Kas yra „short-selling“?

Tomas S.
  • 8 Komentarai

Vakar mano „mėgstamiausias“ lietuviskas portalas Delfi dar kartą verslo skiltyje parašė nesamonę. Kodėl? Na jie prilygino „short-selling“ uždraudimą kai kuriuose Eurozonos rinkose – spekuliacijai. Nežinau kodėl, gal dėl to, kad politikai dažnai nesuprasdami finansinių rinkų ir terminų „short-selling“ prilygina spekuliacijai, o gal dėl to, kad pats Delfi nelabai supranta apie ką rašo. Aš tikiuosi, kad mano blogo skaitytojai žino, kas yra „short-selling“. Jeigu nežino, tai tada supažindinsiu.

„Short-selling“ yra pakankamai paprasta procedūra, kai investuotojas uždirba tada, kai akcijų kaina nukrenta, priešingai iškreiptai logikai, kad investuotojai gali uždirbti tik tada, kai rinkos auga (Ir tai daugelio politikų ir kitų finansuose neišprususių ne spekuliacinis pelno siekimas). Šitą mitą norėčiau paneigti – tiek akcijų augimo laukimas, tiek akcijų kritimo laukimas – tokia pat spekuliacija.

Tai kas tas „short-selling“? Pati operacija labai paprasta: investuotojas, kuris mano, jog vienos ar kitos kompanijos akcijų kaina turėtų kristi (bet kokio finansinio instrumento) norėtų šios savo nuojautos/žinojimo uždirbti. Kaip tai padaryti? Na investuotojas norėtų pasiskolinti akcijas iš kitų investuotojų ir jas galėtų parduoti dabar. Šis investuotojas uždirbs tik tada (pasiskolinęs akcijas), jeigu akcijų kaina per tam tikrą sutartą laikotarpį nukris ir investuotojas laikotarpio pabaigoje galės nupirkti šias akcijas pigiau nei jas pardavė. Šis akcijų kainų skirtumas – investuotojo pelnas. Aišku, investuotojas, kuris finansų slengu nori „užshortinti“ poziciją turi rasti kitus investuotojus, kurie pasiruošia šias akcijas skolinti už tam tikrą mokestį. Be to, investuotojas kaip ir ateities sandorių rinkoje turi turėti kažkokį užstatą (maržos reikalavimas).

Ar „short-selling“ yra spekuliacija? Taip, kaip ir bet koks kitas investavimas, tikintis akcijų kainų išaugimo. Iš grynai techniškos rinkų perspektyvos „short-selling“ operacijos padeda rinkai veikti efektyviau. Kodėl? Todėl, kad jeigu tikėsime nieko nesuvokiančiais dėdėm Briuselyje – ne spekuliacinis pelnas yra tas, kuris uždirbamas akcijų kainom kylant. Automatiškai rinkoje nesant investuotojų, kurie turi priešingą nuomonę apie akcijų perspektyvą, mes pakankamai greitai pasiekiamia „burbulines“ akcijų kainas, kadangi „short-selling“ yra uždraustas. Kiek man žinoma (Lietuvos akcijų rinka aš nesidomiu), Lietuvoje akcijų rinkoje „short-selling“ negalimas (gal aš klystu). Teko stebėti paprastus P/E (price/earnings ratios) Lietuvos kompanijų, tai jie dažnai būna įspūdingai dideli (kuo didesnis P/E ratio, tuo labiau išsipūtusios akcijų kainos, remiantis P/E teorija), kas vėlgi netiesiogiai patvirtina mano argumenta dėl „burbulinių“ kainų. Be to, daugelio finansinių modelių viena iš prielaidų – „short-selling“ operacijų galimumas, kadangi teorijoje iš matematinės pusės būtina leisti investuotojams turėti neigiamus kiekius akcijų ar investicinių vienetų (iš arbitražo teorijos). Neigiamos investicinio portfelio proporcijos būtent parodo kiek portfelio dalies yra skirta „short-selling“ operacijom. Galiausiai, dar kartą teigsiu, kad „short-selling“ operacijų leidimas – padidina bet kokios rinkos efektyvumą, aišku ta rinka turi būti pakankamai didelė, panašus argumentas kaip ir su „insider’ių“ įtaką finansų rinkose – ji ne visose rinkose vienoda.

Jeigu kalbėsime apie dabartinį „short-selling“ operacijų draudimą kai kuriose finansų rinkose, tai šis sprendimas – politinis, bet aš neteigiu, kad jis buvo nereikalingas 🙂

#Delfi #Finansiniai burbulai #finansiniai modeliai #finansų rinkos #short selling #spekuliacija

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Šiektiek info apie „fail-to-deliver“ is FT Alphaville apie JAV obligacijų rinką: http://ftalphaville.ft.com/blog/2011/09/05/668726/some-extremely-special-treasuries/

  • admin

    Na procesas būti pakankamai paprastas. Tarkim rinkoje, norint kažką short-sellinti reikia, kad kažkas tas akcijas tau paskolintų, automatiškai pradeda veikti supply/deman jėgos. Tačiau, short-selleriui realiai neįdomu, ar tos akcijos keičia rankas, tai yra ar jis jas fiziškai pasiskolina, jis žaidžia ant ateities kainų skirtumo, todėl jis gali paprašyti savo financial intermediary padaryt tokį sandorį, jog bus žaidžiama ant kainų skirtumo, o intermediary gali sutikti/nesutikti, tai jau jos problemos, kaip ji tas akcijas skolinsis ir t.t. Žaidžiama ant kainų skirtumo, financial intermediary tuo tarpu gali žaisti per ateities sandorių rinka, kur superka ateities sandorių kontraktus tos kompanijos, kurios akcijos yra shortinamos. Vėlgi datos tarp ateities rinkos kontraktų ir short-selling susitarimų gali nesutapti ir t.t., čia jau financial intermediary problema, kaip ji hedgina šitą poziciją. Jeigu akcijų nebuvo pasiskolinta, tada, kai reikia deliverinti galima galbūt uždeliverinti kitus assetus, kaip daabr su ETF’ais. Čia prasideda „shadow-banking“ operacijos, kurių reguliatoriai negali kontroliuoti, automatiškai į tokius produktuose ir investicijuose gali dalyvauti tik „sophisticated“ investuotojai, kurie žino, ką daro. Reguliatoriai tuo tarpu banina tokia operacijas todėl, kad „paprasti“ investuotojai nelabai supranta pačio proceso, todėl gali nepamatyti įvairių su tokiu investavimu susijusių problemų. Realiai tas pats vyksta ir su ETF, sukuriami vadinami sintetiniai ETF, kurie veikia panašiai kaip „as if“ jie replikuotų kažkokį indeksą ar produktą, todėl į tokius produktus nežinantiems nepatartina investuoti. Esmė – short-selling operacija – žaidimas kainų skirtumu, paklausos/pasiūlos dėsniai šiuo atveju short-selleriui nelabai įdomūs.

  • Edgaras

    Aš skaičiau ir vikipedijos straipsnį ir dar daug kitų, aš iš principo suprantu kas tai yra, bet negaliu suvokt kokiu būdų galima parduot akcijas jų neturint. T.y. kaip gali iš niekur tų akcijų tiesiog padaugėt. 🙂 Tarkim, o kas būna po to, kai va tų akcijų padaugėja, kažkas jau jas pardavė, bet paskui būna „fail-to-deliver“. Kaip tuomet ta visa finansinė sistema reaguoja į tai? Anuliuojasi pardavėjo rezultatai ir pelnas/nuostolis ar kaip?

  • admin

    Be to, yra ir tokie ETF’ai, kurie jau užleveraginti, tai yra investuojant į vieną ar kitą instrumentą ir jo vertės pokytį, tas pokytis gali būti dauginamas iš ETF’o leverage. Grąža/nuostolis automatiškai padidinamas. Įdomių dalykų dabar chebra sugalvojus yra 🙂

  • admin

    Labai neblogas paaiškinimas naked short-selling – http://en.wikipedia.org/wiki/Naked_short_selling. Kaip ir aiškinama, čia daugiau nelegalus būdas shortinti ir turbūt jis pasiekiamas tik „dideliems žaidėjams“ tokiems kaip hedge funds. Nelabai reguliuojamas dalykas 🙂
    Realiai su dabartinėm inovacijom, tai shortinti galima ir perkant įvairius ETF’us, kurie sukonstruoti taip, jog juos pirkdamas automatiškai shortini kažkokį instrumentą. Be to, tai dažnai gali priminti ir naked short-selling, kadangi neaišku ar pačio ETF’o „underlying asset“ yra būtent shortinam’as instrumentas. Naked short selling turbūt bus didesnė spekuliacija ir kiek man teko girdėti „fail-to-deliver“ procesų, kai investuotojas nepristato akcijų buvo įvairiuose rinkose padaugėja. Čia jau pakankamai techniškas dalykas kaip ir kokie penalty yra už tokias operacijas. Bet tikrai geras klausimas 🙂

  • Edgaras

    Visai tarp kitko – būtų smagu, kad šitam įraše arba kokiam numatyt ateity, aprašytum ir plačiau paaiškintum naked short-selling. Nes man truputį kertasi su logika frazė „selling shares without owning them“. 🙂

  • admin

    Ačiū, už tikslią info 🙂
    Kas liečia patį baną, tai aš jam in general irgi nepritariu, vien dėl to, kad pačios rinkos funkcionavimas tampa iškreiptas ir kaip tu teisingai paminėjau (cover-short) procesas dažnai kainuoja tiems investuotojams, kurie išreiškia teisėtą, bet kitokią nuomonę, kuri dėdulių nuomone – neteisinga.
    Manau, kad dabartinis banas įvyko dėl to, kad Prancūzijos GDP skaičiai, kurie turėjo būti paskelbti penktadienį, o pati vyriausybę žinojo juos anksčiau, buvo žemesni nei rinkos lūkesčiai. Rinka prognozavo „quarter-on-quarter“ 0.2 GDP augimą, o „tikras“ augimas buvo – 0, todėl turbūt buvo norėta sumažinti Prancūzijos bankų „mūšimą“ rinkoje. Kiek žinau pats banas užsitęs iki 15 darbo dienų, tai manyčiau lengvas time-out rinkose buvo reikalingas, todėl šį sprendimą kažkiek pateisinu, nors jis ir mano nuomone nėra labai jau teisingas. Aš daugiau žiūrių į šią provlemą kaip „volatility“ mažinimo, o dėdės Briuselyje turbūt daugiau iš populistinės pozicijos, todėl oficiali bano priešastis ir man nepatinka 🙂

  • Short-selling’as Baltijos biržose oficialiai negalimas, tačiau dauguma tarpininkų siūlo šias paslaugas per vienokius, ar kitokius finansinius instrumentus.

    Kas dėl short-selling uždraudimo, aš manau, kad tai buvo neteisingas sprendimas, ypač remiantis istoriniais atvejais, kai buvo uždrausta short’inti – akcijos kildavo kelias dienas (cover-short), ir vėliau krisdavo apie 10-40% nuo uždraudimo datos.