Kodėl atsiranda pelėsis

Kodėl atsiranda pelėsis. Norint veiksmingai pašalinti pelėsį, pirmiausia būtina išsiaiškinti jo atsiradimo priežastis. Tai galima padaryti atlikus pelėsio tyrimus. Naudojant nuo penkių iki septynių metodikų, kurios leidžia tiksliai nustatyti pelėsio atsiradimo priežastį jūsų patalpose galima tiksliai nustatyti pelėsio naikinimo būdą.

Pelėsio atsiradimo priežasčių nustatymo tyrimai

Pelėsio tyrimai gali būti atlikti nemokamai, jei iš paslaugų teikėjo užsakote ir pelėsio naikinimo paslaugas. Naudojami profesionalūs matavimo prietaisai ir suteikiamos profesionalios konsultacijos. Paruošiamos išsamios pelėsio tyrimų ataskaitos ir suteikiama nemokama konsultacija.

Naudinga pasidomėti:

1. Termoviziniai tyrimai

Termoviziniai tyrimai naudoja įrenginius, kurie fiksuoja elektromagnetinę šiluminę spinduliuotę, sklindančią nuo paviršių. Visi kūnai, kurių temperatūra yra aukštesnė už nulį, spinduliuoja šilumą. Termovizoriaus ekrane šilumos intensyvumas rodomas spalvine gama, vadinama termograma. Šviesesnės spalvos reiškia aukštesnę temperatūrą, o tamsesnės, ypač tamsiai mėlyna, – žemesnę temperatūrą. Termovizoriaus pagalba galima išmatuoti bet kurio taško temperatūrą ir matyti visą temperatūros paskirstymą paviršiuje. Šis metodas padeda nustatyti šalčiausias vietas, pro kurias skverbiasi šaltis ir drėgmė, bei šiluminės izoliacijos trūkumus ir potencialius pelėsio židinius.

2. Santykinė oro drėgmė

Santykinė oro drėgmė rodo, kiek vandens garų yra ore, palyginti su maksimaliu jų kiekiu, kurį oras gali talpinti esant tam tikrai temperatūrai. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau drėgmės oras gali sukaupti. Ideali santykinė oro drėgmė patalpoje turėtų būti 50-55%. Jei šis procentas yra didesnis, pelėsio atsiradimo tikimybė ženkliai padidėja. Žiemą ir ankstyvą pavasarį dėl atšalusios paviršių temperatūros drėgmė kondensuojasi kambario kampuose ir aplink langus, o šiose vietose prastai judantis oras pritraukia dulkes ir kitas organines medžiagas, kurias pelėsis naudoja kaip maistą.

3. Paviršių ir aplinkos temperatūra

Naudojant termovizorių arba lazerinį temperatūros matuoklį, nustatomi temperatūriniai pokyčiai, kurie lemia žemesnę temperatūrą ir šalčio tiltus. Šios sąlygos yra palankios pelėsiui veistis. Senos statybos pastatuose kampai dažnai pelyja dėl stogo konstrukcijų susidėvėjimo arba sienų išorinių siūlių sutrūkinėjimo. Žemesnė sienų temperatūra rodo galimus šiluminės izoliacijos trūkumus, kurie gali būti pataisyti, kad pelėsis neatsirastų ateityje. Aplinkos temperatūra uždarose erdvėse taip pat yra svarbus rizikos veiksnys, nes žemesnė temperatūra skatina kondensato susidarymą.

4. Rasos taško susidarymas

Rasos taškas yra temperatūra, kuriai esant ore esantys vandens garai kondensuojasi į vandenį. Tai reiškia, kad esant tam tikrai temperatūrai oras nebegali priimti daugiau vandens molekulių, ir jos susidaro į rasą. Jei namuose paviršiaus temperatūra nukrenta žemiau rasos taško, drėgmė pradeda kondensuotis ant paviršių. Dažniausiai tai vyksta ant langų, sienų kampų ir prastai izoliuotų ar vėdinamų patalpų. Tokiose vietose pelėsis gali lengvai augti, nes gauna drėgmę ir maitinasi dulkėmis bei kitomis organinėmis medžiagomis.

5. Oro srautų reguliavimas

Tiems, kurie turi rekuperacines sistemas, būtina tiksliai sureguliuoti oro srautus, nes nuo jų priklauso prietaisų efektyvumas ir teikiama nauda. Įtakos oro judėjimui turi patalpų dydis, sandarumas, pastato šiluminės savybės, konstrukcijos bei baldų išdėstymas. Neteisingai sureguliavus oro srautus, kai kuriose patalpų vietose gali nepakakti tinkamos temperatūros ir drėgmės kontrolės, todėl nepašalinamos pelėsio sporos. Vonioje pelėsis dažnai atsiranda dėl per silpno arba netinkamai veikiančio ventiliatoriaus, kuris negali ištraukti perteklinės drėgmės ir oro. Dėl to pelėsio sporos pradeda daugintis ant plytelių, silikono ir fūgos.