Mokomės ekonomikos – “Optimalios valiutos zonos”
Kaip jau minėjau praeitą savaitę – pabandysime paanalizuoti 20 įtakingiausių ekonomikos darbų per paskutinius 100 metų išleistų “American Economic Review” moksliniame žurnale. Pradedu šį ciklą su Robert A. Mundell darbu: “A Theory of Optimum Currency Areas”, 1961m. . Šį darbą pasirinkau neatsitiktinai, kadangi eurozoną krečia krizė, tai į vieningos valiutos projektą pasižiūrėti Mundell akimis tikrai verta. Robert A. Mundell, o ir ekonominė teorija teigia, kad mokėjimų balansų krizės (Mokėjimų balansas=einamosios sąskaitos balansas+finasinės sąskaitos balansas, išskyrus centrinio banko rezervus+kapitalo sąskaitos balansas) … Skaityti toliau
Šiandien Šveicarijos centrinis bankas įsikišo (intervencija) į pasaulio valiutos rinką, padidindamas šveicarijos frankų pasiūlą (pinigų spausdinimas) ir šią papildomą pasiūlą, panaudodamas kitų užsienio valiutų įsigyjimui. Ko siekia centrinis bankas? Centrinis bankas siekia sumažinti savos valiutos kursą užsienio prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Įdomu, kad ši intervencija turėjo neįprastą prieskonį – Šveicarijos centrinis bankas paskelbė, kad jis susieja savo valiutą netiesiogiai su euru ir šis santykis neturi peržengti 1.20 Šveicarijos franko už eurą ribos, tai yra, Šveicarijos franko vertė negali pakilti aukščiau … Skaityti toliau
Wikipedia interneto svetainėje radau paskutinius šalių užsienio valiutos rezervų duomenis. Išsiskiria viena šalis – Kinija, kuri tų rezervų turi beveik tris kartus daugiau negu antroje vietoje esanti Japonija su 1138mlrd. dolerių. Aišku, tie rezervai nėra laikomi tik doleriais, tačiau Wikipedia sveitainėje jie išreikšti doleriais. Klausimas – kam šalys kaupia tuos užsienio valiutos rezervus? Turbūt daugam teko girdėti apie Azijos ekonominę krizę 1997 metais. Jos neanalizuosiu, bet pagrindinis iš šitos krizės “išmoktas” ir įsisavintas ekonominis reiškinys – užsienio valiutos rezervų kaupimas. … Skaityti toliau
Turbūt daugelis šiandien matė naftos kainos pasaulinę korekciją. Kodėl ji įvyko? Na Jav ir kitos šalys susitarė koordinuotai intervencijai fizinės naftos rinkoje. Kaip į tai reagavo rinka? Na Naftos kaina nukrito daugiau nei 7%, tai yra indeksas nukrito 7%, kuris turėtų atkartoti naftos “spot” arba šiandienos kainą. (Apie įvairių finansinių indeksų sudarymo ypatumus ir ką jie vienu ir kitu atveju atspindi yra puikus FT Alphaville bloge įrašas. Pačiam teko nagrinėti ne vieną metodiką – labai įdomus dalykai:)) Taigi naftos kaina … Skaityti toliau
Jau turbūt ne kartą tie, kurie domisi finansų rinkom ir skaito mano blogą, teko girdėti pavadinimą “QE”. Šio proceso apibrėžimą galite rasti mano blogo šioje vietoje. Trumpai, “QE” tai toks procesas, kai centrinis bankas perka savos valstybės išleidžiamas obligacijas. Kam jis tai daro? Tam, kad padidinti pinigų pasiūlą ekonomikoje ir taip sumažinti ekonomikoje vyraujančias trumpalaikes palūkanas, kurių dėka namų ūkiai ir verslai gali pigiau skolintis ir taip “užsukti” ekonomikos “varikliuką”. Jav kaip visiems žinoma jau baigia antrą “QE” procesą po … Skaityti toliau
