Kaip ECB tiesia pagalbos ranką euro zonai?
Ne paslaptis, jog jau kelerius metus finansinėje krizėje, esančios euro zonos šalių padėtis nesikeičia, o turbūt tik blogėja. Jeigu pasižiūrėsime, ką prognozuoja didžiausių pasaulio investicinių bankų ekonomistai – eurozonos ekonomika ketvirtajame praeitų metų ketvirtyje turbūt susitraukė (neigiamas augimas), o pirmajam šių metų ketvirčiui prognozuojamas taip pat neigiamas augimas. Šios prognozės tikrai nėra stebuklingos ar kažkaip pribloškiančios. Kodėl? Todėl, jog valstybėms mažinant valstybines išlaidas, o kitiems ekonominiams faktoriams išliekant nepakitusiems, visuotinė paklausa ekonomikoje sumažėja. Kad ta paklausa nesikeistų, reikalingas privataus sektoriaus … Skaityti toliau
Jau antrus metus šalys, esančios bendroje Europos valiutos sistemoje (eurozonoje) negali susitvarkyti su kelių nedidėlių šalių skolų problemomis. Kaip teigė ne vienas žymus ekonomistas ir leidinys – eurozonos problemas reikia spręsti greitai ir efektyviai, laiko pamąstymams nelabai buvo, o dabar jau turbūt ir nebėra. Kodėl? Pirmiausia, ekonomistai, o ir finansų rinkų žaidėjai teigė, jog neišsprendus eurozonos problemų greitai tol, kol jos dar nesugebėjo paveikti viso regiono, neleis panikai finansų rinkose, o ir realioje ekonomikose išplisti. Gaila, bet ne vienas analitikas … Skaityti toliau
Kaip jau minėjau praeitą savaitę – pabandysime paanalizuoti 20 įtakingiausių ekonomikos darbų per paskutinius 100 metų išleistų “American Economic Review” moksliniame žurnale. Pradedu šį ciklą su Robert A. Mundell darbu: “A Theory of Optimum Currency Areas”, 1961m. . Šį darbą pasirinkau neatsitiktinai, kadangi eurozoną krečia krizė, tai į vieningos valiutos projektą pasižiūrėti Mundell akimis tikrai verta. Robert A. Mundell, o ir ekonominė teorija teigia, kad mokėjimų balansų krizės (Mokėjimų balansas=einamosios sąskaitos balansas+finasinės sąskaitos balansas, išskyrus centrinio banko rezervus+kapitalo sąskaitos balansas) … Skaityti toliau
Atsakymo aš nežinau, tačiau daug protingų žmonių pasiūlė jau daugelį variantų kaip tą eurozoną gelbėti būtų galima. Aš viename iš savo įrašų jau rašiau apie galimus eurozonos problemų sprendimo scenarijus. Kaip ir niekas nesikeičia – visi žino, kad Graikija bankrutavo, politikieriai rengia jau n-tąjį susirinkimą, kuris pakeičia rinkos sentimentą kelioms dienoms ir vėliau situacija tik pablogėja. Anksčiau rašiau ir apie Šveicarijos centrinio banko sprendimą palaikyti tam tikrą franko valiutos kursą valiutų rinkose. Sakiau, kad sprendimas – protingas, kadangi ne tik … Skaityti toliau
Eurozonos krizės įkarštyje tarp vakarų politikų pasigirdo nuomonių, kad reikėtų įvesti finansinių transakcijų mokesčius. Būtų apmokęstinta tarkim prekyba kompanijų akcijomis/obligacijomis ir t.t. Sprendimas politiškai būtų labai populiarus. Kodėl? Todėl, kad valstybių biudžetai jau dabar “suspausti”, o papildomos pajamos visada ne pro šalį, ypatingai, kai kąsnelį galima atimti iš investuotojų. Aišku, politikai nesako, kad jie atima kąsnelį iš investuotojų, jie atima neva kąsnelį iš investicinių bankų, hedge fondų ir kitų panašių institucijų. Šiuo metu labai populiaru pliekti finansinį sektorių (sutinku, kad … Skaityti toliau
Nerašiau apie eurozonos krizę specialiai, kadangi kiekvieną dieną skirtinguose portaluose galima prisiskaityti skirtingų nuomonių apie tai, kas atsitiks su eurozona ateityje. Prisipažinsiu, paskutiniu metu situaciją eurozonoje stebiu tik su viena akim , kadangi susikoncentruoti ties kiekvieną dieną kintančia situacija ir politiniu štiliumi – sudėtinga. Buvau paprašytas parašyti savo nuomonę šiuo klausimu – pabandysiu tai ir padaryti. Taigi turime situaciją, kai Graikijai prireikė ne vienos, bet ir antros finansinės injekcijos, kuri turėtų “padėti” Graikijai pastatyti savo ekonomiką ant kojų ir grąžinti … Skaityti toliau
