Kaip motyvuoti politikus?

Tomas S.

Vakar, einant miegoti, kilo idėja (jos man taip dažnai kyla) apie politikų darbo užmokesčio politiką ir motyvavimą. Keista teko ir tenka skaityti labai daug įvairių mokslinių darbų, knygų, etc., bet neteko nieko girdėti apie politikų darbo užmokesčio politiką.

Ne paslaptis, kad darbdaviai mąsto kaip motyvuoti darbuotoją, kaip sukurti tokią apmokėjimo sistemą, jog darbuotojas būtų ne tik motyvuotas ateiti į darbą, bet ir atlikti tą darbą sąžiningai, būtų kupinas idėjų ir t.t. – motyvuotas. Vėlgi pasaulis, kiek man žinoma, nieko labai naujo nesugalvojo. Prieita prie nuomonės, kad turbūt geriausia apmokėjimo sistema – bazinė alga – tokia, kuri leistų darbuotojui pragyventi, bet nekeltų žmogui didelio pasitenkinimo ir dalis algos mokama kaip priedas (bonusas), kuris priklauso nuo darbuotojo pasiekimų. Tada teoriškai žmogus turėtų būti motyvuotas dirbti kompanijai, aišku, jeigu žmogus yra motyvuotas pinigine prasme, kas daugeliu atvejų yra tiesa. Iš idėjos dažnai visą gyvenimą nedirbsi :).

„Lump sum“ arba darbo užmokestis, kai darbuotojas gauna tik bazinę algą. Turbūt pati neefektyviausia apmokėjimo priemonė. Kodėl? Todėl, kad dažnai kaip bepasirodytų žmogus – jo alga tokia pat. Žmogus nėra suinteresuotas šokti „aukščiau bambos“, kadangi jam už tai nebus sumokėta. Alga, kuri priklauso tik nuo žmogaus mėnesinio pasirodymo, vėlgi būtų ideali, jeigu ne faktas, kad kartais būna tikrai nesėkmingi periodai ir žmogus pasirodęs nesėkmingai, nieko neuždirbs, kas jį gali paveikti tiek psichologiškai, tiek finansiškai ir turėti įvairiausių pasekmių.

Kaip mokama politikams Lietuvoje? „Lump sum“ alga, tai yra bazinė. Motyvuoja? Ne. Ką daryti? Aš nesu susipažinęs su kitų šalių politikų apmokėjimų sistemom, gal bus proga kur paskaityti, bet nesu girdėjęs, kad alga priklausytų nuo žmogaus pasirodymo :). Yra labai geras angliškas pasakymas apie paslaugų/prekių pirkimą: “ You get what you pay for“ – tu gauni tiek, kiek už tai moki. Šiuo atveju šalis samdo politikus tam, jog jie atliktų darbą – priiminėtų įstatymus ir t.t. Mūsų atveju, politikai atlieka nelabai kokį darbą (mano manymu) ir iš jų pataisų/įstatymų pasiūlymų galima spręsti, kad dalis gauna atlygi nuo pasirodymo 🙂 Aišku, jis nėra valstybinis. Ar aš siūlau pakelti politikams algas? Ar kvailys tampa protingu, jeigu jam už tam tikrą darbą daugiau moka? Tikrai ne, šiuo atveju galioja tas pats. Tai ką daryti? Dabar į galvą ateina keletas galimų variantų, vieni susije su darbo užmokesčiu, kiti – su motyvacija.

Pradėkim nuo darbo užmokesčio. Prieš pradedant, pasakysiu, kad niekada nėra idealios sistemos, ji gali egzistuoti tik matematikoje, ant popieriaus yra labai daug „gražių“ modelių ir sistemų, bet tai dažniausiai ir būna tik modeliai. Yra keletas apmokėjimo variantų, kurie turėtų poveikį politikų atrankai, bet tai nereiškia, kad vienas ar kitas variantas turės „gerą“ poveikį bendrai sistemai, kadangi kiekvienas tą „gerą“ suprantame skirtingai. Pirmiausia, lyg ir būtų noras padaryti apmokėjimo sistemą tokią, kaip, kad mano minėtoji „geriausia“ arba apmokėjimo sistema su bazine alga ir priedais. Bet kaip paskaičiuoti tuos priedus? Kiek žmogus posėdžių atlankė ar kiek įstatymų pataisų pasiūlė, kiek kartų prabalsavo? Tai būtų kiekybinė išraiška, o mums reikia kokybės. Kaip mano dėstytojas sako: „Nebūtina skaityti ir išmokti visko. Jeigu jūs praleisite mokydamiesi keletą kartų daugiau laiko negu jūsų kolega, tai dar nereiškia, kad gausite geresnį balą. Svarbu suprasti“ Tai vėlgi – mokymosi kokybė. Pasiūlymą – didinti bazines algas jau atmečiau kaip nelogišką. Ką daryti? Paprasčiausiai atsisakyti algų arba jas sumažinti iki tokio lygio, kad politikais būti nebeapsimokėtų. Vėlgi, politikais teoriškai taptų tik tie žmonės, kurie ištikrųjų nori tapti ir būti politikais, praktiškai politikais taptų – turtingi, jie turi galimybę išgyventi be algos. Žinant, kad ir dabar dalis algos tubūt ateina iš to pačio „šešėlio“ algų sumažinimas – nėra labai priimtina alternatyva. Kažko įdomesnio dabar nesugalvoju, jeigu kažkas kokią geresnę mintį turit – rašykit 🙂

Matau didelę galimybę pakeisti politikų motyvaciją, todėl toliau analizuosim, kaip mes tuos politikus galėtume motyvuoti arba priversti būti motyvuotiems. Pirmiausia, visos tos partinės sistemos, kai kadidatai automatiškai patenka į parlamentą, savivaldybes ir t.t. pagal sąrašo numerį – visiškas briedas. Tokia sistema sena ir įdinga. Man kartais tai primena laikus, kai krikščionys kariaudavo su raganom, neva jos kitokios, apkerėtos. Pasaulis peržengė tą etapą, todėl, partinė idealogija, demagija ir visa kita -ogija – veikia tik ant popieriaus, realiai kiekvienas politikas eina ten, kur jis laukiamas ir, kur galima patekti į valdžia ir tos -ogijos keičiasi su kiekvienais rinkimais, todėl kažkokių partijų ir jų skirtumų aš nematau – yra grupuotės arba didelė politikų grupuotė in general, kuri kovoja už tam tikrus interesus. Mūsų, rinkėjų tikslas į šitą balaganą įnešti dar daugiau sumaišties, tam, kad dalis atsisijotų. Sistema turi būti paprasta – kiekvienas politikas renkamas atskirai, jokių partinių sąrašų, tada manyčiau kontingentas seime ir savyvaldybėse pakankamai stipriai pasikeistų, kadangi kievienas politkas būtų atsakingas saviems rinkėjams, kurie jį rinko. Nepildai pažadų – ilsėkis. Dabar politikai užsidengia kitų partiniais neva jie nieko negalėjo pakeisti, su šia sistema kiekvienas turėtų būti atsakingas.

Aš nesuprantu, kodėl Lietuvoje nėra barjerų tam, kad tapti politkais. Tarkim, valytoja Lietuvoje turi turėti aukštąjį išsilavinimą, mokėti kelias kalbas ir dar n visokių kvalifikacijų, o politikams berods privalomas kažkoks amžiaus cenzas ir teistumo nebuvimas. Reikalavimai, kaip ir darbo užmokestis bei svarba skiriasi, bet kaip matome iš valytojos reilalaujame daugiau nei iš politkų – keista. Šiuo atveju toks paprastas pasiūlymas – politikais gali tapti tik vakarietišką išsilavinimą įgyję žmonės? (Tikrai politikų tapti nenoriu, taip, kad nematau jokio interesų konflikto :)) Čia tik šiaip pavyzdys, kiek žmonių neturėtų galimybės tapti politikais? Galima tarkim įvesti tokį pataisymą, kad tik žmonės su Lietuvišku moksliniu daktaru gali taip pat kandidatuoti, Vokietijoje kiek teko girdėti labai daug politikų turi mokslo daktaro laipsnus, jų premjere beje taip pat, o krašto apsaugos ministras atsistatydino, kadangi jo daktaro darbas – plagijuotas. Vėlgi čia tik pasiūlymas, galima tų pasilūlymų sugalvoti n. Tarkim, prieš tampant politiku privaloma mokėti anglų kalba – reikalingas tam tikros tarptautinės kategorijos egzaminas. Prieš tampant politikų reikia du ar tris metus eiti tam tikrus „politinių mokslų“ kursus už kuriuos susimoki pats. Vėlgi daugelis žaidžia ta korta, kad neva neturtingieji nesugebės susimokėti, o kiek tokių neturtingųjų matote dabar, kai tokių kursų net nėra? Politikais tapti Lietuvoje gali betkas, gal ir gerai, tačiau motyvacijos dirbti žmonėms, o ne sau ir savo draugams nėra. Čia tik šiaip keletas mano pamąstymų, gal kažkas sugalvos kažką įdomiau – parašykit. Esmė, kad bet kurioje rinkoje, galima sukurti barjerus ir pasistengti atrinkti tokius kandidatus, kokių Lietuvai reikia. Tarkim, privaloma karinė tarnyba bent 2 metai. Vėlgi sugalvojau 🙂 Kai žmonėms kainuos tapti politikais ir tai ne tik piniginė kaina, bet laiko ir pastangų kaina, tai daugelis tų, kurie gyvenime tų pastangų nėra idėja, neis į darbą, kur tų pastangų reikės. Juokinga, jeigu nebūtų graudu, kai politiku Lietuvoje tapti lengviau nei valytoja…

#darbo užmokesčio politika #Motyvuoti politikus #politikų darbo užmokestis

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai