Knyga: “Outsiders”

Tomas S.

Šiandien noriu pristatyti vieną iš geriausių verslo ir investavimo knygų, perskaitytų šiais metais – “Outsiders: Eight Unconventional CEOs and Their Radically Rational Blueprint for Success”. Šią knygą viename iš savo laiškų investuotojams rekomendavo Warren Buffett. Man jau taip nutinka, jog rekomenduotą knygą išeina perskaityti tik po kelerių metų, o kartais tai užtrunka ir ilgiau, nes skaitymo pasirinkimų yra tikrai daug.

Šią knygą siūlyčiau perskaityti kiekvienam. Jūs neturite būti investuotojas ar verslininkas, tačiau perskaitę šią knygą tiek į investavimą, verslą ar gyvenimą pradėsite žiūrėti kitaip. Knygos pagrindinis klausimas – ką ir kaip turėtų daryti kompanijų vadovai? Galite pakeisti kompanijų vadovus į save ir paklausti savęs – ką jums reikėtų daryti su savo gyvenimu ir turimu laiku?

Knygoje parodoma, jog kompanijų vadovai neturi būti kažkokie inovatyvūs genijai kaip Steve Jobs. Smagu, kad tokių žmonių yra, tačiau, norint tapti efektyviu ir akcininkų mylimu vadovu, kažkokių naujų prekių ar paslaugų pats vadovas kurti neturi. Svarbiausias vadovo darbas – kompanijos kapitalo alokacija. Aišku, svarbu, jog vadovas suprastų, kas vyksta kompanijoje, tačiau, jeigu vadovas pradės daryti darbus, susijusius su marketingu ar naujų produktų kūrimu, tai kam jam vadovauti visai kompanijai, jam geriau būtų tapti vieno ar kito kompanijos departamentu vadovu.

Jeigu su kapitalo alokacijos sąvoka nesate susipažinę, tai kapitalo alokacija yra procesas, kai kompanijos vadovai nusprendžia, ką daryti su kompanijos turimais resursais. Kompanijos resursai priklauso kompanijos akcininkams, todėl geras vadovas rūpinsis kompanijos resursais taip, jog tai geriausiai atitiktų kompanijos akcininkų interesus. Kompanijos vadovas su kompanijos finansiniais resursais (tai paprasčiausias resursų matas) gali atlikti tokius veiksmus:

1. Mokėti kompanijos akcininkams dividendus. Tarkime, juos didinti kiekvienais metais
2. Supirkinėti savo pačios akcijas
3. Pirkti kitas kompanijas
4. Investuoti į kompaniją: naujus produktus, paslaugas, didinti produktyvumą, mažinti kaštus ir t.t.

Knygoje pabrėžiama, jog vadovai turi susitelkti ties šiais keturiais procesais, jeigu nori teisingai prižiūrėti akcininkų ir kompanijos kapitalą. Vadovai turi tapti kapitalo alokatoriais/skirstytojais.

Taip pat knygoje pabrėžiama, jog labai svarbu, kad kompanijos vadovas augintų kompanijos vertę skiriamą, kiekvienai akcijai. Tai yra, labai svarbus ne tik pačios kompanijos augimas, bet augimas tenkantis kiekvienai akcijai. Tarkime, jeigu kompanijos pelnas auga 5%, o tuo tarpu kiekvienai akcijai skiriamas pelnas tik 3%, reiškia, jog kompanija į rinką paleido papildomus 2% akcijų, kas jums, kaip akcininkui, reiškia mažesnę grąžą. Kompanijos, išleidžiančios į rinką vis daugiau akcijų, dalina uždirbtą piragą į daugiau dalių, kas jums kaip akcininkui nėra naudinga.

Daugelis iš vadovų, paminėtų knygoje, naudodavosi 2 punktu ir drąsiai supirkinėdavo kompanijos akcijas, kai jų vertė nukrisdavo žemiau kompanijos nustatytos vertės. Jie nepirkdavo akcijų šiaip, nes neturi, kur dėti kapitalo, jie jas pirkdavo tada, kai jų manymu, jos būdavo nuvertintos. Vienas iš tokių vadovų buvo jau mano minėtas Henry Singleton. Jis puikiai naudojo visus keturis svertus tam, jog didintų kompanijos akcijų vertę. Kai kompanijos akcijos jo manymu buvo pervertintos, jis tomis akcijomis pirkdavo kitas kompanijas, jiems sumokėdamas savo kompanijos akcijomis. Kai akcijų vertė nukrisdavo, jis jas supirkdavo, taip vėlgi didindamas likusių akcininkų akcijų vertę. Šis vadovas nenaudojo dividendų, kadangi dividendai yra apmokęstinami du kartus ir tai jo manymu nebuvo geras būdas grąžinti kapitalą investuotojams

Prisipažinsiu, jog investuodamas pats ieškau kompanijų, kurios brangina savo kapitalą, kurios galvoja kaip jį geriausiai panaudoti. Prieš keletą savaičių skaičiau vienos vaistų kompanijos metinę ataskaitą, kurioje daugiau nei 200 puslapių (visų jų neskaičiau), bet apie kapitalo alokaciją šnekamą labai mažai. Daug šnekama apie mokslo pasiekimus, darbuotojus, naujus vaistus ir t.t., bet man kaip investuotojui svarbiausia, jog kompanijoje ne tik dirbtų laimingi darbuotojai bei kompanija kurtų naujus produktus, bet ir akcininkai būtų neužmiršti. Taip pat skaičiau vienos telekomunikacijų kompanijos metinę ataskaitą, kurioje kompanija trimituoja ir didžiuojasi tuo, jog pasiskolins iš rinkų daugiau tam, jog galėtų akcininkams padidinti išmokamus dividendus. Ar tai jums atrodo protinga ir ar norėtumėte į tokią kompaniją investuoti? Kiekvienam investuotojui būtina domėtis šiais klausimais.

Mano darbo praktika rodo, jog vadovai, su kuriais man yra tekę susidurti, nelabai supranta kapitalo alokacijos. Jiems atrodo, jog svarbiausiai, jog visi būtų laimingi, jog kompanijos sukurtų kažką naujo ir t.t. Apie patį resursų alokavimą yra mąstoma, tačiau, jeigu kažkas turi idėją, kurią nori įgyvendinti, ji yra įgyvendinama nepaisint to, jog yra geresnių būdų, kaip panaudoti kompanijos resursus. Tai tik mano patirtis.

 

#akcijų supirkimas #akcininkai #dividendai #kapitalo alokacija #kompanijos #kompanijų vadovai #resursai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai