Šešėlinė bankinė sistema
Praeitos savaitės įraše šnekėjau apie investicinius instrumentus – ETF’us ir jų riziką. Dar viena ne ką mažiau svarbesnė pasaulinės finansų sistemos dalis – šešėlinė bankinė sistema arba “shadow banking”. Šiame įraše pabandysiu ją pristatyti, ir paiškinti jos atsiradimo priežastis. Šešėlinė bankinė sistema – kas tai? Pirmiausia turime suvokti, kas yra “paprastoji” bankinė sistema. “Paprastoji” bankinė sistema yra tokia sistema, kurioje dalyvauja trys dalyvių grupės: skolinantieji, besiskolinantys ir institucijos, kurios šias dvi grupes suveda – bankai. Taigi, “paprastojoje” bankinėje sistemoje, bankai … Skaityti toliau
Ne paslaptis, jog jau kelerius metus finansinėje krizėje, esančios euro zonos šalių padėtis nesikeičia, o turbūt tik blogėja. Jeigu pasižiūrėsime, ką prognozuoja didžiausių pasaulio investicinių bankų ekonomistai – eurozonos ekonomika ketvirtajame praeitų metų ketvirtyje turbūt susitraukė (neigiamas augimas), o pirmajam šių metų ketvirčiui prognozuojamas taip pat neigiamas augimas. Šios prognozės tikrai nėra stebuklingos ar kažkaip pribloškiančios. Kodėl? Todėl, jog valstybėms mažinant valstybines išlaidas, o kitiems ekonominiams faktoriams išliekant nepakitusiems, visuotinė paklausa ekonomikoje sumažėja. Kad ta paklausa nesikeistų, reikalingas privataus sektoriaus … Skaityti toliau
Neseniai Lietuvoje praūžusi, o turbūt beūžianti banko Snoro krizė privertė visuomenę susimąstyti – kaip ir kokius kreditorius reikėtų kompensuoti, esant bankinei krizei? “Vadovėlinė” finansų teorija mums sako, kad pirmiausia turėtų būti kompensuojami obligacijų turėtojai, vėliau priviligijuotų akcijų turėtojai ir galiausiai “paprastieji” akcininkai. Bankinis sektorius skiriasi nuo kito privataus sektoriaus, kadangi bankinio sektoriaus veikla ypatingai priklauso nuo valstybės reguliavimo, tai yra, valstybė garantuoja tam tikrą dalį banko aktyvų (indėlių) vertę, jeigu vienas ar kitas bankas susidurtų su problemomis. Šiuo atveju, Lietuvoje … Skaityti toliau
Po neseniai praūžusios pasaulio finansinės krizės (galbūt ji dar ir nepraūžė) daugelis šalių susiduria su valstybinių skolų ir biudžetų deficitų problemomis. Šalių ekonomikoms stagnuojant, kyla klausimas – ar valstybinės skolos dydis įtakoja šalies ekonomikos augimą? Ar biudžeto deficito dydis įtakoja šalies ekonomikos augimą? Jeigu šitie reiškiniai įtakoja šalies ekonomikos augimą, tai kokių priemonių reikėtų imtis tam, kad su šitais reiškiniais kovoti? Tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Lietuva pasiryžo su biudžeto deficitais ir skolos dydžiu pasiremdami fiskalinę politiką arba tiksliau mažindami … Skaityti toliau
Mano atsakymas į šį klausimą – tikrai ne. Kodėl? Vakarų pasauliui kovojant su eurozonos šalių krize, augančiu nedarbu ir skolom, buvo manyta, kad Kinija ir kitos Rytų Azijos šalys perims pasaulio ekonomikos augimo naštą. Būtent tokios šalys kaip Kinija, Indija, Brazilija, Rusija ir kitos turėtų augti ekonomiškai greičiau nei vakarų šalys ir taip kompensuoti vakarų šalių ekonominio pyrago pasaulinės ekonomikos kontekste stygių. Ar tai vyksta? Dalinai taip. Mano minėtosios šalys ir toliau auga pakankamai įspūdingais greičiais, tačiau dabar jos susiduria … Skaityti toliau
Nobelio premijos laureato Joseph Stiglitz paskaita apie dabartinę pasaulio ekonomikos padėtį. Prisipažinsiu – tai mano mėgstamiausias ekonomistas. Kodėl? Todėl, kad šis žmogus nėra labai prisirišęs prie kažkokios vienos ideologijos. Be to, šis puikus ekonomistas parodo, kokie ekonomistai turėtų būti “ištikrųjų”, tai yra ne tokie, kurie yra įtikėję į vieną ar kitą ideologiją, bet tokie, kurie parenka teisingas teorijas ir skirtingus sprendimo būdus atsižvelgdami į dabartinę situaciją. Apie pačią paskaitą nepasakosiu, bet pasakysiu tik tiek – tiek gerų minčių vienoje vietoje … Skaityti toliau
