Knyga “Expected Returns”

Tomas S.
  • 0 Komentarai

Noriu pristatyti geriausią knygą apie investavimą, kurią perskaičiau šiais metais – Antti Ilmanen knygą “Expected returns: An Investor’s Guide to Harvesting Market Rewards”.

Antti Ilmanen yra įgavęs finansų daktaro laipsnį viename iš prestižiškiausių universitetų pasaulyje – Čikagos universitete. Be to, jis dirba vyresniuoju investicinio portfelio valdytuojų viename iš garsiausių makro hedge fondų – Brevan Howard. Pastebėjau, jog knygos ir moksliniai darbai, kurie yra parašyti žmonių, kurie turi teoretinių bei praktinių žinių, yra pačios įdomiausios.

Visu knygos turiniu nesidalinsiu, tik pabandysiu reziumuoti keletą man įdomių idėjų.

Pirmiausia, daugelyje knygų investavimą autoriai pasidalina tam tikru investavimo stiliumi bei subtilybėmis. Tarkime, Seth Klarman ar Benjamin Graham knygos (čia ir čia) apie “value investment” stilių ir t.t. Antti bando pristatyi pačius “svarbiausius” investavimo stilius, kurie veikia praktikoje bei kurių efektyvumą patvirtina ir daugelis mokslinių darbų.

Autorius pristato šiuos stilius:

“Currency carry” tai investavimo stilius naudojamas Forex valiutų rinkose, kuris reikalauja investuotojo/spekuliuotojo skolintis valiuta su mažomis palūkanomis ir investuoti į valiutos šalių, kur palūkanos yra didesnės

“Trend Following” sistematinė strategija, kuri dažniausiai yra naudojama žaliavų rinkose, pasiremiant ateities sandorius, nors ją naudoja kai kurie fondai ir akcijų rinkose. Tai strategija paremta sistematiniais modeliais, kurie “duoda” signalą, kada pirkti/parduoti investicinį vienetą. Naudojami panašūs signalai kaip ir techninėje analizėje, tačiau kažkokių prognozių apie ateity šios strategijos propaguotojai nepateikia

“Momentum”tai investicinė strategija, paremta tuo, kad akcijų rinkose pastebima, jog kompanijų akcijos, kurios brango per pastaruosius metus, dažniausiai brangsta ir sekančius metus, tačiau po tų metų akcijų kainos vėl pasikeičia. Investuojama paprastai – metų pabaigoje investuojate į akcijas, kurios brango daugiausiai tais metais ir tikitės, jog jos brangs ir kitais metais

“Value”Benjamin Graham ir Warren Buffet propaguojama investavimo strategija, paremta investavimo į kompanijas, kurių kaina yra žemesnė nei jų vertė. Tam, kad nustatyti kompanijos vertę yra naudojami vertės nustatymo modeliai (pavyzdžiui: “Gordon Dividend Growth” ar “Discounted Cash Flow”)

Taip pat autorius pristato rizikas už kurias investuotojai turėtų būti kompensuoti:

“Equity risk premium” arba investavimas į akcijas yra labiau rizikinga nei laikyti pinigus bankes, todėl už tai turi būti kompensuota

“Liquidity” arba vertybinių popierių likvidumas. Už nelikvidžių popierių “laikymą” investuotojai turi būti kompensuoti

“Credit” arba kredito rizikingumas. Kompanijų obligacijos teoriškai turėtų būti rizikingesnės nei šalių obligacijos

“Insurance” arba draudimas. Jeigu jūs rinkoje suteikiate draudimo paslaugas kitiems investuotojams (pvz. Parduodate “put options”), tai už tai jums turėtų būti kompensuota

Paminėjau tikrai ne visus, bet šie bus pagrindiniai aspektai. Autorius bando pasižiūrėti į teoretinę literaturą ir pats duomenimis patikrinti ar ištikrųjų investuotojai yra rinkos kompensuojami už tam tikras rizikas.

Man labai patiko autoriaus mąstymas apie tai, kaip investuotojai turėtų žiūrėti į riziką. Dažnai investuotojai riziką asocijuoja su vertybinių popierių kainų svyravymais: kuo daugiau kainą svyruoja, tuo rizikingesnis vertybinis popieriaus. Autorius, siūlo susikoncentruoti į tai, kada tam tikri vetybiniai popieriai ar strategijos veikia, o kada neveikia. Tarkime, paskutiniosios finansų krizės metu, daugelis iš investicinių strategijų bei vertybinių popierių neveikė tuo pačiu metu: “Equity risk premium”, “Liquidity”, “Credit” bei “Insurance” rizikos grupės visos krito tuo pat metu.

Tai kas veikė?

Veikė praktiškai tik “Trend following” sistematinė investavimo strategija.

Jeigu žinote, jog savo investiciniame portfelyje turite daug vertybinių popierių, kurie “neveiks” tuo pačiu metu apie diversifikaciją turite pagalvoti geriau.

Dar vienas perliukas iš knygos yra šis: finansų teorija teigia, jog jeigu rizika asocijuosime su vertybinio popieriaus kainų svyravymais (vertybiniai popieriai, kurių kaina svyruoja daugiau – rizikingesni), tai verybiniai popieriai, kurių kaina svyruoja labiausiai – tūrėtų atnešti didžiausią grąžą. Nieko panašaus!

Moksliniai darbai rodo, jog vertybiniai popieriai, kurių kaina svyruoja labiausiai atneša žemesnę grąžą nei tie, kurių kaina svyruoja mažiausiai, tai yra, saugesnės investicijos atneša didesnę grąžą nei rizikingesnės, jeigu kainų svyravimą laikysime rizika.

Autorius aiškina, jog šiam faktui yra tam tikrų paaiškinimų. Dažniausiai investuojai bijo skolintis tam, jog investuotų. Tai yra jie nenaudoja “leverage”. Kadangi “leverage” nėra naudojama, norėdami padidinti riziką savo investiciniame portfelyje ir nesiskolinti, jie investuoja į vertybinius popierius, kurie turi didesnius kainų svyravymus, tai yra rizikingesni. Kadangi daug iš jų tai daro, vertybinių popierių kaina išauga ir laukiama grąža sumažėja. Labai įdomus ir daug logikos turintis paaiškinimas.

Pabaigai, knygos nerekomenduočiau skaityti tik pradedančiajam. Pirmiausia, ji nėra pigi, o antra, neturėdami gilių žinių iš šios knygos ne daug ko pasisemsite, o be to, ji gali jus ir demotivuoti, kadangi ten galite sutikti daug nepažįstamų terminų bei logikos. Šią knygą būtina perskaityti kiekvienam rimtai investuoti nusiteikusiam investuotojui.

 

#draudimas #Investavimo strategija #kredito rizikingumas #likvidumas #vertės nustatymo modeliai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai