Knyga – SuperCycles

Tomas S.

Arun Motianey knyga SuperCycles. Pasižiūrėjau amazon.com komentarus apie šią knygą ir vienas iš jų teigia, jog ši knyga ne paprastam skaitytojui, sutinku – tikrai taip :). Pirmiausia, tenka skaityti daug mokslinių darbų, kur žmonės daug paprasčiau dėsto mintis ir modeliais bei duomenim grindžia savo teiginius. Šitoje knygoje tik autoriaus pamastymai, kurie pagrįsti pastebėjimais, tačiau tiek rašymo stilius, tiek pats teiginių grindimas labai sudėtingas, reikia turėti pakankamai tvirtas ekonomikos tiek teorines, tiek praktines žinias, kad šią knyga suprasti, nors pats autorius rašo, jog ši knyga skirta „paprastam“ skaitytojui, amazon.com komentarai teigia visai ką kitą.

Pats Motianey 11 metų yra pradirbęs Citi investiciniame banke ir buvęs vienu iš turto valdymo padalinių vadovų. Jis taip pat turi Kembridžo ekonomikos daktaro laipsnį. Šis žmogus tikrai žino ką sako, nes turi tiek praktinės, tiek teorinės patirties, todėl nusprendžiau šią knygą paskaityti. Jis turi kažką bendro su Nouriel Roubini, kuris po krizės tapo vienu žinomiausių ekonomistų pasaulyje, man rodos Motianey dabar dirba Roubini Global Economics konsultacinėje bendrovėje, jeigu neklystu :).

Apie knygą, kaip ir minėjau knyga tikrai labai sudėtinga, todėl nepatarčiau švaistyti pinigų, jeigu neturite tikrai tvirtų žinių ekonomikos teorijoje ir istorijoje, nes liksite nesupratę knygos. Pagrindinė knygos idėja – superciklai vilnija per ekonomikas ir su jų prasidėjimu ir pabaiga galima susieti visus dabarties svarbiausius ekonominius įvykius. Mano nuomone, tikrai daug tiesos. Ciklas prasideda nuo to, kad žaliavų kainos pradeda dėl vienos ar kitos priežasties kristi, tarkim žaliavų pasiūla yra didesnė nei paklausa, automatiškai kaina žaliavų krenta. Taip pat, prekių ir paslaugų kainos išlieka tokios pat, todėl nukritus žaliavų kainom bendrovių pelnai pagerėja, tada bendrovės investuoja dar daugiau, samdo daugiau žmonių ir taip prasideda supeciklas. Kai superciklas įsibėgėja, žaliavų paklausa išauga, žaliavų kaina išauga taip pat, žaliavų pasiūlai esant tokiai pačiai ir tada bendrovių pelno maržos pradeda trauktis. Tačiau per tą laikotarpį, kai žaliavų kainos buvo žemos bendrovės „perinvestavo“ tai yra investavo daugiau negu reikia ir susidaria prekių ir paslaugų perteklius. Kai žaliavų kainos „suryja“ pelno maržas, tada bizniai susiduria su problemomis, kadangi pelno pasiekti nebepavyksta, o sumažinti jau esamus pajėgumus niekas nenori. Tokiu atveju turi atpigti darbo jėga arba paprasčiausiai užsidaryti gamyklos, bus mažinamas prekių ir paslaugų kiekis, automatiškai didės žmonių nedarbas. Kadangi valstybėse nedarbas yra tabu, valstybės imasi tiek fiskalinės, tiek monetarinės politikos tam, kad stimuliuoti paklausą ir toliau maitinti šį superciklą. Žaliavos toliau brangsta, kol paprasčiausiai nebeįmanoma išlaikyti esamos sistemos ir sistema sugriūna, ir turime recesiją.

Ar šituose teiginiuose yra tiesos? Tikrai taip ir pakankamai daug. Tiesiog reikia šią knygą skaityti kritiškai, pirmiausia, koks yra „normalus“ prekių ir paslaugų kiekis, kuris užtikrintų ekonomikos užimtumą ir valstybėms nereikėtų stimuliuoti ekonomikos. Taip pat knygoje yra keletas labai „drąsių“ teiginių, kuriu dėka vėliau „statomos“ hipotezės. Teigiama, jog geresnė centrinių bankų veikla tik prisideda prie superciklo skatinimo, nes sumažinamas kainų kintamumas, kuris neatskleidžią realios priežasties, kodėl ekonomikos kenčia, tai yra nuo žaliavų kainų augimo. Labai drąsus teiginys, tokių yra ir dar daugiau, tačiau skaitant ir suprantant, kad, kai kurie teiginiai yra pagrįsti tam tikromis hipotezėmis, galima tikrai nemažai sužinoti.

Motianey taip pat pasiūlo investicinį portfelį, kuris dabar tikrai praverstų investuotojams, kurie nori apsidrausti nuo infliacijos, kadangi šiuo metu daugelis valstybių naudoja agresyvią monetarinę politiką iškyla infliacijos grėsmė. Be to ir žaliavų kainos auga, auksas, sidabras dabar 20 metų pike, naftos kaina taip pat atsigauna. Pirmiausia, Motianey siūlo investuotojams investuoti į obligacijas arba investicinius vienetus, kurie yra susieti su infliacija. Šiais metais tokie investiciniais vienetai tūrėjo didesnę kainą, negu kaina, kuri nurodyta ant obligacijos ir investuotojai prisiėmė negatyvią grąžą jau pirkdami šias obligacijas. Tarkim, jeigu obligacijos vertė 100 dolerių ir ji moka per metus 0.08% metines palūkanas, tai periodo pabaigoje obligacijos grąža 108 doleriai. Tai investuotojai jau įsigydami obligacijas už jas mokėjo 110 dolerių, jie iškart prisiimdavo nuostolį. Kodėl susidarė tokia situacija? Dėl didelės tokių investicinių vienetų paklausos, kadangi jie apsaugo investicijas nuo infliacijos. Investuotojų logika tokia, jeigu infliacija išaugs, geriau dabar sumokėti daugiau, bet sumažinti ir užfiksuoti infliacijos riziką ir ši investicija praras mažiau negu investicija, kuri nėra apsaugota nuo infliacijos. Motianey, taip pat pataria investuoti į akcijas, kurios moka pastovius dividentus. Be to, jis teigia, kad žaliavos turi sudaryti dalį investicinio portfelio. Auksas geras pasirinkimas, bet tai turi būti apie 5% investicinio portfelio vertės, kadangi aukso kaina pasižymi didelia variacija, todėl yra rizikinga investicija. Kaip matome, daugelis dabartinių investuotojų yra suinvestavę didelius resursus į auksą ir nelabai baiminasi stipraus aukso kainos kritimo. Apie tai bus galima padiskutuoti vėliau.

Vertinga knyga, turbūt paskutinė, kurią skaitau apie krizę 🙂

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai

  • admin

    Pasižiūrėk skiltį – „Aš skaitau“ ir ten yra informacines nuorodos, kurias dažniausiai skaitau 🙂

  • Karolis

    Beje, gal pasidalinsi uzsienio blogais ir spauda, kuria skaitineji?

  • Karolis

    Labai patiko apzvalga. Ta visa cikliskumo logine grandine padare ispudi. Niekada nebuvau pagalvojes apie tai. Daugiau tokiu informaciniu straipsniu.