Kas yra racionalesni?

Tomas S.

Ekonomikos moksle yra priimta manyti, jog ekonominiai agentai (individualūs namų ūkiai, verslai ir t.t.) yra racionalūs. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, jog ekonominis agentas, turėdamas galimybę pasirinkti tarp skirtingų alternatyvų, pasirinks tą, kuri jam yra naudingiausia. Aišku, jog racionalumas turi būti išreikštas kažkokia forma, tarkim pinigine.

Pavyzdžiui, jeigu manysime, jog vartotojo racionalumas gali būti išreikštas mažesnėmis išlaidomis pirkiniams, tai vartotojas, kuris turi galimybę rinktis tarp apsipirkimo skirtingose parduotuvėse išsirinks tą parduotuvę, kurioje jo bendras pirkinių krepšelis bus pigesnis. Tarkim, jis nekreips dėmesio į patogumą, tai yra, jeigu parduotuvė, kurioje apsipirkti yra pigiau yra šiektiek tolėliau nei ta, kurioje apsipirkti yra brangiau, vartotojas eis į tą parduotuvę, kurioje apsipirkti yra pigiau. Taigi, pagal mūsų racionalumo matą teigsime, jog vartotojas, išleidęs mažiau pirkiniams, yra racionalus.

Kodėl racionalumo savoka yra svarbi?

Pirmiausia, centriniai bankai dažnai komunikuoja savo monetarinę politiką (ateities trumpalaikių palūkanų normos perspektyvas ir t.t.) manydami arba tiksliau tikėdamiesi, jog ekonominiai agentai yra racionalūs, ir supratę centrinio banko komunikavimą elgsis taip, kaip jiems yra racionaliausia.

Be to, valstybės įvairiausiomis išmokomis nori įtakoti tam tikrą savų piliečių elgesį. Tarkim, aukštesnis akcizas taikomas rūkalams, turėtų sumažinti rūkalų vartojimą, kadangi rukyti ekonominiams agentams taptų brangiau. Arba subsidijos „žaliam“ kurui turėtų padidinti automobilių pritaikytų tokiam kurui gamybą ir paklausą ir t.t. (Tai tik paprasti pavyzdžiai, į mano teiginių realumą nereikėtų kreipti dėmesio).

Taigi matome, jog racionalumas ir jo išreiškimo forma yra labai svarbūs reiškiniai ekonomikoje.

S. Choi, S. Kariv, W. Muller ir D. Silverman, akademiniai ekonomistai, savo darbe – „Who is (More) Rational“ analizuoja, kas gali įtakoti ekonominių agentų, o šiuo atveju – namų ūkių, racionalumo lygius.

Pačios tyrimo eigos nepasakosiu, tačiau ji tikrai įdomi, ir tiems, kurie ateityje nori/turi daryti diplominius darbus ir t.t. vertinga tokius tyrimus perskaityti ir pasižiūrėti, kaip atliekami profesionalūs ekonomistų darbai.

Pasakysiu tik tiek, jog tyrime dalyvavo Olandijos namų ūkiai. Kiekvienam namų ūkio nariui buvo pateikti 25 klausimai, kurie leido nariui pasirinkti tarp skirtingų prekių pirkimo. Kiekvienu atveju jo pasirinkimas buvo įvertintas. Vėliau rezultatai buvo sumuojami ir nusprendžiami, kuris narys yra racionalus.

Svarbiausia šio bandymo esmė ta, jog racionalūs ekonominiai agentai turėtų palaikyti racionalumą, atsakydami į visus 25 klausimus, norėdami maksimizuoti savo naudą, tai yra būti racionaliais. Žmonės, kurie į visus arba beveik visus klausimus atsakė maksimizuodami naudą sau – racionalūs ir atvirkščiai. Taigi, racionalumo lygiai per 25 užduotus klausimus neturėtų labai kisti yra išlikti panašūs.

Kokius pastebėjimus atrado ekonomistai?

Jie rado sąryšį tarp racionalumo lygių ir ekonominių agentų turto bei išsilavinimo lygio. Jų duomenys parodė, jog ekonominiai agentai, turintys daugiau turto ir esantys labiau išsilavinę, į 25 klausimus atsakinėjo labiau tolygiai racionaliau nei asmenys, neturintys tiek turto ir išsilavinimo. Be to, vyrai į klausimus taip pat atsakė nuosekliau racionaliai nei moterys. Galiausiai jaunesni asmenys į klausimus atsakė nuosekliau racionaliai nei vyresni asmenys.

Įdomu, jog mokslininkai taip pat rado teigiamą ir staitstiškai svarbų sąryšį tarp ekonominių agentų turto ir racionalumo lygio. Tai yra, racionalesni ir tolygiau į klausimus atsakinėję ekonominiai agentai yra vidutiniškai turtingesni, net esant tų ekonominių agentų panašiam išsilavinimo lygiui ir dabartinėms pajamoms.

Ką tai reiškia?

Tai reiškia, jog racionalesni ir nuoseklesni asmenys (asmenys į klausimus atsakę nuosekliai racionaliai) daro mažiau klaidų, priimdami įvairiausius sprendimus ir taip užsidirba papildomą racionalumo premiją.

Aišku, jog kaip ir kiekviename tyrime, tyrimo rezultatai labai priklauso nuo tyrimo pradžioje prisiimtų prielaidų, tačiau šis pastebėjimas yra tikrai įdomus ir turbūt logiškai paaiškinamas. Juk dažnai (tikrai ne visada) išsilavinę asmenys sprendimus gali „pasverti“ geriau nei mažiau išsilavinę. Be to, visame pasaulyje parduodama aukštojo mokslo idėja ir vertė yra paremta duomenimis, jog asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą, vidutiniškai uždirba daugiau nei asmenys jo neturintys.

Labai įdomus darbas, dar kartą parodantis, jog ekonomika mokslas nėras toks „sausas“. Jo pagalba galima atrasti atsakymus į įvairius, kartais net su ekonomika, nesusijusius klausimus.

#ekonominė teorija #Ekonominiai agentai #racionalumas #racionalūs agentai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai