    Tu sakai nelogiska, kai as jau parasiau, kad svarbu barjerai, o kiekviena visuomene nuspres kokie tie barjerai turi buti. Velgi, na nekabina manes argumentai tokie kaip, kad geri politikai bus atsijoti. Geras zmogus, kad ir kokie sunkumai pasieks tai, ko jis nori. Jeigu nepasieke – reiskia jis gal ir ne toks geras. Kada zmones pripranta siekti patys, o ne prasyti pagalbos arba valstybes, kad padetu, tada zmogus tampa geru, neatvirksciai. Geras zmogus ir nori ir gali daugiau, todel kazkokie zmones, kurie ir turtingi ir geri nepabijos kliuciu ir padarys tai, kas yra reikalaujama, kaip ir tie, kurie neturtingi. Baikim tuos standartu mazinimus. Su standartu mazininmais ateina ir vienas dalykas i viena vieta. Jau turim mokslo reforma ir bakalaurus su magistrais be darbu. Galiu plestis n, bet faktas, kad reikalavimai valytojai yra aukstesni nei politikui ir apie tai reiketu susimastyti, o ne velgi sedeti vietoj ir nieko nemastyti, nes kazkokia dalis „geru“ atkris. As pasiulau modeli, mastymo buda kaip i problema galima paziureti.

  • Edgaras

    Mačiau esi perskaitęs „Fault lines“, ten knygos pradžioj truputį kalbama apie viešojo sektoriaus darbo kokybę, motyvaciją ir pan. Autorius, kaip ir tu, irgi sako, kad tų darbuotojų darbo kokybę išmatot sunku, o algą nustatyt pagal kiekybę – kvaila.

    Tie barjerai, kuriuos tu nori įkišt į tapimo politikierium procesą nelabai logiški. 🙂 Na tarkim anglų kalbos mokėjimas. Jei žmogus yra visapusiškai geras(padarykim prielaidą, kad žiūrint objektyviai), bet nemoka anglų kalbos, kas tuomet? Paskui 2-3 metai kažkokių neaiškių kursų? O kam jie, negi politikuot galima išmokt be praktikos? 🙂 Aš puikiai tave suprantu ir į kurią pusę tu lenki, bet turėk omeny, kad per griežti barjerai gali „atsijuot“ ne tik blogus, bet tuo pačiu ir potencialiai gerus politikus. 🙂

    Aš per daug į tą politinę partijų sistemą nesu įsigilinęs ir nežinau kokie minusai dėl to būtų, bet pats esu nusistatęs prieš tą partijinę sistemą ir pilnai tau pritariu dėl partijų atsisakymo ar bent jau kažkokių tai korekcijų toj srity.

    O kas liečia pasiūlymus į temą, tai yra tekę būt Briusely, ES būstinėj(ar kas ten per pastatas, bet nesvarbu) ir ten visiems, ne tik politikams, o ir administracijos darbuotojams yra tam tikri reikalavimai. Pvz. vienas iš jų – mokėt bent 2 ar 3 ES šalių kalbas. Tie reikalavimai šiuo atveju nėra svarbūs, esmė, kad pati sistema puikiai padaryta. T.y. tu tas kalbas gali mokėt ir kitus reikalavimus atitikt prieš atvykstant dirbt ARBA tave priima į darbą ir tu pasižadi per tam tikrą periodą tuos reikalavimus atitikt. Manau nelabai ydinga sistema. Pvz. užimant tokias ir tokias pareigas, pasižadama atitikt tokius ir tokius reikalavimus, per tiek ir tiek laiko. 🙂