Knyga – „Thinking fast and slow“

Tomas S.
  • 0 Komentarai

Šiandien pabaigiau skaityti Daniel Kahneman, ekonomikos Nobelio premijos laureato, knygą „Thinking fast and slow“. Knygą pradėjau skaityti prieš gerus pusantrų metų, bet vis nesugebėjau perskaityti: atsirasdavo kitų knygų, projektų ir darbų. Tai nereiškia, jog knyga neįdomi, paprasčiausiai laukiau tokio meto, kad galėčiau knygą perskaityti neskubėdamas ir išgauti kiek įmanoma daugiau naudos, o naudos iš šitos knygos tikrai daug.

Iš knygos pavadinimo galima suprasti, jog knyga apie mąstymą. Ši knyga yra apie tai kaip dirba mūsų smegenys, kaip žmonės priima sprendimus, kuo jie remiasi priimdami sprendimus ir kaip jie vėliau motyvuoja iš tų sprendimų sekančias pasekmes. Daniel Kahneman siūlo į mūsų mąstyseną žiūrėti per dviejų asmenų/sistemų prizmę, kurios tuo pačiu metu įtakoja mūsų mąstymą ir tai kaip mes priimam sprendimus bei randame atsakymus į mums užduodamus klausimus. Pirmoji sistema – tai sistema, kuri mums padeda į visus klausimus, tiek sudėtingus tiek lengvus, atrasti greitą atsakymą, kuris toli gražu ne visada yra teisingas. Antroji sistema – tai sistema (tingioji sistema), kuri mums padeda atrasti teisingus atsakymus į sudėtingus klausimus, kurie reikalauja laiko ir pastangų.

Turbūt geriausias pavyzdys kaip veikia abi sistemos būtų iš mūsų visų vaikystės užduodamas klasuimas: Kiek yra 2+2*2=? Sistema 1 greitai suveiks ir pasakys, jog atsakymas – 8, tuo tarpu palūkėję ir įjungę sistemą 2, pasakysime, jog teisingas atsakymas – 6. Taigi, sistema 1 dažnai mums padeda supaprastinti pasaulį ir padeda priimti gerus sprendimus ten, kur sistemos 2 veiklos nereikia. Sistema 2 yra tingioji sistema, kadangi ji reikalauja mąstymo pastangų ir laiko, norint atrasti atsakymą į sudėtingesnį klausimą.

Knygoje taip pat šnekiama apie tai, kas įtakoja mūsų sprendimus. Daniel Kahneman buvo vienas iš „Prospect theory“ kūrėjų, kuri teigia, jog žmonės vidutiniškai nuostolius vertina du kartus blogiau nei tokio pat dydžio prieaugį ir jų sprendimų priėmimas priklauso nuo tam tikro atskaitos taško. Tai patvirtina ir kiti mokslininkai, kurie tiria kaip žmonės reaguoja į riziką ir nuostolius. Tarkime, jeigu žmogui duosime pasirinkti, ar gauti 90% tikimybę – 10ct ir 10% tikimybę gauti 10lt, tai turbūt daugelis pasirinks 10% tikimybę gauti 10lt. Tuo tarpu, jeigu tam pačiam žmogui būtų pasiūlytą, ar 90% tikimybė gauti 10 tūkstančių litų ar 10% tikimybę gauti 1 milijoną litų, sprendimas būtų sudėtingesnis, nors skirtumas tarp abiejų opcijų pavyzdžiuose yra toks pat. Net lietuvių liaudies patarlės sako, jog geriau žvirblis rankoj, negu briedis girioje.

Šioje knygoje daug įvairių panašaus pobūdžio eksperimentų, kurių neužtektų laiko išvardinti (kai kurie jau ir užsimiršę), kurie parodo, jog mes nesame racionalūs, jog mus ir mūsų sprendimus dažnai valdo emocijos.

Knyga tikrai labai vertinga, ir rekomenduoju kiekvienam ją perskaityti ir susipažinti su mumis, žmonėmis, kurie nėra kompiuteriai šaltai apskaičiuojantys pačius racionaliausius sprendimo būdus, o žmonės valdomi emocijų ir partirties.

#Daniel Kahneman #mąstymo būdai #neracionalumas #racionalumas #sprendimai

Skaityti toliau

Skaitytojų komentarai