Kaip pagerinti ES ekonominį augimą?

Tomas S.

FT.com rašo apie praeitų metų rugsėjį pasirodžiusį E. Barroso dokumentą – \“Vieningos rinkos aktas\“. Šiame dokumente rašoma, jog Europos sąjungos narės turėtų sumažinti barjerus tarp valstybių apmokėjimo, mokesčių ir teisinėse srityse. Paskaičiuota, jog jeigu tokie reikalavimai būtų įvykdyti, tai garantuotų Europos sąjungai 4% BVP augimą ateinantį dešimtmetį. Aš jau nesenai minėjau, jog Europos sąjungos narės paiso tik savų interesų, todėl „kosmetinės“ bendros taisyklės praktiškai narių neįtakoja. Tarkim, ta pati taisyklė, jog biudžeto deficitas turi būti 3% arba mažesnis buvo ignoruota eilę metų įvairių „senosios“ Europos sąjungos narių. Dokumente pabrėžiama internetinio verslo arba verslo vykdomo internetu svarbu Europos sąjungai, tačiau esamo kliūtis apsunkina prekyba internetu tarp skirtingų ES narių. Suomija yra ta šalis, kuri labiausiai pasiruošus atverti savo rinkas bei integruoti savo verslus ir esamus teisės aktus su dabartinėm narėm. Aišku, Europos sąjunga nori tapti panaši į Jav, kur atskiros ES šalys atitiktų Jav valstijos. Teigiu, jog tik tokiu atveju bendra monetarinė politika turėtų racijos. Be to ir fiskalinė politika neturėtų būti bendra, tačiau teisės aktai ir daugelis įstatymų panašūs Tarkim, žmonės i pensiją turėtų išeiti tokio pat amžiaus, minimalus atlyginimas turėtų būti – panašus. Manau, kad tai praktiškai neįmanoma, kadangi kai kuriuose šalyse darbuotojai yra išsiderėję geresnes sąlygas ir pensijas negu kitų šalių, todėl jie nesutiktų atsisakyti tų sąlygų. Taip pat, sakyčiau, jog teoriškai įsivaizduojant Europos darbo rinka be sienų, kur žmonės galėtų dirbti kur panorėję privestų prie valandinio darbo atlygio sumažėjimo, kas būtų nepriimtina „senosiom“ narėm. Būtent „senųjų“ ES šalių atsisakymas integruotis arba kitaip sakant atverti savo rinkas „naujosiom šalim“ yra viena iš priežasčių kodėl ES stagnuoja. Jus pasakysite – kaip tai neatveria, juk tiek žmonių emigruoja į vakarus dirbti ir t.t. Taip emigruoja ir taip atveria, bet nereikia įsivaizduoti, jog ES daro tai savo noru. Jie tai daro ne iš gero gyvenimo. Populiacija „senojoje“ ES mažėja (dabar jau ir naujojoje), nekvalifikuotų darbų žmonės dirbti nenori arba dirba tik už labai dideles pajamas, todėl, kad darbo rinka egzistuotų tokia, kokia ji yra dabar reikia emigrantų, kurie užpildytų nekvalifikuoto darbo pasiūla ir prisidėtų prie jų ekonomikos gerinimo. Ypatingai dažnai tiek Lietuvoje, tiek ir ES šalyse pamirštama pažymėti, kad „senosios“ ES narės nėra tik geradarės, jos daug ką daro iš savų paskatų, tačiau žmonėms leidžiama jaustis, jog jiems suteikiamas kažkoks stebuklingas šansas išvykti į vakarus.

Kuo šis dokumentas svarbus? Pirmiausia, ES šalys arba tiksliau eurozonos susikoncentravusios ties  kai kurių narių finansinėmis problemomis. Kalbama tik apie tai kaip mažinti biudžetus ir darbo vietas valstybiniuose sektoriuose. Biurokratija visada gerai mažinti :), bet visada reikia pagalvoti, kaip padaryti taip, jog atsirastų naujos darbo vietos, juk atleistas biurokratas ne tik, kad nebeuždirbs pajamų ir nemokės mokesčių, bet taip pat reikalaus išmokų iš valstybės socialinių fondų. Tai dvigubas neigiamas efektas ekonomikai. Kolkas kažkokių rimtų planų kaip pagerinti ES konkurencingumą negirdėjau. Ne tik, kad nešnekama apie konkurencingumo gerinimą bei vieningos rinkos pranašumus, bet kai kurios narės pasiryžusios užsiimti protekcionizmu (Protekcionizmas – tai, kai šalys skatina „savus“ gamintojus arba diskriminuoja užsienio gamintojus). Antra, tokio plano neturėjimas ne tik, kad sumažins trumpalaikį ekonominį augimą, bet ir turės efektą ilgalaikiam ES ekonomikos augimui. Manau, kad esama finansinė krizė „periferinėje“ Europoje gali išeiti į naudą vieningai ES rinkai. Kodėl? Todėl, jog kapitalo rinkos nebeleidžia „pigiai“ permesti esamų ES problemų ant kitų vyriausybių pečių. Jau rašiau, jog tiek ES, tiek Jav nepriteklius sprendžia augindamos skolas. Dabar tų skolų auginti eurozonos šalys nebegali arba augins su palūkanom, kurios paprasčiausiai privers šalis bankrutuoti kelerių metų bėgyje, todėl tokia rinkos primesta politika, pačiai ES gali išeiti į naudą, nes bus pradėtos spręsti esamos struktūrinės problemos. Šnekėjau apie tai, jog vadinamieji „emerging markets“ pasiglemžia Pasaulio ekonomikos augimą ir jog yra daug darbų industriniuose sektoriuose, kurie daugiau niekada nesugrįs arba sugrįš, kai jau bus per vėlu. Sakiau, jog ES „senųjų“ šalių gyventojai turi priprasti prie žemesnių buitinių standartų (naujosios šalys – ne, nes jos dar nesuspėjo jais pasidžiaugti). Kodėl? Todėl, jog, jeigu neatsiras kažkokių visą pasaulį sukrėčiančių naujovių ar naujų pramonės šakų, tai žmonės, norėdami turėti darbą, privalės sumažinti savo darbo užmokesčio lūkesčius. Tai neturėtų paliesti Lietuvos, kadangi darbo užmokestis ir taip labai žemas, palyginus su „senosiomis“ šalimis.

Stebėsime kaip seksis ES „atrasti“ ekonominį augimą, nes dabar iš visų pasaulio regionų turbūt ES turi mažiausią augimo perspektyvą kaip ir Japonija, kuri stagnuoja jau antrąjį dešimtmetį. Aišku, galbūt, o aš to ES linkėčiau, atsiras bendrumo jausmas, kuris leis rinkoms veikti, taip, kaip jos privalo veikti ir leis ES iš protekcionistinių šalių bloko pasikeisti į bendrą vieningą ES regioną.

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai