Kas atsitiko su doleriu?

Tomas S.
  • 15 Komentarai

Jau keliuose savo įrašuose minėjau, kad silpnas doleris – Federalinio Rezervo tikslas. Labai nustebau, kai šią savaitę perskaičiau Financial Times straipsnyje, jog tiek Ben Bernanke, Federalinio Rezervo vadovas, tiek Tim Geithner, JAV iždo vadovas, tikisi stipraus dolerio. Kodėl nustebau? Todėl, kad esame monetarinė ir fiskalinė politika kalba visai apie kitką.

Teorinėje monetarinėje ekonomikoje labai aiškiai teigiama, kad tik nelaukta ekonominė politika gali „apgauti“ arba įtakoti ekonominių agentų lūkesčius. Jau anekdotais tampa visi centrinių bankų vadovų pasisakymų šifravimai. Tarkim, rinkos žaidėjai žino, kad tam tikras ECB vadovo žodis reiškia tam tikrą ateities veiksmą, tarkim trumpalaikių palūkanų normos pakėlimą. Šiais metais atsitiko unikalus atvejis, kai Federalinis Rezervas sutiko papildomai daryti berods 4 spaudos konferencijas. Kodėl? Tam, kad tiksliau signalizuoti arba apgauti (kas šiuo atveju tikėtina, kalbant apie Bernanke neva svajones apie „stiprų“ dolerį) investuotojus. Na visos kalbos apie stiprų dolerį arba tiksliau norą jį turėti – iš piršto laužtos. Dabar nepamenu, kas tiksliai pasiūlė šį pasiūlymą, bet viename iš savo įrašų minėjau, jog Jav monetarinė politika tol bus akomodatyvi (trumpalaikės palūkanos žemos), kol Kinija nepradės didinti savo valiutos – yuanio kurso.

Ar ši teorija pasiteisina? Manau, kad taip. Šiais metais vis daugiau kompanijų gali išleisti obligacijas denominuotas yuaniais ir jos tą sėkmingai daro. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Kinija po truputi ruošia dirvą savo kapitalo rinkų atvėrimui. Ką reiškia Kinijos kapitalo rinkų atsivėrimas? Paprasčiausiai, yuanio kursas bus apspręsras rinkos žaidėjų, o e Komunistinės partijos ir People’s Bank of China – Kinijos Centrinio banko. Žinant Kinijos ekonominę/monetarinę politiką, tai vistiek neateis greitai, o gaila. Kinija, Jav??? Hipotezė??? Hipotezė labai paprasta – Kinija didelią dalį savų rezervų yra sukaupusi doleriais. Dolerio kursas, esant akomodatyviai Jav monetarinei politikai, krenta, tuo pačiu su savimi traukdamas ir Kinijos užsienio valiutos rezervus. Turbūt ne vienam teko girdėti, kad PIMCO, didžiausio pasaulyje obligacijom prekiaujančio investicinio fondo vadovas, Bill Gross likvidavo visas Jav valstybės obligacijas į kurias buvo investavęs jo fondos. Jis turbūt tikėjosi išgazdinti rinkas. Pavyko? Nemanau, būtent dėl to, jog kiti stambūs rinkos žaidėjai Jav obligacijų rinkoje nenorės „depresuoti“ savų rezervų. Aišku, sekantis loginis žingsnis jo strategijoje turėtų būti Jav oglibacijų shortinimas. Short sale – tai toks veiksmas finansų rinkose, kai investuotojas pasiskolina akcijas/obligacijas etc. iš kito investuotojo ir jas iškart likviduoja rinkoje, tikėdamasis, jog ateityje jis sugebės šiuos vertybinius popierius nupirkti už mažesnę kainą. Matysim, kaip toliau šį žaidimą žais Pimco. Negalvokite, kad nukrypstu labai toli, nes tiek obligacijų rinkos, tiek valiutų rinkos labai susijusios. Pirmiausia, jog tiek viena rinka, tiek kita rinka turi efekta šalies finansinei sąskaitai „balance of payments“. Tiek valiuta, šiuo atveju doleris, tiek obligacija denominuota doleriu – Jav skolos popieriai. Vienas – doleris, seniau įpareigojo šalį keisti dolerio banknotą į auksą, dabar net neįsivaizduoju į ką, turbūt kokius nors skolos vertybinius popierius arba ateities mokesčių surinkimą. Obligaciją – skolos vertybinis popieris, kuris jo turėtojui suteikia gauti tam tikras fiksuotas sumas – „coupon payments“ tam tikrom datom – grąža nešantis instrumentas, aišku ir valiuta neša grąžą, jos kurso augimas/kritimas, tačiau šios grąžos efektas skirtingas ir obligacijos atveju „labiau“ neigiamas/teigiamas. Kai valstybė turi mokesčių nepriteklių arba tiksliausiai turbūt biudžeto deficitą, kuris vėlgi susidaro dėl daugelio priežasčių, bet turbūt pats „nesveikiausias“ iš jų eksporto/importo santykio pasikeitimas. Jeigu importas viršyja eksportą, tada šalis turi iš kažkur gauti pinigų, vertybinių popierių tam, kad šį deficitą padengti. Kodėl sakau nesveikiausias? Todėl, kad, kai esi prasiskolinęss saviems gyventojams, šiuo atveju Japonija, Italija, tai lengviau tiems žmoniems skolinti, kadangi jie patys suinteresuoti šalies finansų tvarumu, todėl jų obligacijų/valiutos laikymo periodas tūrėtų teoriškai būti ilgesnis, kas šių šalių atveju pasitvirtina – vietiniai investuotojai nepanikuoja ir sėkmingai „laiko“ valstybės skolas savose rankose. Problema atsiranda tada, kai valstybinės skolos atsiranda užsieniečių rankose. Šiuo atveju Jav skolos turbūt didžiąja dalimi laikomas užsieniečių, tačiau turint galimybę spausdinti pasaulio rezervinę valiutą, problemos skolas finansuoti neturėtų būti. Kaip teisingai pastebėjo šio pasiūlymo autorius šiame akomodatyvios monetarinės politikos kare yra tik vienas nugalėtojas – Jav.

Grįžtame prie dolerio. Kada dolerio kursas galėtų teoriškai pakilti? Na, tarkim Jav eksporto/importo balansas taptų pozityvus, Jav eksportuotų daugiau nei importuotų, tada yra didelė galimybė tam, jog dolerio kuras išaugtų. Dar vienas, ne toks „malonus atvejis“, tai antra finansinės krizės banga. Juokinga, bet ne kartą ypatingai šiuo periodu atsitiko atvejai, kaip tos vadinamos pasaulio skolininkės – Jav, ilgalaikių obligacijų grąžą sumažėja, kaina obligacijų išauga dėl aukštos obligacijų  paklausos, kai rinka yra negatyvioje zonoje dėl įvairių faktorių. Kodėl? Todėl, jog kad ir ką sakytų media ir įvairūs „guru“ Amerikos tiek ekonomine, tiek monetarine politika pasaulyje labai pasitikima. (Manyčiau, kad antra tokia šalis – Vokietija.) Šiektiek nukrypsiu nuo temos, ką jau ne kartą padariau šitame įraše (mano blogas, ką noriu tą darau 🙂 joke), tai vienas vėlgi „analitikas“ Swedbank rinkų vadovas, nebepamenu jo pavardės, labai rimtu veidu pateikė labai kvailą pasiųlymą/idėją. Jo hipotezė tokia – įsivedus eurą, Lietuvos skolinimosi kaštai sumažėtų finansų rinkose. Tokius žmones aš vadinu „kvailais“ optimistais. Kodėl? Todėl, kad jie aklai tiki finansiniais modeliais (jeigu išvis tokius naudoja) arba buvo pramiegoję  finansų krizę) ir miega iki šiol. Dar viena „veikėja“ iš Nordea berods banko, teigia, jog viena kompanija pasirinko šalį investicijom Baltijos regione dėl to, jog ši nesenai įsivedė eurą – vėlgi absurdas. Pagalvoju kartais, gal tie žmonės visdar skaito tas knygas ir šnekasi su tais žmonėm, kurie teigė, jog ekonomika dolžna byt ekonomnoj. Aš net nesigilinsiu į tokius faktorius kaip betos – dažnai asocijuojamo su rizikos faktorium (rinkos) skaičiavimais ir t.t., nes nemanau, kad žmonės teigiantys tokius nonsensus, kažką daugiau gyvenime yra analizavę, bet paprasti pavyzdžiai jau dabar matomi. Kodėl sakau, kad tokie žmonės krizę pramiegojo? Na ne paslaptis, kad toks sandoris, kai esant eurui buvo perkamos periferinių ir ekonomiškai labiau nuo Vokietijos, Prancūzijos atsilikusių šalių obligacijos. Buvo teigiama, kad esant vieningai valiutai ir tam tikrom vienodom finansų rinkų sąlygom, tų rizikingesnių šalių obligacijų grąža priartės prie Vokietijos ir Prancūzijos obligacijų grąžos. Ne paslaptis, kad ES ir pati monetarinė unija buvo pastatyta būtent ant šių šalių pečių, ypatingai dabar ant Vokietijos. Vėlgi visi žinojo, kad rizika aukštesnė investuojant į tarkim Portugalijas obligacijas, tačiau mąstymas, kad bendra valiuta, ECB koordinavimas infliacijos ir trumpalaikių palūkanų normų leis tuos skolinimo kaštus sulyginti. Be to buvo ir yra „juokingi“ biudžeto deficitų reikalavimai. Paklauskite kiek šalių jų laikėsi ir laikosi? Tik mūsų politikieriams svarbu tam tikrą rodiklį bet kaip pataikyti, kad paaiškinti tam tikrą ekonominės politikos kryptį, čią irgi tų pačių jau minėtojų veikėjų istorinis palikimas :). Nutolau. Sugrįžtu. Tai va analizė, kuri teigė, jog euras sulygins skolinimosi kaštus – niekinė. Matome, aiškius pavyzdžius, kai tiek Graikijos, tiek Airijos, tiek Portugalijos obligacijų grąžą keletą viršyja stipresnių eurozonos šalių obligacijų grąžą. Sakysit, buvo krizė, neįprastas periodas, todėl negalima adekvačiai lyginti šių situacijų ir aš su jumis sutiksiu, bet mano sutikimas yra įtakotas visiškai dėl kitų priežasčių. Pirmiausia, šalies finansų stabilumą ir tvarumą lemia ne valiuta, o institucijos, kurios kontroliuoja šią valiutą. Jeigu institucijom pasitikima, šiuo atveju centriniais bankais pasitikima ir pasitikima tais, kurie kontroliuoja infliaciją ir neleidžia infliacijos lūkesčiams išaugti. Jeigu centrinis bankas leidžia infliacijos lūkesčiams išaugti ir su infliacija nekovoja, tas automatiškai mažina šalies skolas per infliaciją ir investuotojų pasitikėjimą ir norėjimą investuoti į šalies vertybinius popierius, kokia šalyje valiuta bebūtų. Geriausias pavyzdys turbūt Šveicarija, maža šalis su išvystytom institucijom ir stipriu centriniu banku – stipri valiuta ir maži skolinimosi kaštai ir nereikia euro. Šiuo atveju, Graikijos institucijos, ypatingai skaičiuojančios skolas – prarado pasitikėjimą. Toliau sake ES nesugebėjimas tvarkytis su esama padėtimi ir skolų restrukturizavimo proceso vilkinimas tik padidina nežinomybę, kuri asocijuojasi su išaugusiais skolinimosi kaštais nežinomybės paveiktų šalių. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad institucijų stabilumas, monetarinė ir fiskalinės arba ekonominės politikos nuspėjamumas in general įtakoja investuotojų lūkesčius, ne valiuta, kuri cirkuliuoja šalyje ir kuria denominuota jos skola (Valiutos rizik visada yra, čia kalbu apie kitą riziką).

Grįžkim prie dolerio. Jav ekonominė politika – nuspėjama. Ekonomistai – na turbūt geriausi pasaulyje. Politinė sistema – demokratinė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ši šalis turi puikų pamatą tam, jog rezervinė pasaulio valiuta būtų jos rankose, o tai patvirtina investuotojai, kurie krizės metu būtent investuoja į Jav obligacijas. Daugelis teigia, kad neva investuotų į yuanį, tačiau, kai ekonominę politika yra kontroliuojama Partijos, niekada negali žinoti, kada keletas nulių ant valiutos padidės arba sumažės :).

Paminėjau tiek teorija dėl Kinijos valiutos rezervų sumažėjimo dėl dolerio kurso kritimo, paminėjau Jav institucijų stabilumą, kaip pagrindinį faktorių, kuris traukia investuotojus investuoti į doleriais denominuos aktyvus. (Viskas atrodo labai painiota ir netvarkinga, bet tokios jau tos finansų rinkos, jos nėra mechaninės, kiekvienas atsirenka taip kaip moka). Paminėjau ir PIMCO vadovo bandymą atsikratyti doleriais denominuotų aktyvų. Lieka turbūt pagrindinis klausimas, į kurį dabar bando atsakyti rinkos (mano manymu, jos jau turėjo pakankamai laiko į jį atsakyti, jeigu tikėsim, kad rinkos yra tikrai racionalios) – Jav ekstramaliai akomodatyvios monetarinės politikos pabaigą, vadinamojo „quantitative easing 2“ pabaiga. Vėlgi sakau, kad rinkos į šį klausimą jau atsakė todėl, jog ne vieną kartą tiek pačio Federalinio Rezervo vadovas, tiek Federalinių bankų vadovai teigė, jog ši investicinių vienetų pirkimo finansinėse rinkose programa – pasibaigs. Financial Times bloge Gavyn Davies, jau buvo pateikęs labai įdomią ir mano manymu teisingą analizę šiuo klausimu. (Nežinau, ar suprantate apie ką šneku, jeigu taip, brukštelkit komentarą, paplėtosiu analizę). Dabar apsistosime ties tuo, kad ekstremaliai akomodatyvi monetarinė politika baigsis, tačiau žemos trumpalaikės palūkanos išliks, kas tik prisideda prie dolerio silpnuma. Tarptautinių finansų paskaitose moko, kad vidaus rinkos palūkanų išaugimas – stiprina valiuta, sumažėjimas silpnina, vėlgi nereikia tikėti 100%, bet toks efektas ištikrųjų yra.

Reziumuojam, kokioje padėtyje dabar yra Jav – žemos trumpalaikės palūkanos, neigiamas eksportas/importas <1, kas asocijuojasi su neigiamu šalies užsienio prekybos balansu, stiprios institucijos. Na turint šituos dėmenis, vėlgi tų dėmenų gali būti ir daugiau, bet mano manymu, šie – pagrindiniai šiuo metu. Žinant, kad paskutiniaisiais metais labai populiarios „risk on“, risk off“ investicinės strategijos, tai stiprių institucijų ir ekonominės politikos nuspėjamumo idėja labai tikėtina. Duotuoju atveju, dolerio stiprybės galima laukti tik tada, kai pasikartos antra krizės banga (mažai tikėtina trumpuoju laikotarpiu, nors ja sumodėlioti nebūtu sunku) arba eksportas pradės pakankamai stipriai viršyti importą, kas vėlgi mažai tikėtina, tol, kol Kinija ir visos kitos su šiuo regiono susijusios šalys sėkmingai akumuliuos dolerinius rezervus ir neskatins savo kapitalo rinkų integracijos bei valiutų stiprėjimo.

Mano prognozė: svarbiausia šiuo atveju data – „quantitative easing 2“ pabaiga. Mano sandoris būtų toks – esamų aktyvų likvidvimas išėjimas į grynus pinigus, Vokietijos obligacijas, šveicarijos obligacijas, franką ir galima pamaišyti Šiaurės Europos šalių akcijomis obligacijomis. Kodėl? Todėl, kad vėlgi dolerio trade’s turi daug vadinamųjų kojų. Šiuo atveju, mano manymu, svarbiausios valiutos ir obligacijų susietumas. Dolerio kursui krentant, krenta Jav obligacijų patrauklumas, sumažėjus Federalinio Rezervo paklausai vėlgi, kaip reaguos rinkos nežinia. Fundamentaliai doleris dar turi kur leistis ilguoju laikotarpiu, šiuo atveju trumpuoju laikotarpiu prieš ir po „QE2“ – stiprėti. Vėlgi patį portfelio valdymą, galima padaryti ypatingesniu, naudojant options ir futures kontraktus, kas su mažesniu kapitalu turėtų didesnį efektą ir vėlgi galima turėti labiau rizikinga portfelio rizikos profilį, tačiau in general, trumpalaikis dolerio pakilimas ir ilgalaikis kritimas, jeigu esama situacija nelabai pasikeis. 🙂

#centriniai bankai #dolerio kursas #ekonomika #ekonominis augimas #infliacija #trumpalaikės palūkanos #valiutų rinkos

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • ačiū.

  • Na dolerio temą kaip nekeista šią savaitę pasigavo The Economist Buttonwood skyrelis, šios savaitės leidinyje. Diagnozė tokia pat kaip ir mano 😉 – nereiškia, kad ji teisinga 🙂

  • Edgaras

    Tomai, kai jausiuos, kad galiu argumentuotai išdėstyt alternatyvas – būtinai pasinaudosiu tavo pasiūlymų.

    P.S. Galbūt niekada nesakei, kad sutinki su tuo, kas dedas, bet man sudarei tokį įspūdį, kad esi prisiekęs Keynsianistas. 🙂

  • admin

    Sakiau nekomentuosiu, bet labai norėtųsi problemas išgirsti ir kaip jas reikėtų spręsti, nes tu daug ką neigi, bet tų sprendimų būdų nei viename iš tavo komentarų neradau. Būtų puiki vieta pasireikšti, sukurk straipsnį, įdėsim į blogą, visada malonu, kai kas nors argumentuotai paaiškina alternatyvą.
    P.S. aš niekada nesakiau, kad aš sutinku su tuo kas dabar vyksta ir kaip mes sprendžiam šitas problemas. Čia vėlgi ko visuomenei reikia, taip ji tas problemas sprendžia. Aš daugiau Hayek minčių atstovas – man ekonomika organinė ir kaip tu sakai kažko iš dobės traukti irgi nepatinka. Kada parašysiu, kas blogai su kapitalizmu, kai iki galo suprasiu, gal supratau, bet dar nerašau. Čia rašau šiuo atveju apie tai, kaip sistema galima keisti dabar, ateity gal atsiras žmonių, kurie sugebės atvesti ją ten ir padaryti ja tokia, kokia ji turėtų būti – su gerom iniciatyvom.

  • Edgaras

    Tu ir vėl įsikandi vieną sakinį ir interpretuoji jį kaip tau patogiau. Aš sutinku, kad institucijos ir esama šalies finansinė, ekonominė ir politinė padėtis yra svarbiau už valiutą, bet jei manai, kad ji neturi jokios reikšmės, tai tebunie… O ką daryt, kai investuojama vietine valiuta? Juolab, kad euras nėra lygu kronai, pririštai prie euro, kad ir iš kurios pusės pažiūrėsi.

    Taip, ekonomikoj tiesos būt negali, nes kiekvienas gali tyrimų rezultatas pritempt prie sau reikiamų, puiki logika. 🙂 Taip pat ir Estijos skolinimosi kaštai negalėjo sumažėt dėl euro įsivedimo, nebūna taip, o jei sumažėjo, tai, savaime suprantama, kažkas kitas tai įtakojo, he he.

    Apie badą vėl ta pati situacija – įsikandai vieną sakinį, argumentą ir interpretuoji kaip tik nori. 🙂 Pamiršk tuomet tą badą, kaip dėl spekuliacijos? Kažkur mačiau, kad rinkos dabar investavusios į žaliavus daug daugiau nei lyginant su kažkokiu praėjusiu laikotarpiu. Kas bus, kai/jei žaliavų burbulas sprogs? Vėl bailout’int didelius žaidėjus? Trukt už vadžių, vėl iš pradžių ir mums viskas dzin… Aš matau, kad problemos ne nuo to gali sprendžiamos, jei QE ir nulines palūkanas apskritai galima problemos sprendimu vadint. Bet ką aš čia suprantu, jei sakai, kad viskas tvarkoj yra, tik Kinijai juaniui reikia leist sustiprėt ir jokių problemų kaip nebuvę – reiškias taip ir yra, he. 😉

  • admin

    O man labai juokinga tavo nuomone, ne tai, kad juokinga, bet paprasciausiai tu net nenori suprasti apie ka eina kalba. Kiek visu resursu parduodama rinkose? O kiek spot markete? Rinkos kaina tai tik signalas, tai nereiskia, kad kazkiek tas kainuoja. O del kainu augimu, tai cia visiems aisku ir ne vienas ekonomistas prognozuoja, kad 140 doleriu uz bareli yra kainos maksimumas ir cia nematau jokio juokingumo. Kas liecia yield, tai, kad kazkas pasikeite nereiske, kad pasikeite del to, kad isivede euras. Jeigu kada nors darysi rimta ekonometrine analize, tyrimus suprasi, kad rezultatus labai norint galima tokius, kokius nori, kokiu tau reikia. Bet cia jua tik po daugeliu darymu ir tyrimu.
    Dabar valiuta, o jeigu as investuoju doleriais, tai kuo man patogus eurai arba koks skirtumas tarp euru ir kronos??? Ypatingai, kai krona priristas prie euro. Jeigu tu man butum pasakes, kad susikure eurozonoj mechanizmas, kuris šiuo atveju fondas, kuris padeda su finansiniais sunkumais susidurusiom salim, automatiskai asymmetric information problema sumazinama, nes yra garantuojantis fondas, yield teoriskai turetu buti mazesnis, bet velgi, kiek Lietuvoj analitiku taip argumentuoja? Neisikabinkit i ta valiuta, institucijas ir paciu salies finansu ir ekonomines politikas reikia gerinti, o ne euro siekti betkokiais budais. Kaip ir minejau, kiek saliu atitiko biudzeto deficito reikalavimus, kiek man zinoma tai berods tik Estija ir Suomija siais metais, tai kaip ir yra vietos kur pagalvoti.
    P.S. As daugiau sia tema nesiplesiu, nes nematau prasmes.

  • Edgaras

    You definitely missed my point. Pamiršk Estiją, aš apskritai kalbu, kad investuotojui „patogiau“ investuot į tą pačią šalį su euru, nei su nuosava valiuta. Dar smalsumo dėlei ieškojau kokie yieldai ant Estijos bond’ų po euro įvedimo, bet radau tik prieš buvusius.

    Jo, žaliavų kainos auga visur, tik nereikia pamiršt, kad ne kiekvienoj šaly perkamoji galia vienoda. Jei, tarkim, vieni gali leist žaliavom brangt dar kažkiek, o kiti jau dabar nebeįperka ir kelia socialinius neramumus, bet tiesiog nėra labai dideli, kad paveiktų visuminę žaliavų paklausą, hence jos kainą, tai čia kaip išeina? Jei, tarkim, Lietuva nuo žemės paviršiaus nusišluotų ir nebepirktų žaliavų ar tai jų kainai labai smarkiai atsilieptų? Be to aš niekada ir nesakiau, kad VIEN JAV ir jos politika kalta, bet čia yra absurdas, kad alkoholikas gydosi alkoholiu, t.y. žemų palūkanų sukeltą krizę gydom žemom palūkanom. Juokingas tavo požiūris, kad „lai kainos kyla, kai nebebus kam pirkt, tai nukris“. Tą pačią logiką galim kiekvienam burbului pritaikyt, o pasekmes, man atrodo, visi žinom. 🙂

  • admin

    O kas dar liecia bada, tai velgi puikiausiai parodoma kaip veikia rinka ir kainos signalizavimo procesas. Siaures Afrikoj vadukai/karaliukai ir ju aplinkos zmones naudojo saliu gamtiniu istekliu rezervus – savo reikmem ir daugeliu atveju subsidijavo maisto produktu kainas. Maisto produktu arba bet kokios kitos subsidijos siejamos su energetika ir t.t. priveda prie resursu svaistymo. Tarkim Irane, kol buvo kompensuojamos mokestis uz dujas, tol zmones sildydavosi namus isijunde dujines. Elektra taip pat buvo kompensuojama – zmones skalbdavosi po 3-4 kartus per diena, nes niekas net nesusimasto apie resursu verte, kai uz juos reikia moketi. Dabartiniu atveju kainu kilimas parodo, kad resursus reikia tausoti ir saugoti, kas turi labai geru pasiekmiu tiek paciu resursu paklausai, tiek aplinkai. Ekonomikoj nera tokio dalyko kaip „free lunch“. Tas „free lunch“ procesas vyko pasaulyje jau eile metu, todel labai gerai, kad krenta sistemos, kurios suinteresuotos zaliavu svaistymu ir t.t. Pvz. kaip tu galvoji susikuria monopolines rinkos? Kada kazkas gali ir sugeba uz ta pati produkta gauti pridetive verte jam – renta. Ne vienoj rinkoj, ypatingai tu saliu, kur kaip tu sakei galimas badas, zaidzia kelios kompanijos, kurios neisileidzia efektyvesniu kompaniju i rinkas. Tarkim Indijoj nera dideliu prekybos centru, kas yra neisvengiama, norint tureti pigu maista. Velgi mazieji priestarauja, o jie pagrindiniai rinkejai. Ar reikia spausti maziukus? Tarkim, Japonijoj maziukai sugeba nukonkuruoti didziuosius prekybos centrus, kadangi jie naudojasi naujausiais metodais ir pastoviai inovuoja. Isvada, baikim gelbeti sektorius arba kaltinti nebutus dalykus ir pradekim ziureti, kaip mes naudojame resursus ir kaip mes galime tu resursu panaudojima pagerinti.
    Kas liecia Lietuvos maisto kainu augima – nezinau. Daugeli produktu pasigaminam patys, perkam is savu ukininku, bet motyvuojam, kad rinkos itakoja kainos. Itakotu tada, kai ukininkai gautu didesnes ismokas is perdirbeju, ar jie tikrai gauna??? Ar paprasciausiai eilini zmogelis dar karta yra apgaunamas nevar auganciom rinkos kainom. Pelus nuo grudu reikia skirti. Lietuvos maisto pramone paprasciausiai uzdirba virspelnius, kuriais nesidalina nei su ukininkais, nei su pirkejais. Ko reikia? Konkurencijos. Leiskim prekiauti ivariais pigesniais maisto produktais Lietuvoje, susitrauks ir seselis, padides konkurencija, sumazins apetitus ir musu perdirbejai. Dabar pliekti viena puse – rinkas, Jav doleri – visiskai nerimta. Jeigu toliau plestis, tai rinkos yra dvi – „spot market“ ir „future market“. Didieji prekybininkai draudzia savo pozicijas „future market“ kontraktais ir trumpalaikiai kainu svyravimai nelabai itakoja esamas kainas. Be to, kompanijos turi vadinamuosius „mark up“, tai kainos ir kastu skirtumas, kuris pasirenkamas toks, kad trumpalaikiai kainu svyravimai neitakotu kompanijos veiklos, kadangi kompanija negali perdaryti kainu ir pakeisti savo kontrkatu su tiekejais pastoviai „continously“, jie tai daro su tam tikrom atkarpom ir tai kainuoja. Ir paskutinis aspektas, algos Lietuvoje – lietuviskos, kainos – europietiskos ir doleris cia nu visiskai nekaltas, spresk pats. Ir jokio skirtumo, dar karteli paminesiu, ar cirkuliuoja euras, ar doleris, ar litas, jeigu nei viena kaina nera ikandama, o tai investuotojams svarbiausia ir Estija yra renkamasi ne del to, jog ten euras, o del to, kad vyriausybe protingesne ir ekonomikos augimas geresnis ir sveikesnis. Tikiuosi atsakiau i tavo abejojimus.

  • admin

    *Rizikos profilio

  • admin

    Kas liecia Estija, velgi, valiutos cirkuliacija salyje nedaro jokiu jos rizikos profilima mazinanciu/gerinanciu priezasciu, taip, kad ir pats atsakes i klausima pasakysiu, neinvestuociau tiek i Estija, Latvija ir Lietuva todel, jog vidine paklausa mirus ir bus mirus dar ilgai, o ten gali cirkuliuoti nors ir tugrikai.
    Kas liecia zaliavu kainas, tai velgi, ne doleris tas zaliavu kainas kelia, jau anekdotais tampa pasakojimai apie vario sandeliavima Kinijoje arba tusciu miestu statybas. Jeigu statomi neapgyvendinami miesti, prekybos centrai – tai cia produktyvi zaliavu paklausa??? Ar kazkokia spekuliacija?
    Velgi kainu augimas turi du poveikius. Pirmas, jis kelia paciu zaliavu kaina, antras – mazina tu paciu zaliavu paklausa, kas aiskiai matyti Amerikoj. Ne reikia buti eskpertu, kad suprasti, jog tam tikras kainu lygis yra negalimas, paprasciausiai niekas nepirks, bus ieskoma alternatyvu ir t.t., o kai niekas nepirks, tai ir parduoti nebus kam. Dabartines kainos turbut sukeltos tiek portfolio hedging strategiju, tiek nereikalingoms reikmems, kaip, kad Kinijos pavyzdys. Be to, ne vienoje salyje labai daug maisto produktu prarandama, kol tie maisto produktai pasiekia galutini vartotoja, todel vien tik Jav kaltinti del akomodityvios monetarines politikos – juokinga. Problemu yra – jas reikia spresti, Jav sprendzia taip kaip ir turetu spresti, tuo tarpu Kinija nelabai ka ir besugalvoja. Visi matem, kad pigi darbo jega gali pakelti ekonomika, o kas toliau? O toliau reikia inovuoti, bet Kinija dar nerodo nuo ko nukopijuoti inovavimo proceso kurimo, todel po truputeli stagnuoja ir su dabartinem ju problemom piesiu labai negrazia Kinijos ateiti.

  • Edgaras

    O tu pats sau atsakyk į klausimą – kurioj šaly būtum labiau linkęs investuot: į Estiją su krona ar į Estiją su euru? Antras variantas turi esminių pliusų, pvz. gali būti tikras, kad Estija neprispausdins valiutos skoloms padengt, gali saugiau jaustis dėl infliacijos ir pan. Taip, sutinku, kad valiuta toli gražu nėra pagrindinis veiksnys skolinimosi kaštuose, bet atmest jį kaip visiškai nereikšmingą irgi nereikėtų. 🙂

    P.S. „Jav toliau sėkmingai dar bent 1.5-2 metus privalės vykdyti akomodatyvią monetarinę politiką ir galbūt vėliau sugrįšime į daugmaž normalias vėžes“ – O ką vadini normaliom vėžėm? 🙂 Per tuos porą metų pusę pasaulio galės ir badu numirt jei ir toliau maisto ir žaliavų kainos augs tokiais tempais. 🙂

  • admin

    Ką tu turi omenyje, sakydamas kapitalo pozicija? Fizinio, finansinio? Kas liečia GM, tai ten daugiau jų įsiskolinimai buvo dengiami, pensijų išmokos buvusiems ir t.t., kiek man žinoma. O darbo kaštai ir mažinami, tai yra kaštai susiję su darbuotojų užmokesčiu, mažinami per silpną dolerį ir perkamąją galią. Matai, daugelis mato tik nominalų darbo užmokestį, kuris neparodo tikro vaizdo, tikras vaizdas – realus darbo užmokestis – nominalus darbo užmokestis pritaikytas infliacijai. Vienas iš akomodatyvios monetarinės politkos kanalų. Mažinant valiutos vertę, mažėja ir realus darbo užmokestis, kas sudaro galimybės Jav bizniams samdyti darbuotojus pigiau. Žinant, kad Federalinis Rezervas atsakingas tiek už kainų tvarumą, tiek už nedarbo mažinimą, tai dolerio kritimas visiškai atitinka jų poziciją.
    Viskas pajudės iš mirties taško, kai yuanio kursas pradės augti, ne nominalus, o realus. Dabar yuanio kursas auga panašiai kaip ir infliacija, todėl efektas – neutralas, jo paprasčiausiai nėra. Jav toliau sėkmingai dar bent 1.5-2 metus privalės vykdyti akomodatyvią monetarinę politiką ir galbūt vėliau sugrįšime į daugmaž normalias vėžes.

  • Mindaugas

    O gal svarbus ir tas dalykas, kad JAV gana stipri kapitalo pozicija, ne darbo jėgos? Darbo jėgos taip paprastai negalima atpiginti, juo labiau staiga priimti daug žmonių, kad jie dirbtų „rankų darbą“.
    Gi nemažai „sukišo“ pinigų į automobilių pramonę, kad General Motors nesužlugtų visiškai, senus automobilius keitė į naujus su kompensacijomis ir panašiai. Dabar vėl pelningai dirba, jei neklystu, General paskelbė gana gerus rodiklius.
    Bandyti vėl dotuoti tam tikras sritis gelbėjant užsienio prekybos balansą?

  • admin

    Sveikas,
    Malonu, kad skaitai. Dabar dolerio ir naftos kaina yra priešingai proporcinga – augant doleriui – naftos kaina krenta, krentant doleriui auga. Paprasta aritmetika del to, jog pasaulyje naftos kaina denominuota doleriais, todel doleriui pakilus vakar, siandien naftos kaina bus mazesne nei vakar ir atvirksciai.
    Kas liecia Jav eksportą, tai apie tai ir rašiau įraše, gal ne iki galo pasakiau, kad būtent silpnas doleris – gerai Jav eksportui, bet vėlgi Jav negamina žemos pridėtinės vertės prekių kaip, kad Kinija, todėl tas pozityvus eksporto/importo balansas trumpuoju laikotarpiu, ne kaip gali atsiliepti ilguoju. Vėlgi visur yra pliusai ir minusai, kiekviena ekonominė politika pasirenkama tokia, kad pasiekti kažkokį šalies nustatytą rezultatą.

  • Mindaugas

    Sveikas,
    įdomu buvo paskaityti kaip tu vertini dabartinį dolerio kurso laipsnišką kritimą žemyn.
    Kasdien vis stebiu laikraštyje koks jo kursas buvo vakar ir kaip jis po centą vieną kitą leidžiasi. Ilgą laiką jis buvo ~2,5Lt/$, o dabar artėja prie 2,3Lt/$.
    Palyginus visai nesenai jo kursas sukosi ~2,2Lt, po to stiebėsi iki 2,8Lt ir nusistovėjo per vidurį (kad ir kaip keistai atrodytų), buvusiu 2,5Lt.
    Pas mus labai dažnai aukšta degalų kaina „dengiama“ būtent tuo dolerio kursu, kad ir koks jis būtų. Kainos kyla, nes dolerio kursas „netikėtai“ pakilo (buvo toks komentaras iš naftos prekeivių, nors pasižiūrėjau bent 2sav $ kurso grafiką, jokio ryškaus pokyčio nebuvo), arba degalų kainos nemažėja, nes „jos priklauso nuo dolerio kurso, o jis nesikeičia“. Žinoma, dėl degalų kainų kilimo irgi atitinkama pozicija: dolerio kursas krenta, dėl to naftos rinka reaguoja ir brangsta.
    Teko girdėti/skaityti tokią $ kurso, arba naftos produktų kainų interpretaciją, kad šie du rodikliai atvirkščiai proporcingi, kuo aukštesnis kursas, tuo žemesnė naftos produktų kaina ir atvirkščiai.
    Kaip manai, ar galima trumpuoju laikotarpiu įžvelgti tokią tendenciją, dolerio kurso silpnėjimas ir naftos produktų kainos didėjimas?
    Pagalvokim apie tokį variantą, tavo paminėtą, kada JAV eksportas viršys importą. Nepaslaptis, kad Kinija sėkmingai plukdo savo laivus su konteineriais į JAV ir tas srautas tik didėja dėl juanio kurso, kuris yra žemas ir JAV valdžia apeliuoja į tai. Bet ar žemas $ kursas nepadės didinti eksporto pačiai JAV, būtent dėl jų pačių valiutos žemo kurso ir taip artėti prie nulio importo/exporto balanse?
    Kol kas tiek, bandysiu dar kartą paskaityti straipsnį ir kilus klausimams, padiskutuosim.
    (visai nesenai atradau ši blogą, tai dabar skaitau nuo pat pirmo įrašo iki šių dienų)
    Ačiū!