Ar Lietuvai reikia valstybinio banko?
Į Lietuvą ir vėl atėjo bankinė krizė. Atrodo ne taip senai teko spręsti problemas susijusias su Snoru, kai kaip koks “Pilypas iš kanapių” išlindo Ūkio bankas. Nors Ūkio banko problemos man tapo naujiena (apie bendrą Lietuviškojo kapitalo bankų “sveikatą” buvo galima susidaryti įspūdį”), tačiau prasidėjus problemoms su kredito unijomis buvo galima spėti, kad Lietuvos bankinė sistema yra kamuojama krizės ir Snoro atvejis dar ne paskutinis. Prieš prasidedant Snoro krizei rašiau, jog esant bankinėms problemos eurozonoje jų neišvengs ir Lietuvoje esantys … Skaityti toliau
Šiandien Lietuvos internetinėje padangėje pasirodė žinia, jog Lietuva su artėjančia ekonominee recesija (pažymėsiu, kad Svedbank analitikai dar prieš gerą pusantro mėnesio recesijos neprognozavo) pasiruošusi kovoti aukštesniu PVM (pridėtinės vertės mokesčiu). Klausimas – ar nebūtų kažkokių subtilesnių ir “teisingesnių” būdų kaip su ta recesija kovoti? Mano manymu, jų tikrai nemažai, papraščiausiai tam tikros Lietuvos visuomenės grupės yra labiau saugomos nei kitos. Taigi, dabar šiektiek apie PVM, o vėliau pasižiūrėsime, iš kur dar papildomų lėšų galėtume gauti. PVM kaip mokestis, man labai … Skaityti toliau
Neseniai Lietuvoje praūžusi, o turbūt beūžianti banko Snoro krizė privertė visuomenę susimąstyti – kaip ir kokius kreditorius reikėtų kompensuoti, esant bankinei krizei? “Vadovėlinė” finansų teorija mums sako, kad pirmiausia turėtų būti kompensuojami obligacijų turėtojai, vėliau priviligijuotų akcijų turėtojai ir galiausiai “paprastieji” akcininkai. Bankinis sektorius skiriasi nuo kito privataus sektoriaus, kadangi bankinio sektoriaus veikla ypatingai priklauso nuo valstybės reguliavimo, tai yra, valstybė garantuoja tam tikrą dalį banko aktyvų (indėlių) vertę, jeigu vienas ar kitas bankas susidurtų su problemomis. Šiuo atveju, Lietuvoje … Skaityti toliau
Labai liūdna, bet Lietuva jau dabar susidūrė su problemomis bankinėje rinkoje. Ne paslaptis, kad vakar bankas Snoras buvo nacionalizuotas. Nesivelsiu į politiką ir neagituosiu už vieną ar už kitą pusę, kadangi kažkokių interesų šitame reikale neturiu. Save skaitau žmogumi, kuris šiektiek nusimano finansuose ir ekonomikoje. Per kelias dienas teko girdėti pasisakymų iš Lietuvos vyriausybės, Lietuvos respublikos prezidentės ir centrinio banko vadovo. Ar tai padėjo man situaciją suprasti geriau? Tikrai ne. Kažkokios ypatingesnės informacijos nei kiekvienas mirtingasis Lietuvos pilietis galėtų rasti … Skaityti toliau
Jau antrus metus šalys, esančios bendroje Europos valiutos sistemoje (eurozonoje) negali susitvarkyti su kelių nedidėlių šalių skolų problemomis. Kaip teigė ne vienas žymus ekonomistas ir leidinys – eurozonos problemas reikia spręsti greitai ir efektyviai, laiko pamąstymams nelabai buvo, o dabar jau turbūt ir nebėra. Kodėl? Pirmiausia, ekonomistai, o ir finansų rinkų žaidėjai teigė, jog neišsprendus eurozonos problemų greitai tol, kol jos dar nesugebėjo paveikti viso regiono, neleis panikai finansų rinkose, o ir realioje ekonomikose išplisti. Gaila, bet ne vienas analitikas … Skaityti toliau
Lietuvos ekonomikai atsigaunant po pasaulį ištikusios finansinės krizės, gyventojų lūkesčiai dėl aukštesnių algų išaugo. Kažkokio tyrimo, patvirtinančio mano teiginį, aš nežinau, tačiau apie tai galime spręsti iš to, kaip visuomenė pradėjo reikalauti vyriausybės didinti minimalų darbo užmokestį. Lietuvos darbo rinkoje susidarė tokia situacija – aukštas nedarbo lygis, kuris implikuoja aukštesnę laisvų darbo vietų pakausą, išaugusi naujų darbo vietų pasiūla, tačiau žemas darbo užmokestis. Lyg ir rinkos ekonomikoje viskas turėtų būti aišku – atsiradus daugiau darbo vietų – žmonės, esantys be … Skaityti toliau
