Ar reikia baimintis Kinijos ekonomikos sulėtėjimo?
Mano atsakymas į šį klausimą – tikrai ne. Kodėl? Vakarų pasauliui kovojant su eurozonos šalių krize, augančiu nedarbu ir skolom, buvo manyta, kad Kinija ir kitos Rytų Azijos šalys perims pasaulio ekonomikos augimo naštą. Būtent tokios šalys kaip Kinija, Indija, Brazilija, Rusija ir kitos turėtų augti ekonomiškai greičiau nei vakarų šalys ir taip kompensuoti vakarų šalių ekonominio pyrago pasaulinės ekonomikos kontekste stygių. Ar tai vyksta? Dalinai taip. Mano minėtosios šalys ir toliau auga pakankamai įspūdingais greičiais, tačiau dabar jos susiduria … Skaityti toliau
Wikipedia interneto svetainėje radau paskutinius šalių užsienio valiutos rezervų duomenis. Išsiskiria viena šalis – Kinija, kuri tų rezervų turi beveik tris kartus daugiau negu antroje vietoje esanti Japonija su 1138mlrd. dolerių. Aišku, tie rezervai nėra laikomi tik doleriais, tačiau Wikipedia sveitainėje jie išreikšti doleriais. Klausimas – kam šalys kaupia tuos užsienio valiutos rezervus? Turbūt daugam teko girdėti apie Azijos ekonominę krizę 1997 metais. Jos neanalizuosiu, bet pagrindinis iš šitos krizės “išmoktas” ir įsisavintas ekonominis reiškinys – užsienio valiutos rezervų kaupimas. … Skaityti toliau
Nesenai rašiau, kaip kompanijos gali signalizuoti savo “kokybę” finansų rinkose vienu ar kitu būdu pritraukdamos kapitalą. Be to, šnekėjau apie tai, kaip vadinamieji “insideriai” – kompanijos vadovai ar darbuotojai, gali neva signalizuoti informaciją apie savo kompaniją investuodami/neinvestuodami į kompanijos išleistus investicininius vienetus. Minėjau, kad šitų signalų kokybė priklauso nuo to, kokioje rinkoje šitie signalai yra perteikiami – skirtingose šalyse jie skirtingi, skirtingų investicinių vienetų grupėse taip pat. Amerikos, o ir kitų “developed” šalių finansinų rinkos yra efektyvios. Efektyvumo lygių pagal … Skaityti toliau
Jau turbūt ne kartą tie, kurie domisi finansų rinkom ir skaito mano blogą, teko girdėti pavadinimą “QE”. Šio proceso apibrėžimą galite rasti mano blogo šioje vietoje. Trumpai, “QE” tai toks procesas, kai centrinis bankas perka savos valstybės išleidžiamas obligacijas. Kam jis tai daro? Tam, kad padidinti pinigų pasiūlą ekonomikoje ir taip sumažinti ekonomikoje vyraujančias trumpalaikes palūkanas, kurių dėka namų ūkiai ir verslai gali pigiau skolintis ir taip “užsukti” ekonomikos “varikliuką”. Jav kaip visiems žinoma jau baigia antrą “QE” procesą po … Skaityti toliau
The Economist šios savaitės leidinyje yra labai neblogas straipsnis apie tai kaip investuotojai gali kurti investavimo strategijas, kurios remiasi tuo, jog Kinijos ekonomikos augimos sulėtės. Tiems, kurei nežino kas yra short-seel, paaiškinsiu, jog short-sell, yra procesas, kai vienas investuotojas pasiskolina tarkim vienos ar kitos bendrovės akcijų ir jas parduoda dabar, tikėdamasis, jog vėliau sugebės nusipirkti tokį pat kiekį akcijų už mažesnę kainą. Kainų skirtumas – investuotojo pelnas. Aišku, tai yra pakankamai rizikingas investavimo būdas, bet dažnai short-seleriai ilguoju laikotarpiu būna … Skaityti toliau
FT.com Alphaville įrašas apie tai kaip Kinija kontroliuoja ir bando manipuliuoti savo užsienio valiutos rezervais. Įrašo kūrėjai remiasi vieno iš Honk Kong kompanijos analize. Pirmiausia, FT.com vakar pranešė, kad daugiausiai Jav obligacijų atsisakiusios arba pardavusios valstybės lapkričio mėnesį buvo – Kinija ir Rusija. Žinant, jog Kinija eksportuoja prekes į Jav ir uždirbtus dolerius investuoja į Jav obligacijas, tai obligacijų pardavimas buvo tikrai neįprastas. Dar nesenai vykusios finansų krizės metu, (nebeprisimenu kodėl) bet Rusija buvo labai supykusi ant Jav ir siūlė … Skaityti toliau
