Knyga – „Inside the House of Money“

Tomas S.

Šiame įraše pristatysiu Steven Drobny knygą – \“Inside the House of Money: Top Hedge Fund on Profiting in the Global Markets\“.

Be to, jau kartą šitame bloge šnekėjau apie kitą, naujesnę, Steven Drobny knygą – „The Invisible Hands: Hedge Funds Off the Record – Rethinking Real Money“.

Kaip jau turbūt supratot abi knygos apie „hedge funds“ ir jų valdytojus. Kas yra „hedge fund“? „Hedge fund“ tai, kaip jau ne kartą minėjau, patys racionaliausi žaidėjai finansų rinkose. Jie uždirba tiek iš augančių finansinų rinkų, tiek iš krentančių. „Hedge fund“ naudoja įvairias investavimo strategijas įvairiuose regionuose ir su įvairiais finansiniais instrumentais. Jeigu įdomu, kokios personalijos valdo „hedge fund“, tai George Soros, John Paulson, Jim Chanos bus vieni iš geriausių pavyzdžių. Autorius šioje knygoje su „hedge fund“ vadovais, kurie naudoja „Global macro“ investavimo strategiją. „Global macro“ nėra kažkokia sudėtinga, nauja strategija. Paprasčiausiai, „Global macro“ reiškia, kad vadovai gali naudoti visus galimus finansinius instrumentus bet kuriame geografiniame regione, norėdami išreikšti tam tikrą investavimo idėją.

Knyga interviu pobūdžio, tai yra, autorius kalbina „hedge fund“ vadovus, kaip ir kodėl jie investuoja ir t.t., autorių vardai ir fondų pavadinimai yra atskleidžiami. Knygoje, kurią esu apžvelgęs seniau, autorius neatskleidžia nei fondų pavadinimų, nei vadovų vardų.

Taigi, kas šioje knygoje įdomaus?

Na man labiausiai patinka analizuoti šių žmonių investavimo idėjas ir kaip jie prie jie jas atranda. Be to, vadovai atskleidžia kokiais šaltiniais jie naudojasi tam, kad gauti naudingos informacijos. Tarkim, visų (taip pat ir mano) pamėgtą leidinį – The Economist, skaito kiekvienas iš jų. Vienas vadovas sakė, jog būtent The Economist leidinys jam suteikia labai daug idėjų, kaip reikėtų investuoti „emerging markets“ šalyse. Be to, Financial Times yra vienas iš geriausių, o turbūt ir geriausias, finansų/ekonomikos leidinys, leidžiamas kiekvieną dieną.

Taigi, perskaitę šią knygą (o geriausia abi knygas), galėsite įsivaizduoti, kaip vyksta „rimtas“ investavimas finansų rinkose. Be to, perskaičius, galima pamatyti, kad šie žmonės turi labai panašių charakterio savybių, nors mąsto tikrai nepanašiai. Įdomu, kad ir mąstydami kitaip, skirtingai vadovai uždirba pelną – verta susimąstyti kodėl.

Ne vienas vadovas pastebi, kad išanalizuoti situaciją ir bandyti nuspėti kaip ji išsirituliuos – sunkus darbas. Dar sunkiau – nuspręsti kada ir kokiu instrumentu išreikšti šią analizę į investavimą. Kaip jau ne kartą minėjau ir kaip ne kartą rašoma vadybos knygose – visur labai svarbus jūsų laiko jausmas, tai yra, kartais idėja gali būti labai gera, tačiau pasaulis dar jai nėra subrendęs, todėl investavę ar išleidę naują produktą nebūtinai uždirbsite/jį parduosite, todėl labai svarbu investuoti tada, kai ta investicija turėtų didžiausią potencialą realizuotis. Lengviau pasakyti nei padaryti :).

Kodėl verta skaityti ir vertinti šių žmonių analizę? Na pirmiausia – jie uždirba didelius pinigus. Kai kurie vadovai investuoja tik savo pinigus arba didelią dalį fondo kapitalo sudaro būtent vadovo pinigai, todėl jie ne tik dalinasi savo pamąstymais, bet ir realizuoja savo idėjas investuodami. Antra, ši knyga yra parašyta prieš krizę, taip dabar ji papildyta, bet, kai kurie interviu yra surengti pakankamai anksčiau nei krizė realizavosi. Ne vienas vadovas, o tiksliau visi, matė, kad pasaulio ekonomikoje susidarė disbalansai ir kiekvienas matė, kad krizė – jau ne už kalnų, tai buvo tik laiko klausimas. Labai daug žiniasklaidos priemonių krizės metu ėmė kaltinti akademinius ekonomistus ir t.t., kad jų modeliai neveikia, kad jie negali nuspėti krizės. Tačiau, labai neteisinga kaltinti tuos žmonės, kurie daro konsultacinį darbą, tai yra jie patys neinvestuoja, jie tik pateikia idėjas – jos gali būti geros/blogos, tačiau ekonomistai savo kapitalu nerizikuoja, todėl šios idėjos ir lieka idėjom. Kai už kiekvieną idėją galėtų grėsti didelis nuostolis, o tiksliau gali netekti savo kapitalo, tai ekonominė analizė pasidaro daug labiau argumentuota ir konstruktyvesnė. Kaip parodo „hedge fund“ vadovų pavyzdys, kurių ne vienas – ekonomistai, tie patys modeliai veikia puikiai, kai žmonės yra suinteresuoti uždirbti. O suinteresuoti uždirbti jie todėl, kad investuojamas jų savas kapitalas. Investiciniai bankai šiuo atveju investuoja klientų kapitalą, todėl praradę dalį jo, jie savo kapitalu neatsako arba tiksliau darbuotojai, kurie jį praranda savo kapitalu neatsako. Baisiausia, kas jiems gali atsitikti – mažesni bonusai metų gale arba atleidimas iš darbo. Matome, kad susidaro „principal-agent“ problemos investiciniuose bankuose, kai darbuotojai nėra suinteresuoti padaryti geriausią analizę.

Taigi, ne vienas vadovas nuspėjo, kad krizė – ne už kalnų, tai tik laiko klausimas. Kadangi žiniasklaidai, o ir politinėms sistemoms (valdžiai in general) krizinei scenarijai nepatinka, tai ir į šių vadovų pasisakymus dėmesio daug kreipiama nebuvo. Dabar jau „hedge fund“ industrijos vadovų analzės ir paaiškinimų yra klausoma ir laukiama.

Knyga nėra ypatingai sudėtinga, tačiau finansų, makroekonomikos ir žinių apie finansinius instrumentus reikėtų turėti tam, kad „pasiimti“ iš šitos knygos daugiau.

#Hedge funds #investavimo strategijos #investiciniai fondai #investicinių fondų vadovai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai