Kaip tapti ekspertu?

Tomas S.
  • 2 Komentarai

Turbūt kiekvienas iš mūsų vaikystėje buvo sulaukęs klausimo – “ Kuo norėtum būti užaugęs?“. Aišku, jog vaikystėje rimtai į tokį klausimą atsakyti sudėtinga, tačiau atsakymą daugelis radome. Aišku ir tai, jog vaikystės svajonės keičiasi, ir ne kiekvienas iš mūsų tapome ar tampame tuo, kuo norėjome tapti vaikystėje.

Kaip nuspręsdavome, kuo norime tapti? Dažniausiai prisižiūrėję daug televizijos ar susipažinę su perskaitytų knygų herojais, galvodavome, jog būtų neblogai tapti panašiais į juos. Herojai tiek televizijoje, tiek knygose būna žmonės, kurie išsiskiria iš kitų knygos veikėjų – jie būna drąsesni, greitesni, vikresni protingesni ar gražesni. Taigi, jie būna -esni už bet kurį vidutinį knygos/filmo herojų.

Galima sakyti, kad jie yra eskpertai, tai yra žmonės, kurie atlieka savo darbą geriau nei kiti kolegos (Mano apibūdinimas nėra tikslus, bet esmė turėtų būti aiški). Jeigu remsimes K. A. Ericsson, M. J. Prietula ir E. T. Cokely Harvard Business Review 2007 metų darbu – „The Making of an Expert“, tai jie tam tikros ekspertą apibūdina taip:

  • Tam tikros srities ekspertas pastoviai pasiekia geresnius rezultatus savo srityje nei kiti tos srities atstovai
  • Tikras ekspertas pasiekia konkrečius rezultatus, kuriuos galima pamatuoti ir palyginti
  • Eksperto pasiekimas gali būti atkartotas laboratorijoje (tyrimo sąlygomis)

Turbūt daugelis iš mūsų norime tapti ekspertais savo pasirinktoje srityje. Dažnai galime išgirsti nuomonių/pamastymų, jog vienas ar kitas žmogus, pasiekęs ypatingus rezultatus sporte, versle ar mene – gimė su talentu. Kaip teigia šis darbas ir begalės kitų, kuriuos man teko perskaityti, tai ekspertais tampama, o ne gimstama.

Šis darbas teigia, jog norint tapti ekspertu žmogui teks praleisti apie 10 metų ar 10 tūksatančių valandų praktikuojant tam tikrus reikalingus įgūdžius. Be to, šis įgūdžių tobulinimas tik tada bus sėkmingas, jeigu žmogus siekti suprasti dalykus, kurių jis iki šiol nesuprato, tai yra, žmogus stengsis spręsti vis sudėtingesnes problemas. Jeigu jūs praleisite 10 metų spręsdami problemas, kurias sugebėjote išspręsti po vienų metų aktyvaus mokymosi, tai jūsų geresniu ekspertu nepadarys.

Ar yra kažkokių pavyzdžių, jog ekspertais tikrai nėra gimstama?

Darbas, kurį paminėjau, pavyzdžiu renkasi vyno testavimo renginį 1960 metais, kai Prancūzijos vyno degustatoriai testavo Kalifornijos ir Prancūzijos vynus. Yra manoma, jog prancūziški vynai yra geresni. Degustavimo metu degustatoriams nebuvo atskleista, kur vynai buvo pagaminti. Taigi, degustavimo pabaigoje degustatoriai nusprendė, jog vynai iš Kalifornijos yra geresni nei iš Prancūzijos, nors pagal visų įsitikinimus ir pačių degustatorių – prancūziški vynai yra geresni :).

Labai įdomus ir jau keliose mano skaitytose knygose pasitaikantis pavyzdys – šachmatų žaidėjų pasirodymai. Daugelis mano, jog žmonės su aukštesniu IQ turėtų šachmatais žaisti geriau, kadangi tai „protinis“ žaidimas. Įdomu tai, jog daugelis studijų neatranda sąryšio tarp žmogaus IQ ir jo mokėjimo žaisti šachmatais. Tyrėjai kartą leido „paprastiem“ stebėtojams įsidėmėti 30 šachamatų lentų su skirtingai išdėstytom figūrom ir tokį pat bandymą atliko su profesionaliais šachmatų žaidėjais. „Paprasti“ stebėtojai sugebėjo prisiminti vidutiniškai 5 lentų figurų išsidėstymą, tuo tarpu profesionalūs šachmatų žaidėjai pasirodė kur kas geriau, tiksliai atkartodami kiekvienos lentos išsidėstymą. Tuo tarpu, kai abiejoms grupėms buvo liepta įsidėmėti „paprastas“ skaičių sekas – abejos grupės pasirodė labai panašiai. Bandymo vadovai priėjo išvados, jog šachmatininkai šachmatų lentas įsivaizduoju visiškai skirtingai nei „paprasti“ žaidėjai, todėl po daugelio metų sunkių treniruočių šachmatų lentas atkartoti jiems nėra sudėtinga.

Galiausiai, viename iš savo įrašų pasakojau apie nuostabią J. Foer knygą – „Moonwalking with Einstein: The Art and Science of Remembering Everything“. Šioje knygoje pats J. Foer, žurnalistas, nusprendžia sužinoti kaip treniruojasi JAV geriausios atminties čempionatų dalyviai. Vėliau jis pats nusprendžia per metus pasiruošti ir sudalyvauti tokiame čempionate. Sudalivavęs, jis tampa JAV geriausios atminties čempionato nugalėtoju. Apie pačią knygą nešnekesiu, bet knygoje pateikiamos metodikos ir pasakojimai kaip „paprasti“ žmonės tampa „nepaprastais“. Kaip jie lavina atmintį ir kaip kartais mums atrodantys neįprasti sugebėjimai yra tiesiog sunkaus darbo ir pastangų vaisius.

Kodėl šiame įraše kalbu apie ekspertus ir kaip jais tapti? Todėl, jog ekonominė globalizacija reikalauja kiekvieno iš mūsų, norinčio užsigarantuoti gražesnį ir geresnį rytojų, stengtis ir tobulėti.

Dažnai girdime, jog politikai, ekonomistai ir verslininkai teigia, jog Europa nėra konkurencinga. Jeigu į konkurenciją žiūrėsime iš sportinės perspektyvos, tai greičiausi, stipriausi atletiškiausi ir protingiausi dažniausiai laimi. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog tampant greitesnius, protingesniu ir t.t. padeda nugalėti konkurencinėje kovoje. Gaila, bet kai šnekama apie vieno ar kito ekonominio regiono konkurencingumą omenyje yra turimi visai kiti konkurencingumo kriterijai.

Jeigu sutiksime su mano teiginiu, jog „stipriosios“ Azijos šalys yra technologiškai išsivysčiusios panašiai kaip ir Vakarų Europos šalys, ypatingai kalbant apie prekių gamybą. Galima sutikti, jog daugelis staklių abejuose regionuose panašios, tai yra, nėra kažkokio ypatingai didelio skirtumo tarp staklių Vakarų Europoje ir tarkim Kinijoje. Taigi, technologinis našumas yra labai panašus. Galima teigti, jog Azijos šalių gyventojai yra darbštesni – dirba ilgesnes valandas, dirba uoliau ir t.t. Taigi, jie yra kažkiek našesni (vėlgi našumo palyginimas yra labai man nepatinkantis kriterijus, kadangi šiais duomenimis ir skirtingom metodikom galima ypatingai manipuliuoti), todėl ir Vakarų Europiečiams reikėtų tapti našesniais.

Ko nepasako tie patys politikai, ekonomistai ir verslininkai, tai jų konkurencingumo įsivaizdavimas yra šiektiek kitoks. Kaip kitoks? Jeigu sutiksime su mano teigimu, jog technologinis išsivystymas gamyboje tarp Azijos ir Vakarų Europos šalių yra panašus, tai vienintelis būdas tapti konkurencingesniais – tapti pigesniais. Tai yra, darbo užmokestis „paprastų darbuotojų“ turi mažėti ir taip Vakarų Europos ekonomikos, ypatingai sektoriai, kurie vysto gamybą, taps labiau konkurencingi.

Tokį konkurencingumą galima pasiekti dviem būdais – darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimas („vidinė“ devalvacija) arba infliacijos išaugimas, kuris sumažins realų darbo užmokestį. Antras variantas nėra labai priimtinas kitoms Vakarų Europos šalims, todėl konkurencingumas turėtų ateiti per pirmąjį būdą. Aš nesakau, jog vienas ar kitas būdas, ar konkurencingumo išaugimas yra blogas/geras, kiekvienas į šį klausimą galime turėti savo atsakymą.

Kaip matome, „paprasto“ darbuotojo ateities perspektyvos, kalbant apie dabo užmokestį, yra nelabai palankios, todėl norint aukštesnio darbo užmokesčio ateityje yra vertinga pagalvoti apie tai, kaip tapti ekspertais tam tikroje pasirinktoje srityje. Ar apsimoka tapti ekspertais?

Nesenai teko skaityti straipsnį apie Didžiosios Britanijos kompanijų, kurios įeina į FTSE 100 indeksą, vadovų ir „paprastų“ darbuotojų algų augimo greičius (Kalbame ne apie vadovų algų dydžius, bet algų augimo greičius) 2011 metais. Taigi, vidutionio darbuotojo nominalus darbo užmokestis 2011 metais išaugo apie 2-3% (dabar jau tiksliai nepamenu, bet analizės esmės tai nepakeičia), o tuo tarpu vadovo darbo užmokestis augo daugiau nei 40%. Kaip matome skirtumas tarp darbo užmokesčio augimų greičių – stulbinantis. Jeigu teigsime, jog kompanijų vadovai yra ekspertai, tai matome, jog šiuo metu ekspertais būti apsimoka. Panašios tendencijos beje matomos ir kitose šalyse.

Pabaigai, dirbkime, mokykimes ir tobulėkime ir gal vieną dieną tapsime savo srities ekspertais ir apie blogą rytojų net nepagalvosime 🙂

P.S. pridedu kelių kitų mokslinių darbų (kurių pats neskaičiau), susijusių su šia tema pavadinimus. Visus darbus ir mano minėtąjį galite parsisiųsti iš interneto nemokamai:

  1. „The Role of Practice in Chess: A Longitudinal Study“
  2. „Does Chess Need Intelligence? – A Study with Young Chess Players“
  3. „An Expert Performance And Deliberate Practice Analysis of Open Sport Referees“
#ekspertai #mokslas #patirtis

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Vyteni,

    Reikėtų daryti palyginamąją analizę Kinijos ir Lietuvos tam, jog bandyti išsiaiškinti, kokie tie konkurencingumo faktoriai. Šiuo metu tam laiko neturiu, tačiau pagrindiniai skirtumai turbūt būtų šitie:
    1. Skirtingos politinės sistemos
    2. Skirtingos rinkos ekonomikos sistemos
    3. Skirtingos kapitalo rinkos
    4. Skirtingi šalių statusai pasaulio politiniame žemėlapyje

  • Apie Europos konkurencingumą:
    http://tv.lrytas.lt/
    Laidos -> Lietuva tiesiogiai -> Apie ką Davose kalbėjo Lietuvos atstovas I. Laurs?

    o kaip tau, Tomai, atrodo kokį Kinija konkurencinį pranašumą turi?