Kaip valstybei „apginti“ savo užsienio investicijas?

Tomas S.
  • 0 Komentarai

Daugelis dabartinių finansinių rinkų apžvalgininkų teigia, jog viena iš nesenai įvykusios krizės priežasčių – prekybos disbalansai tarp Jav ir Kinijos. Kinija atlieka „pasaulio fabriko“ vaidmenį, Jav – vartotojo. Dėl šitos priežasties Kinija turi prekybos perviršį ir pildo savo piniginius rezervus, Jav – patiria prekybos deficitą, tai yra vartoja daugiau negu eksportuoja. Toks vartojimas yra galimas tik tada, kai likęs pasaulis skolina Jav, kad ji galėtų vartoti ne pagal savo galimybes. Tą rolę atlieka Kinija, kuri investuoja iš prekybos perviršio uždirbtus dolerius į Jav obligacijas, taip skolindami pinigus Jav vartojimui.

Savo bloge jau šnekėjau apie knygą – „Supercycles“. Šioje knygoje yra pasiūlyta labai įdomi hipotezė, kodėl Kinija reinvestuoja eksporto perviršį į Jav obligacijas. Kinijos ekonomika pasiekė dabartinį lygį ne per vieną dieną, ten niekas netapo milijonieriais per vieną naktį, kaip, kad tai nutiko Lietuvoje. Kinijos ekonomika buvo paremta žemės ūkiu, kolektyvizacijos ir t.t., kurios nepakelia produktyvumo, o jį smugdo. Kitas žingsnis Kinijos ekonomikai – industrializacija, tai yra, Kinijos žmonės dirbę žemės ūkyje, pradėjo dirbti gamyklose (Kinijoje didėjo gamyklų skaičius), taip žmonės tapo produktyvesni, pagamindavo daugiau ir tos prekės sukurdavo didesnę pridetinę vertę nei tarkim produktai, kuriuos tiekdavo žemės ūkis. Tam, kad Kinijoje didėtų gamyklų skaičius, žmonės taptų produktyvesniais reikia didelių investicijų. Kinija nebuvo turtinga valstybė, todėl daug užsienio investicijų atėjo iš Japonijos ir Jav. Kaip užtikrinti, kad užsienio investicijos neprapultų? Ar užsienio investicijos gali prapulti? Aišku, paskutiniai pavyzdžiai  kaip iš vakariečių atimamos gamyklos – Venesuela. Dėl ten susiklosčiusio režimo ir nepatikimo lyderio Hugo Chavez politikos, jam panorėjus yra nacionalizuojamos privačios kompanijos, taip atimamos tarkim Jav užsienio investicijos. Kaip padaryti taip, kad tarim Jav turėtų kažkokį garantą ar draudimą, kad tos investicijos nebus atimtos. Juk Kinija – komunistinė ir patikimumu, ypatingai pradžioje neblizgėjo? Motianey knygoje „Supercycles“ teigia, jog Kinija superka Jav obligacijas, kadangi ji taip parodo Jav savo garantą, jog investicijos nebus konfiskuotos. Kaip? Obligacijų vertė yra nustatoma dažniausiai obligacijų rinkose – ilgailaikių obligacijų vertė. Trumpalaikes, o ir ilgalaikes obligacijas, priklausomai kaip pažiūrėsim, gali įtakoti Jav Federalinis Rezervas, ką jis puikiai daro dabar per „quantitative easing“, kai Jav obligacijų grąža mažėja. Viskas vyksta taip – Jav kompanijos investuoja į Kinijos ekonomiką, Kinija pagamina daug prekių, kurios vėliau atneša jiems eksporto dolerius, kuriais perkamos Jav obligacijos, kad užtikrinti, jog Jav investicijos neprapuls. Kinija, kitaip sakant, padidina savo „skin in the game“. Juk, jeigu Kinai norėtų nacionalizuoti Jav kompanijų turtą, Jav galėtų paprasčiausiai neapmokėti savo skolų – obligacijų. Tai būtų tiesiog bevertė popierių krūva. Žinant, kad pagrindinis Jav skolos „laikytojas“ – Kinija, praktiškai užtikrina Jav investuotojus, jog jų investicijos nebus nacionalizuotos, kadangi, jeigu Jav negrąžintų savo skolų, tai būtų labai didelis smūgis Kinijos ekonomikai.

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai